Avinėlių tylėjimas.

#253
QUOTE(lututė @ 2009 08 10, 11:15)
nu nea.Aš negalėčiau duotis mindoma,net jei ir labai mylėčiau.Yra savigarba.Ir jei tavo meilė tave mindo,geriausia ją nužudyti,ir tiek.NEKĘSTI-ir tiek.Paskui pamiršti,ištrinti,išmesti į paplavų kibirą-tikrai ne daryti iš savęs auką ir kankinti save,pamažu prarandant draugus,norą gyventi,džiaugtis.
Tai beprasmiška.Tai dirbtinis skausmas,nieko bendro neturintis su tikruoju.
Spalvos nežudo tų,kurie tikrai moka jomis džiaugtis  4u.gif

drinks_cheers.gif teisingai pasakyta, jaigu sitas mintis buciau panaudojusi pries 2 metus siandien buciau daug laimingiasne. Buvo laikas kaip nesinorejo gyventi, dziaugtis gyvenimu, viskas aplinkui buvo pilka, dabar gyvenu visai kitaip nors dar skausmas kaskos giliai sirdyja likes, bet stengiuosi neprisiminti praeities. Didziausias skausmas butu jai prarasciau vaika, o vyru ju buvo ir bus, jai ne tas tai kitas ir nera ko cia saves kankinti del to kas taves neyvertina.
Atsakyti
#254
Šiuo metu esu abejonėse - ar geriau išmokti nejausti, ar jausti visą jausmų paletę...
QUOTE(Peliauckų Jadzė @ 2009 08 07, 18:05)
Gal tai ir yra tas atvejis, kai tavo gyvenimas keičiamas be tavo valios...Tada tai labai artima praradimui. Prarandi savo gyvenimą. Tuo metu. Nebeturi krypties.
Tas, kuris yra išsiskyrimo iniciatorius, savo gyvenimo nepraranda. Jis jį keičia. Jam lengviau psichologiškai. Tiesa, jį gali kamuoti abejonės: "Ar tikrai teisingai elgiuosi?" Tam, kuris praranda gyvenimą, tokių klausimų nekyla, nes jis neturi pasirinkimo. Pagrindinis jo klausimas, tikriausiai "Kaip gyventi toliau?"

Nesutinku absoliučiai. Savo gyvenime buvau iniciatorė. Bet praradau tiek daug, kad ir iki šiol kartas nuo karto man skauda. Nesmarkiai, jau išgyvenamai. Tuo metu net pasirinkusi išsiskyrimą praradau kryptį, gyvenimą, praktiškai visą savo stuburą. Ir .. deja, to stuburo neliko. Net ir praėjus daug laiko protu suvokiu, kad mano pasirinkimas buvo teisingas, nepaisant to praradimai buvo labai dideli...

QUOTE(Mintibutė @ 2009 08 07, 21:28)
Dabar galvoju apie cia isreiksta minti apie skausmo lyginima? Nejau kiti nelyginat skaumo?
Paprastas klausimas : ka pasirinktumet - skirybas ar netekti?

O kam Jums reikalingas toks lyginimas? Skausmas yra skausmas. Kiekvienam jis labai individualus. Gyvendami įgyjame patirtį, tad tai, kas atrodo teisinga šiandien, neatrodys teisinga rytoj. Aš nieko nesirenku.

QUOTE(Mintibutė @ 2009 08 07, 21:42)
Nebutinai...daleiskim issiskyriu su vyru...skauda ziauriai,gal skaudes metus,o gal - 10.Bet paskui,gal atsiras kitas vyras ir dings skausmas. O po mirties kas atsiras? Negi kitas vaikas atstos prarasta? Nezinau.
Labai teisingai...labai.

Praradus žmogų - ar po išsiskyrimo, ar po netekties, į jo vietą kito nėra. Tenka keisti savo požiūrį į esamą situaciją ir gyventi - jau kitaip. Atsiradęs vyras neužgydo skausmo, lygiai taip pat kitas vaikas.

