QUOTE(Arūnė @ 2009 07 23, 17:43)

keista kad manes klausi

is kur as galiu zinoti saulute,kada tau viskas pasikeis

bet kazkada tikrai sulauksi ramybes viduje
Na, tu buvai online, o paskutiniu metu mes visai pasibendraujam čia, tai paėmiau ir paklausiau

Išsiaiškinau - šitas paroxetin ir yra Seroxatas, kurį čia daug mergaičių geria. Visda jaučiau, kad man vėl teks grįžti prie jo, nes kai anksčiau buvo PA, jį gėriau, tada susitvarkė ir vėl grįžau prie Cipralex.
Paskyrė tas pats daktaras, kuris jį buvo paskyręs ir tada, o kadangi aš seroxato nenorėjau, tai jis pabandė mane apgauti

nieko, atleidžiu jam

pasakysiu kitą kartą, kad viską žinau

Jis taip mano, kad man visgi Cipralex sukelia PA, kaip ir anksčiau, na arba Cipralex ir remerono derinys, o kadangi remerono mesti man neišeina, reik mesti Ciprales, kuris turi raminamąjį poveikį ir yra vaitas Nr. 1 skirtas nerimui ir PA. Jaučiau visą laiką, kad teks grįžti prie jo, gal šįkart sąveikoje su remeronu man bus gerai
Kažkaip jaučiu, kad man tipinė depresija reiškiasi - ryte nėra nuotaikos, į vakarą atsiranda, nu bet niekaip nesuprantu, kaip gerdama AD, aš sugebėjau ja susirgt... Žinojau, kad būna, jog kažkas organizme pasikeičia ir tada reikia keisti vaistus, bet kažkaip negalvojau, kad tai atsitiks man.
Dar gydytojas sakė, kad dabar jau visur Europoj konferencijose ir seminaruose patariama gydyti dviejų rūšių antidepresantais, jei yra bent mažiausias poveikis, nes laikoma, kad geriamos dviejų AD mažos dozės kenkia mažiau nei vieno AD didesnė dozė. Be to, dvejopų AD paskyrimas gali suteikti žmogui visapusišką komfortą.
Paskyrė man iš pradžių pusę tabletės gerti... Paskui gerti visą.
Papildyta:
QUOTE(semke @ 2009 07 23, 19:29)
Wiskute, as nuomones apie tavo geriamus vaistus
neturiu nes tokiu nebandzius...

linkiu kad tau atitaikytu vaistus ir pradetum jaustis daug geriau
Ačiū tau, semke... Bet žinai, kaip nenorėčiau, kad man šitas Paroxetinas - Seroxatas netiktų... ir ką tada reikėtų daryt? Bent jau žinau, kad PA pamažu dings, tuo esu įsitikinusi

tai bent vienas blogis išnyks

aišku, irgi iš lėto ir palengva... nes kol kas, jau esu jums rašiusi, kad jaučiu, kad stimuliavimo per daug.
Pradėsiu gerti šeštadienį
Kaip aš noriu gerai jaustis!!!
O dėl to sumušimo... man tai kažkokia tragedija... neįsivaizduoju, kad su manim kas nor staip pasilegti galėtų. Kas čia per kontrolė? Kiek nori, tiek būni... juk ne kasdien su drauge susiitinkama... ir dar į ežerą? Įmesti? Nu jau atsiprašau. Tai kas būtų po vestuvių?
Man irgi vienas grasino susideginti.. ir turėjo benzino, ir prie laužo stovėjo, sakė, jei ateisi dabar pas mane - nesusideginsiu... mes kalbėgom tel., aš buvau toliau, bet jį mačiau, o jis manęs ne. Aš buvau su kitu... Bet nežinau, ar mane tai sukrėtė. Mane žiauriai nesmagiai versdavo jaustis tas faktas, kad kiekvieną vakarą, t.y. kiekkvieną naktį, kada aš begrįžčiau ir kelios nakties tai bebūtų, o gal šešios ryto, jis sėdėdavo vakarais prie mano namų ant suoliuko ir visada laukdavo, laukdavo, prašydavo bandyti viską iš naujo... bet meilės jau nebebuvo...