QUOTE(mylimuke @ 2013 05 02, 22:47)
Sveikos ir sveiki (jeigu tokių yra),
mane domina, su kokia motyvacija jūs stojote/stojate į doktorantūrą? Dėl popierėlio, dėl galimybės dirbti norimą darbą, dėl prestižo, dėl dar kažko? Aš irgi kartais pagalvoju. Šiais metais magistrantūrą baigiu, galvoju palaukti metus ar bandyti dabar. Ir ar užteks man motyvacijos, valios
gimdyt tą dis.
Mane motyvuoja ir moksliniai, ir "buitiniai" motyvatoriai

prie moksliniu priskiriu apskritai nora mokytis, ta kaifo jausma, kai gimsta kazkoks rimtesnis darbelis, straipsnelis,man patinka buti uzsiemusiai, patinka ieskoti, aiskintis, analizuoti...atradau tema,kuri idomi, norisi i ja gilintis vis labiau ir labiau, visokiu minciu kyla,kokius tyrimus noreciau atlikti ir pan. Pagauna geras jausmas, kai randu kokia idomia medziaga, kai laksto galvoj mintys,kaip ja deliosiu ir naudosiu, ir pan. Be to, noriu siek tiek destyti - ne kaip pagrindine veikla, bet tam tikra, daline saves realizavimo forma

Buitiniai motyvai tokie labai zemiski - nebloga stipendija (na kaip bebutu, ji yra svarbi, nes nera maza), patogumas laiko atzvilgiu auginant vaikuti - mane guodzia mintis, kad dar galesiu su juo pabuti, nebusiu priversta isvesti i darzeli

bet tai jau, kaip sakiau, tokie buitiniai reikaliukai, juos gal net labiau vadinciau pliusais, o ne motyvais, bet savo vistiek prideda

manau doktoranturai pirmiausiai ko reikia, tai tvirto apsisprendimo, kad tikrai nori

ir kol tokio nera, gal ir vertetu metelius palaukt

o gal yra zinanciu, kada mazdaug KTU galimas temeles paskelbia doktoranturai?