QUOTE(lututė @ 2009 08 10, 11:04)
Jei nejauti,kad mindo-tikrai neturi savigarbos.Taip,pradžioje spalvos apakina,iškreipia pasaulį.Bet jei į tavo džiaugsmą,atsidavimą,meilę atsakoma klasta,neteisybe ar žiaurumu-privalai atsukti tą kitą medalio pusę...
Ir aš nesutinku,kad šitoks skausmas yra prasmingas.Jis laikinas.Jis atveria kitas duris.Jis mazochistinis.
Neverta aukoti savo gyvenimo,jausmų ir sveikatos tuščiam dalykui.Nes viskas praeina...

Jus paskaičius, viskas atrodo labai paprasta - yra viena medalio pusė, yra kita. Gyvenime viskas atrodo sudėtingiau. Kaip dideliame daugiakampyje. Briaunų daug.
Atsakyti
#255
QUOTE(Maidenana @ 2009 08 10, 11:49)
Nieko nejutimas ir yra laime. Savotiska, neiprasta. bet ji nenustoja buti laime. Kaip pankas nesupranta aristiokrato. Jie abu laimingi savo terpeje. Ir neisivaizduoja kaip galima buti kitaip.


nejautra, po kurios nesinori atsibusti? Gal būt. Aristokratas laimingas, ir pankas laimingas, jie abu sėkmingai prasilenkia ervėje, susitikę, manau aritokratas dažnai lieka laimingas pažintim su panku, pankas, o jam dažnai pofig kitų laimė. Nežinau, niekada nemačiau iš arti panko.

Po skausmo mogus išeina ne visada geresniu, bet aš nežinau svertų kaip pamatuoti- anas geresnis žmogus už aną, tas už tą. Net nežinau kuo vadovautis tokiuose pasakymuose. Kuo remtis. Patogesnis? Gal Patogesnis, gal ne . Nesvarbu. galų gale. Ar nori daug gyventi ir nejausti skausmo, nemanau kad daug, čia tas pats kaip gyventi ir norėti gyventi be vienos rankos, kojos pirštų, be kažko. Jei pradedi nejausti kažko, pradedi nematyt ir nepastebėt irgi kažko. Kažkas iš gyvenimo iškrinta. Aš taip nenorėčiau.
Atsakyti
#256
QUOTE(alfija @ 2009 08 10, 12:28)
nejautra, po kurios nesinori atsibusti? Gal būt. Aristokratas laimingas, ir pankas laimingas, jie abu sėkmingai prasilenkia ervėje, susitikę, manau aritokratas dažnai lieka laimingas pažintim su panku, pankas, o jam dažnai pofig kitų laimė. Nežinau, niekada nemačiau iš arti panko.

Po skausmo zmogus išeina ne visada geresniu, bet aš nežinau svertų kaip pamatuoti- anas geresnis žmogus už aną, tas už tą. Net nežinau kuo vadovautis tokiuose pasakymuose. Kuo remtis. Patogesnis? Gal Patogesnis, gal ne . Nesvarbu. galų gale. Ar nori daug gyventi ir nejausti skausmo, nemanau kad daug, čia tas pats kaip gyventi ir norėti gyventi be vienos rankos, kojos pirštų, be kažko. Jei pradedi nejausti kažko, pradedi nematyt ir nepastebėt irgi kažko. Kažkas iš gyvenimo iškrinta. Aš taip nenorėčiau.

