QUOTE(fuksė @ 2009 08 05, 12:16)

grazu, stai kaip reikia gyventi, Miaška, skaiciau ir baldelinau. Kokia gi tu saunuole!
Dėkui už komplimentus...
Gal ir nebūtų reikėję to finansinio planavimo, bet gyvenimas prispaudė. Mielai švaistyčiau ir netaupyčiau

, bet vis tik alga yra labai konkreti, iš kurios mums trims + trys kašarai reikia normaliai pragyventi. Gaila, kad užlinko mano papildomi darbai...
QUOTE(prieblanda @ 2009 08 05, 12:39)
jei žmogus turi tik 600 Lt viskam, tai manyčiau, kad degalų reikėtų atsisakyt...
Aš irgi taip manau, nebent yra kūdikis, ar tiesiog labiau apsimoka auto, nei visuomeninis transportas (daug persėdimų, ilgas kelias ir t.t.). Nuo pavasario transportui išleidžiu apie 10 Lt per mėnesį, man pasisekė, kad dirbu netoli, galiu važiuoti dviračiu arba eiti pėstute. Nuo rudens reikės pildyti nuolatinius vaikams (anksčiau pačios pildėsi, kai norėjo, nes važinėjimas nebuvo būtinybė), kadangi mažoji įstojo į gimnaziją tolokai nuo namų ir į dailės mokyklą, teks kasdien važinėti nemažai.
QUOTE(Will @ 2009 08 05, 12:44)
Mano maisto limitas 800 lt Trims asmenims. Tai nėra labai griežta suma, kol kas- siekiamybė. Liepos mėnesį visiškai neskaičiavau, reikės prisėsti kada suvesti čekius...
Jau rašiau, kad čekius suvedu kasdien - užima 2 minutes, jei nereikia daryti jokių perplanavimų. Be to, su laiku gali pasimiršti visokios išlaidėlės be čekių - turgus, kioskas...
QUOTE(Skambanti tyla @ 2009 08 05, 13:01)
Na man šiuo atveju pasisekė, vyras paskaičiuoja puikiai (toks jo darbas) , ir pateikia galutinę sumą- tarkim darant pigiau, darant brangiau, tokiais ir tokiais dažais, tokiom ir tokiom medžiagom, o man tik galutinė suma aktuali.
Aš manau, kad ir man pasisekė, nes visą biudžetą planuoju pati, niekas netrukdo

, vaikai išreiškia norus ar pageidavimus, kuriuos įtraukiu į planą arba ne - pvz., vyresnioji atsakinga už naminį kompą, jam reik naujo aušintuvo, po algos ir pirksim. Būtų vyras - kelis mėnesius zystų, kad tam nėra pinigų, o paskui bum - nupirktų labiausiai netinkamu metu
Tiesa, nelengva buvo planuoti vaikų kambario remontą (dariau viską - nuo iki), teko pavaikščioti po Senukus, kad pamatyčiau, kokios dažų, lakų, glaistų, tapetų kainos, pabendrauti su langų gamintojais, bet sugaištas laikas nenuėjo veltui: pasidariau viską, ką planavau, supirkau baldus, ir įtilpau į planuotą sumą. Plius moralinis pasitenkinimas, viską pasidarius savomis rankomis