QUOTE(Nepatenkintas @ 2009 08 16, 22:49)
Skeptiska, tai jus gana panasi tuo i mano zmona. Ji del manes irgi pradejo daryti ir ta, ir ana, bet as vis kabinejuosi, o ji nesupranta, kodel. Tai esme yra tame, kad man nesinori, kad ji del manes samoningai kazka darytu, o paskui igytu teise sakyti - "va, matai, as del taves taip - o tau negana"... Nors aiskiai matau, kad ji ta daro tik del manes, o galvoja apie kazkokius nenudirbtus darbus, ar pan. As noriu jaustis mylimu vyru, su kuriuo zmona nori myletis del to, kad jį myli, ir jos versti visai nereikia. Na, jausmas yra toks - jautiesi mylimas arba ne. Kai nesijauti - tai žmonos prisivertimai nelabai ir padeda.
Na, man atrodo, kad as savo vyra myliu. Arba bent jau mylejau. O kaip suteikti ta jausma, kad esi mylimas? Mano vyras, pavyzdziui, isivaizduoja, kad tik per seksa. Bet jei naturaliai jo norisi viena ar du kartus per savaite? O jam iki meiles jausmo reikia triju ar keturiu? Kaip irodyti, kad ji myli? Man cia kazkokia nesamoninga narpliava gaunasi...
Jei sueini su juo is svelnumo, draugiskumo, bet be dideles aistros, tada sneka kaip ir tu, - kad cia is pareigos, be meiles ir t.t. Nors man ta pareiga visai maloni budavo. Tiesiog pati neuzsivedi tiek smarkiai.
Mes jau pazistami apie 15 metu, vede kokius desimt, turim pora vaiku. As nesiginu, kad aistra priblesusi. Bet ar tai reiskia, kad jo nemyliu?! Nezinau. Pati bandau sau atsakyti i sita klausima. Kai uzspaudzia su savo skaiciavimais ir pavyzdziais, tai norisi rekti ir tikrai tos meiles mazai belieka.