o as maciau panka. ir ne viena. ir net bendravau. jie labai laimingi. muzika jiems viskas. jie melomanai. miega isijunge muzikos kanala. geria nuo ryto iki vakaro. savotiskas gyvenimo budas. kazkur skuba, daug bendrauja. ju gyvenimas yra palaida bala. Mano nuomone. O jie kitaip neisivaizduoja. O man irgi pofik kitu laime. man savoji rupi. As tik zinau, kad niekas gyvenime, joks zmogus manes laiminga nepadarys. As tik pati galiu.
Atsakyti
#257
QUOTE(Krysta @ 2009 08 10, 13:12)
Šiuo metu esu abejonėse - ar geriau išmokti nejausti, ar jausti visą jausmų paletę...
Praradus žmogų - ar po išsiskyrimo, ar po netekties, į jo vietą kito nėra. Tenka keisti savo požiūrį į esamą situaciją ir gyventi - jau kitaip. Atsiradęs vyras neužgydo skausmo, lygiai taip pat kitas vaikas.
Jus paskaičius, viskas atrodo labai paprasta - yra viena medalio pusė, yra kita. Gyvenime viskas atrodo sudėtingiau. Kaip dideliame daugiakampyje. Briaunų daug.

Jei žmogus mirė-taip.Į jo vietą kito nėra.Jei išėjo-tegu.Gyvenimas-taip,daugiakampis.Bet gyvenime sudėtingumus ir sunkumus susikuriame patys.Reikia žiūrėt į tokius "praradimus" daug paprasčiau,ir bus lengviau.Ir nėra žemėje tokio vyro,kuris sukeltų vos ne komą išeidamas pas kitą.Šimtai jų,tokių "stebuklingų"... Netikiu tuo ir nenoriu tikėti.Nesu mazochistė. schmoll.gif
Atsakyti
#258
QUOTE(Maidenana @ 2009 08 10, 13:55)
As tik zinau, kad niekas gyvenime, joks zmogus manes laiminga nepadarys. As tik pati galiu.

Žinoti tai, ko neįmanoma žinoti - didelė laimė. Arba - nelaimė. Nelygu nuo kokio kampo spoksosi...

Tu pati gali tik tiek, kiek dabar darai. Galėtum ir daugiau, bet o kam? Gi pofig, vis tiek žinai, kad kitaip nebus...

Beje, kitas gali žmogų padaryt laimingu, labai laimingu. Tiesiog imti ir jį pritrėkšt. Negyvai... Nors, ir pats tai gali, jeigu labai jau tos laimės trokštum.

Pelargonijas augint bandei? Gal ir nepadės, bet laiko gaišaties apturėsi... O ir gražios, rupūžės...
Atsakyti
#259
QUOTE(Maidenana @ 2009 08 10, 13:55)
o as maciau panka. ir ne viena. ir net bendravau. jie labai laimingi. muzika jiems viskas. jie melomanai. miega isijunge muzikos kanala. geria nuo ryto iki vakaro. savotiskas gyvenimo budas. kazkur skuba, daug bendrauja. ju gyvenimas yra palaida bala. Mano nuomone. O jie kitaip neisivaizduoja. O man irgi pofik kitu laime. man savoji rupi. As tik zinau, kad niekas gyvenime, joks zmogus manes laiminga nepadarys. As tik pati galiu.


tau faina. Pas mus kitokie apsireiškimai,kitaip priplaukę, bet nepakartojami.
Atsakyti
#260
QUOTE(lututė @ 2009 08 10, 14:27)
Reikia žiūrėt į tokius "praradimus" daug paprasčiau,ir bus lengviau.Ir nėra žemėje tokio vyro,kuris sukeltų vos ne komą išeidamas pas kitą.

