Pirmoji meilė nerūdija

Kodel gi egoistiskai. As vat pavyzdziui labai myliu vaikus, bet galiu tvirtai pasakyti, kad niekada negaleciau myleti svetimo vaiko taip kaip savo....

Matote, kodėl taip pasakiau, nes buvau apkaltinta, kad nekenčiu vienos giminaitės vaiko (nors tokio absurdo net į galvą nebuvo atėję), kai nenorėjau imt jo ant rankų... O man kažkaip nei šis nei tas svetimus vaikus nešiot... Pakalbinu, iš tolo pasižiūriu ir užtenka, nelendu į akis, nes neaišku, kaip gali sureaguot, išsigąs ar ką, juo labiau, kad mato per metus kartą...
Sorry už

Man pasirodė,kad mamytei labiau rūpi jos jausmai ,meilės seilės ,nei jos pačios vaikas

Sveiki visi.. Si sukurta tema pati pirmoji mano - ir ja kuriau budama paluzusi.. Tada atsiradus buvusiajai meilei visas viltis investavau i ja, kad pasikeis viskas. Bet yra dar ir antra tema, kuria jau rasiau viska apmasciusi, toje temoje nebera buvusiojo. Sie metai labai permainingi, sunkus ir pilni isbandymu...
As ziuriu ne tik savo interesu bet atsizvelgiu ir i mazojo zmogeliuko, tik as zinau ka man teko isgyventi bet dar nezinau kaip man toliau veikti... Siuo metu negyvenu su vyru, esu isvykusi i uzsieni su maziuku. Grisiu tik po svenciu.. Sioje temeleje neuzsuksiu nes joje nebeturiu apie ka kalbeti, tai buvo ta karta audringos emocijos.. Gal si tema bus naudinga kitoms, kurios ja prates.
Siltu Svenciu visoms mergaitems