QUOTE(mamaInga @ 2009 07 30, 09:19)
Žinot, kuo man graži jaunystė ypač ankstyva - idealizmu beribiu, aš dabar sakau, kad metus pirmiausia turbūšt suvoki ne žiūrėdamas į veidrodį, bet kai idealizmas dingsta, kartais dėl to net liūdna būna

, tiesiog pradedi matyti daiktus ir žmones tokius, kokie jie yra, o ne tokius kokie turėtų būti...
Wiskute ir
Semke džiaugiuosi dėl jūsų, kad smagiai sau leidžiat laisvalaikį...
Reikia eiti dirbti, kol dar darbą turi...
MamaInga, aš kažkodėl labai tikiuosi, kad atsigimiau į savo mamą, nes ji vis dar yra tokia pat jaunatviška savo siela kaip mes

labai noriu tikėti, kad ir aš iš to neišaugsiu

Skaitant tai, ką tu parašei, atrodo, kad dabar išgyvenam fantastiškiausią savo gyvenimo laikotarpį, bet kažkodėl ir aš manau, kad kada daugiau spėsi tiek pagyventi dėl savęs, jei ne dabar? Juk mums viskas dar prieš akis... man ir meilė, ir vestuvės, ir vaikai, ir pasveikimas - kiek tai yra daug
MamaInga, aš kol kas stengiuosi iš gyvenimo imti daugiau, negu jis man duoda

Nenoriu prarasti dalies jaunystės vien todėl, kad sergu...

Džiaugiuosi, kad tiek daug gerų žmonių yra aplink, kurie man padeda, patys to nežinodami ir nesuprasdami
O dėl paskutinės tavo frazės apie darbą... Man visą laiką taip neramu, kai tik kolega pamato, kad aš forume, nes baisu dėl darbo vietos kažkaip

nesakau, kad blogai dirbu, bet per mažai stengiuosi...
Papildyta:
QUOTE(princese333 @ 2009 07 30, 11:41)
Vakare busiu su MB

man jausmas toks kad galiu ji prarasti,tiesiog bijau jo netekti. as labai jautrus zmogus,i viska labai reaguoju.
Tai papasakok situaciją, į ką tu taip reaguoji? Gal koks trečias žmogus atsirado? Ten kažką rašei, kad nori pakenkti kažkas?
Papildyta:
QUOTE(Puma84 @ 2009 07 30, 13:19)
Oi ko tik pas mus nebuve-ir savaite nekalbadieniu (beje po ju gal cia atsitiktinumas, o gal ir tas paskutinis lasas mano nervams ir prasidejo sita kvaila liga

) ir siaip visokiu barniu, bet paprastai ju priezastys tokie mazmoziai buna, kad net juokas paskui is savo principu ima

Pavyzdziui tada kai savaite nekalbadieniu buvo-viso to priezastis buvo kad ismeciau namus tvarkydama jo miske rasta stirnos sprindzio dydzio ragiuka-tai mane paskui apkaltino visisku nesiskaitymu su juo ir visa savaite nesisnekejom

Nu pas mus bent jau seniau daznai taip budavo, bet va kazkaipsantuokoj tai stengiames viska aiskintis, o ne susirauke sedet, nes vis gi gyvent su tuo zmogum reikia
Na, gal tai sutapimas, o gal ir iš tikrųjų tau tiek ir tetrūko? Juk vis vien nemalonios emocijos...
Manau, jei nesiaiškintumėt, tikrai grėstų skyrybomis, gerai, kad nesat nei vienas dar kvailiau užsispyręs ir bent jau kalbat apie tai
Papildyta:
QUOTE(Arūnė @ 2009 07 30, 13:23)
nenoriu Wiskute,nes ir taip sunku prisiminus,ir isgyvenus viska,pas ja net nesusitvardziau ir apsiverkiau,ir jos veido israiska buvo kitokia nei visalaik.
ir taip dabar blogai jauciuosi.
O aš tai pas psichologę ir verkiu, jei noriu, ir juokiuosi, nematau, ko čia slėpti savo jausmų ar juo labiau ko gėdintis

Vakar vėl pas ją dariau dvi valandas testukus. Tai kitą savaitę jau žinosiu atsakymus