Išeidamas pas kitą, parodo buvusiai, kad ne ji netinkama ar jis, o tai, kad nepavykusi sąjunga abiejų pastangomis. O jau kieno nuopelnas didesnis - ne tiek ir svarbu. Tad ko čia graužtis? Praradimų? Bloga sąjunga - praradimas dėl kurio nuodytis? Neeee... Žmogaus, kuris bėga nuo tavęs? Irgi neturėtų būti priežastimi... Belieka savęs. Ir, įtariu, kuo didesnė graužatis, tuo meilė sau prašmatnesnė. Ir rypavimai garsesni, o jau laikotarpis tų rypavimų, ypač jeigu yra kas jų klausosi, ir suvis nesibaigiąs...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Laikinas: 10 rugpjūčio 2009 - 13:39
#261
QUOTE(Laikinas @ 2009 08 10, 14:36)
Išeidamas pas kitą, parodo buvusiai, kad ne ji netinkama ar jis, o tai, kad nepavykusi sąjunga abiejų pastangomis. O jau kieno nuopelnas didesnis - ne tiek ir svarbu. Tad ko čia graužtis? Praradimų? Bloga sąjunga - praradimas dėl kurio nuodytis? Neeee... Žmogaus, kuris bėga nuo tavęs? Irgi neturėtų būti priežastimi... Belieka savęs. Ir, įtariu, kuo didesnė graužatis, tuo meilė sau prašmatnesnė. Ir rypavimai garsesni, o jau laikotarpis tų rypavimų, ypač jeigu yra kas jų klausosi, ir suvis nesibaigiąs...

Labas,Laikinas.Seniai matytas biggrin.gif Sutinku su tavim-labai gerai pasakyta apie meilę sau.Toks "skausmas" dirbtinas.Na,jei ir nedirbtinas-tai neamžinas,nes šiuo atveju dar gali kažką keisti.Net ir savo naudai.
Atsakyti
#262
QUOTE(lututė @ 2009 08 10, 14:46)
Labas,Laikinas.Seniai matytas 

Labas, čia ne aš seniai beregėtas, čia pati pasiplovus begėdiškai. Aš jau baigiu čia pradėt nuolatinį gyvenimą. Tikra narkota... biggrin.gif
Atsakyti
#263
QUOTE(Laikinas @ 2009 08 10, 13:28)
Pelargonijas augint bandei? Gal ir nepadės, bet laiko gaišaties apturėsi... O ir gražios, rupūžės...
As tik siandien per zinias pamaciau kaip atrodo pelargonijos. Ten buvo ruzavos. I romaskes panasios. Nu grazios. O drauge sake, kad nuo pelargoniju kvapo nei vienos muses nebuna namuose. Nors... Kur jos iki 9 auksto pakils. Mano katinui kiekviena muse prabanga ir pasilinksminimas.

O vat pasakyk, kaip tu gali uzkrauti kitam zmogui atsakomybe uz savo laime? Jeigu tu nori buti laimingas sakykime, savo zmonos saskaita, o ji pamylsta ka nors kita? Tai ar ji privalo atsisakyti savo laimes su kitu vardan tavosios? Su jos isejimu tu lieki nelaimingas? Ir lauki kitos moters, kuri tave padarys laimingu? Man tai atrodo egoistiska. Juk turi buti pats atsakingas uz savo laime.
Atsakyti
#264
QUOTE(lututė @ 2009 08 10, 13:27)
Jei žmogus mirė-taip.Į jo vietą kito nėra.Jei išėjo-tegu.Gyvenimas-taip,daugiakampis.Bet gyvenime sudėtingumus ir sunkumus susikuriame patys.Reikia žiūrėt į tokius "praradimus" daug paprasčiau,ir bus lengviau.Ir nėra žemėje tokio vyro,kuris sukeltų vos ne komą išeidamas pas kitą.Šimtai jų,tokių "stebuklingų"... Netikiu tuo ir nenoriu tikėti.Nesu mazochistė. schmoll.gif

Nesuprantu, kodėl taip subanalinate viską. Komą sukelia ne vyro išėjimas pas kitą - t.y. ne pats jo veiksmas. Komą sukelia savo pasaulio pervertinimas po jo išėjimo - kaip auginti vaikus, ką jiems aiškinti, kaip suprasti iš naujo kas yra šeima ir ko ji verta, ko verta aš pati kaip moteris, kaip žmogus, kaip motina ir t.t. Pervertinus savo gyvenimą tos vietos, kurioje buvo vyras, nebelieka. Tad į jo vietą nieko nebereikia. O pats virsmas ir sukelia daug skausmo, nes pirmiausia tenka suvokti savo klaidas, iš naujo ieškoti savos tiesos.
Atsakyti