AD

Sveikutes mergaites, kaip jums sekasi? man prasta diena,nera nuotaikos,pamirsau dar vaistukus isgerti ir islekiau i drabeli,rankos nekyla kanors daryti,taip negerai kazkaip ant sirdies taip prastai jauciuosi.nes yra tokiu zmoniu kurie nori pakenkti,ar ko jie nori nesuprantu


Sveikute del albumo tai ir as sutinku o tu gerai praleisk laika su brangiausiuoju

Tai pasiplanuok darbe sededama ka vakare veiksi, iskart nuotaika pasitaisys, pamatysi

Vakare busiu su MB man jausmas toks kad galiu ji prarasti,tiesiog bijau jo netekti. as labai jautrus zmogus,i viska labai reaguoju.

O tu istekejusi ar jus tik draugaujat pamirsau? O tai kas nutiko? kazkokie nesusipratimai su MB? Mes tai irgi su saviskiu vakar apsipykom vakare, siandien dar nei nesikalbejom, bet kazkaip ant tiek jau prie to pripratus kad net nebereguoju

Luka, na būna taip, vienais gyvenimo momentais sekasi, kitais - sekasi mažiau. Negali būti gyvenimas visiems vienodai lengvas ir vienodai tolygus. Iš tikrųjų manau, kad mes visi išgyvename panašiai teigiamų ir neigiamų emocijų, bet kažkodėl kai kuriems (na, tarkim mums) nepavyksta viso to realiai įvertinti. Nei tas gyvenimas šūdas, nei ką - jau šiandien jaučiu kitaip galvoji
Man irgi nelabai patinka "taip" gyventi, bet mes turime suprasti, kad dedame visas pastangas, kad būtų kitaip. Ir kai padarai viską, kas nuo tavęs priklauso, tikrai nėra ką kaltinti. Aš bent jau manau, kad darau viską, kad mano gyvenimas būtų kuo kokybiškesnis O tu ar padarei viską, ką norėjai? Atsakyk sau į šį klausimą. Juk tik tu pati tiksliai žinai, ko nori, ir ką dėl to padarei
Papildyta:

Labas, Ksėna,

Pastebėjau, kad daugumai ligų, susijusių su depresija ar serotoninu, būdingas gyvenimo prasmės ieškojimas. Keista, bet manęs šios mintys pernelyg nekankino. Man tik kartais kyla klausimas, kodėl AŠ ir kodėl MAN, bet tik tada, kai būna tikrai blogai, kai sprogsta tas, kas kaupėsi ilgesnį laiką... Aš nemanau, kad mums labai nelengva šiame pasaulyje gyventi - na, bent man, aš tikrai esu kartais net per mažai jautri. Arba tiesiog tiek visko prisižiūrėjau per savo neilgą gyvenimą, kad, kaip teisingai sako MamaInga, pavargau. Aš pavargau nervintis dėl daug ko, todėl į daug ką numoju ranka. O dėl liūdnų filmų aš tikrai negaliu apsiverkti, gal tuo mes ir skiriamės... Vienintelis dalykas gyvenime, kuris mane gniuždo labiausiai, tai yra mano savijauta. O manau, kad aš reaguoju į viską normaliai ir nesu perdėtai jautri, nors ir esu jautresnė nei įprasta (šitą parašiau todėl, kad mama taip sako )
Žinoma, mes nesame žmonės, kurie gali gyventi galvodami tik ką pavalgyti pietums, bet aš manau, kad tokių žmonių yra ne tiek ir daug. Juk žmogus iš prigimties negali būti vienas, jis nuolat ieško sąjungos, ir tai savaime kelia egzistencinius klausimus. Tai va
O žodį reikia aš pažįstu labai gerai. Per gerai, kad norėčiau apie tai rašyti - mes visos jį puikiai pažįstam
Papildyta:

Luka, man kažkaip atrodo, kad tavo gyvenime labai trūksta meilės ji daug ką pakeistų

Be to, papildant Wiskute, galiu pasakyti jog niekas kitas taip kaip mes nemoka dziaugtis tiesiog tuo, kad jauciasi gerai Mes geriausiai zinom ka reiskia sudina savijauta, todel ir mokam dziaugtis kiekviena gyvenimo minute kada ji gera

Puma, labai teisingai pastebėjai ir mes, kai jaučiamės gerai, iš tikrųjų jaučiamės dar geriau nei tie, kurie įpratę taip jaustis kasdien, nes mūsų ir nuotaika būna nereali, jei gerai jaučiamės pavyzdžiui, kaip smagu eiti pietauti ir žinoti, kad tau neužeis PA

Puma, o jūs su TB įpratę taip pasipykti ir kitą dieną lyg niekur nieko, ane?
Papildyta:

Ksėna, jo, man būna taip, ypač mano mamai taip būna Gerai žinau, ką tai reiškia Bet viskas visada baigiasi gerai, o kai nenori - tai dar ir smagiau būna
Ksėna, o Vidonas tai čia vardas tavo sūnaus ar kaip? Matau, kad šustriakas auga, kai pradės panas vedžiotis nuo pat mokyklos laikų pradžios, tai nespėsi nei pažint jų, kai kitą atsives Kaip mielai pavadinai - karapūzu, mielas labai žodis
Papildyta:

Arūne, tai papasakok, kokie tie prisiminimai? Žinok, skaudu apie tai kalbėti, bet teisingai MamaInga sako, niekur nuo to nepabėgsi...

Oi ko tik pas mus nebuve-ir savaite nekalbadieniu (beje po ju gal cia atsitiktinumas, o gal ir tas paskutinis lasas mano nervams ir prasidejo sita kvaila liga ) ir siaip visokiu barniu, bet paprastai ju priezastys tokie mazmoziai buna, kad net juokas paskui is savo principu ima Pavyzdziui tada kai savaite nekalbadieniu buvo-viso to priezastis buvo kad ismeciau namus tvarkydama jo miske rasta stirnos sprindzio dydzio ragiuka-tai mane paskui apkaltino visisku nesiskaitymu su juo ir visa savaite nesisnekejom Nu pas mus bent jau seniau daznai taip budavo, bet va kazkaipsantuokoj tai stengiames viska aiskintis, o ne susirauke sedet, nes vis gi gyvent su tuo zmogum reikia

nenoriu Wiskute,nes ir taip sunku prisiminus,ir isgyvenus viska,pas ja net nesusitvardziau ir apsiverkiau,ir jos veido israiska buvo kitokia nei visalaik.
ir taip dabar blogai jauciuosi.

MamaInga, aš kažkodėl labai tikiuosi, kad atsigimiau į savo mamą, nes ji vis dar yra tokia pat jaunatviška savo siela kaip mes labai noriu tikėti, kad ir aš iš to neišaugsiu Skaitant tai, ką tu parašei, atrodo, kad dabar išgyvenam fantastiškiausią savo gyvenimo laikotarpį, bet kažkodėl ir aš manau, kad kada daugiau spėsi tiek pagyventi dėl savęs, jei ne dabar? Juk mums viskas dar prieš akis... man ir meilė, ir vestuvės, ir vaikai, ir pasveikimas - kiek tai yra daug
MamaInga, aš kol kas stengiuosi iš gyvenimo imti daugiau, negu jis man duoda Nenoriu prarasti dalies jaunystės vien todėl, kad sergu... Džiaugiuosi, kad tiek daug gerų žmonių yra aplink, kurie man padeda, patys to nežinodami ir nesuprasdami

O dėl paskutinės tavo frazės apie darbą... Man visą laiką taip neramu, kai tik kolega pamato, kad aš forume, nes baisu dėl darbo vietos kažkaip nesakau, kad blogai dirbu, bet per mažai stengiuosi...
Papildyta:


Tai papasakok situaciją, į ką tu taip reaguoji? Gal koks trečias žmogus atsirado? Ten kažką rašei, kad nori pakenkti kažkas?
Papildyta:


Na, gal tai sutapimas, o gal ir iš tikrųjų tau tiek ir tetrūko? Juk vis vien nemalonios emocijos...
Manau, jei nesiaiškintumėt, tikrai grėstų skyrybomis, gerai, kad nesat nei vienas dar kvailiau užsispyręs ir bent jau kalbat apie tai
Papildyta:


O aš tai pas psichologę ir verkiu, jei noriu, ir juokiuosi, nematau, ko čia slėpti savo jausmų ar juo labiau ko gėdintis
Vakar vėl pas ją dariau dvi valandas testukus. Tai kitą savaitę jau žinosiu atsakymus

neslepiu as pas ja jausmu,tik vakar buvau tokios geros nuotaikos,o as jei tik biski uzsiminiau apie situacija,o ji kaip pradejo gilintis
negaliu siandien isprotesiu su dukra,rekia iki pamelynavimo nervai jau nebelaiko.

O kodėl, kas yra jai?... Gal vis dar po tų vaistų jautresnė?