Avinėlių tylėjimas.

#265
QUOTE(Maidenana @ 2009 08 10, 14:49)
Mano katinui kiekviena muse prabanga ir pasilinksminimas.

O vat pasakyk, kaip tu gali uzkrauti kitam zmogui atsakomybe uz savo laime? Jeigu tu nori buti laimingas sakykime, savo zmonos saskaita, o ji pamylsta ka nors kita? Tai ar ji privalo atsisakyti savo laimes su kitu vardan tavosios? Su jos isejimu tu lieki nelaimingas? Ir lauki kitos moters, kuri tave padarys laimingu? Man tai atrodo egoistiska. Juk turi buti pats atsakingas uz savo laime.

Gaila, kad savo katytę jau sterilizavau - būtų tavajam katinui ne vienintelė prabanga ir pasilinksminimas...

Sakai kaip galiu užkraut? O gi niekaip - to padaryt ir neįmanoma. Bet jeigu reik savo klaidas ir silpnumą pateisint, taip, surasčiau retorinių išvedžiojimų.

Būti laimingu kitų sąskaita? Hm, įdomus rakursas. O tada man - sendurniui - paaiškintum, kaip ne kitų sąskaita laimingu patapt?
Atsakyti
#266
QUOTE(Laikinas @ 2009 08 10, 13:36)
Išeidamas pas kitą, parodo buvusiai, kad ne ji netinkama ar jis, o tai, kad nepavykusi sąjunga abiejų pastangomis. O jau kieno nuopelnas didesnis - ne tiek ir svarbu. Tad ko čia graužtis? Praradimų? Bloga sąjunga - praradimas dėl kurio nuodytis? Neeee... Žmogaus, kuris bėga nuo tavęs? Irgi neturėtų būti priežastimi... Belieka savęs. Ir, įtariu, kuo didesnė graužatis, tuo meilė sau prašmatnesnė. Ir rypavimai garsesni, o jau laikotarpis tų rypavimų, ypač jeigu yra kas jų klausosi, ir suvis nesibaigiąs...
Laikinas. Zinai ka? Taip. Beveik. "Nepavykusi sajunga abieju pastangomis": ar tai nereikstu, kad kiekvienas is sajungos nariu stengesi pakeisti save iki maksimalios ribos? Kai priartejo riba, jis nebegalejo perzengti per save ir jam teko nuleisti rankas? As su tavimi sutinku, jei taip ivyko - nebebuvo ar jegu, ar pakankamai pastangu arba ribines pastangos.
Bet tuo paciu pirmuoju momentu. Kai jis/ji iseina. ka tu manai? "Mane isdave/paliko/mate/as nereikalinga/-as, manes nemyli, manes nebereikia, manimi zaide, manipuliavo, naudojosi"... kas seka po to? "as neverta/-as, jis man per geras" - tu vartai viska-viska, is kiekvieno kampo ziuri i tuos griuvesius, kurie kadaise buvo vadinami "Namais". Ir kiek turi praeiti laiko, kad tu pradetum vel statyti namus? Kada baigsi liudeti ziurint i tai, ka laikei savo citadele? Namai yra namai, taip, tai yra pastatas. bet visu pirma, tai zmogus salia. ir kai nebelieka jo, dalis taves lieka komoje... Ir po to vel viskas is pradziu.......
Atsakyti
#267
QUOTE(Krysta @ 2009 08 10, 14:55)
Nesuprantu, kodėl taip subanalinate viską. Komą sukelia ne vyro išėjimas pas kitą - t.y. ne pats jo veiksmas. Komą sukelia savo pasaulio pervertinimas po jo išėjimo - kaip auginti vaikus, ką jiems aiškinti, kaip suprasti iš naujo kas yra šeima ir ko ji verta, ko verta aš pati kaip moteris, kaip žmogus, kaip motina ir t.t. Pervertinus savo gyvenimą tos vietos, kurioje buvo vyras, nebelieka. Tad į jo vietą nieko nebereikia. O pats virsmas ir sukelia daug skausmo, nes pirmiausia tenka suvokti savo klaidas, iš naujo ieškoti savos tiesos.

Maladiec, vaikeli.
Atsakyti
#268
QUOTE(Laikinas @ 2009 08 10, 14:36)
Išeidamas pas kitą, parodo buvusiai, kad ne ji netinkama ar jis, o tai, kad nepavykusi sąjunga abiejų pastangomis. O jau kieno nuopelnas didesnis - ne tiek ir svarbu. Tad ko čia graužtis? Praradimų? Bloga sąjunga - praradimas dėl kurio nuodytis? Neeee... Žmogaus, kuris bėga nuo tavęs? Irgi neturėtų būti priežastimi... Belieka savęs. Ir, įtariu, kuo didesnė graužatis, tuo meilė sau prašmatnesnė. Ir rypavimai garsesni, o jau laikotarpis tų rypavimų, ypač jeigu yra kas jų klausosi, ir suvis nesibaigiąs...

super drinks_cheers.gif neturiu net ka prideti, viskas teisingai surasyta smile.gif

QUOTE(Maidenana @ 2009 08 10, 14:49)
As tik siandien per zinias pamaciau kaip atrodo pelargonijos. Ten buvo ruzavos. I romaskes panasios. Nu grazios. O drauge sake, kad nuo pelargoniju kvapo nei vienos muses nebuna namuose. Nors... Kur jos iki 9 auksto pakils. Mano katinui kiekviena muse prabanga ir pasilinksminimas.


o man turbut nera baisesnes geles smile.gif ir smirda baisiai smile.gif
atsakant-zmones labai labai daznai nori padaryti kitus atsakingus uz tai kad gerai jaustusi. "jei tu man nedarysi to ir to, jei darysi taip ir taip, as busiu nelaimingas/a..) ir tt ir pan"
vienos salygos ir jokio jausmo. taip, tai labai egoistiska
Atsakyti
#269
QUOTE(Krysta @ 2009 08 10, 14:55)
Nesuprantu, kodėl taip subanalinate viską. Komą sukelia ne vyro išėjimas pas kitą - t.y. ne pats jo veiksmas. Komą sukelia savo pasaulio pervertinimas po jo išėjimo - kaip auginti vaikus, ką jiems aiškinti, kaip suprasti iš naujo kas yra šeima ir ko ji verta, ko verta aš pati kaip moteris, kaip žmogus, kaip motina ir t.t. Pervertinus savo gyvenimą tos vietos, kurioje buvo vyras, nebelieka. Tad į jo vietą nieko nebereikia. O pats virsmas ir sukelia daug skausmo, nes pirmiausia tenka suvokti savo klaidas, iš naujo ieškoti savos tiesos.

protinga moteris visada sugebės paaiškinti situaciją vaikams,nesumenkindama nei aplinkybių ,nei savęs,nei buvusio vyro.Ir pasaulis praktiškai išlieka tas pats-na,daugiau problemų turi tik pati moteris.Aš nesubanalinu visko,tiesiog mąstau kitaip.Nemanau,kad išėjus vyrui,reikia save pervertinti ar nuvertinti.Nemanau,kad reikia kaltinti save,ieškoti kažkokių klaidų.Nebent iš tiesų darėt to vyro gyvenimą nepakeliamą.
Pasikartosiu-šiuo atveju nematau nieko bendro su skausmu.Gal tik su nuoskauda.
Atsakyti
#270
QUOTE(Krysta @ 2009 08 10, 14:55)
Nesuprantu, kodėl taip subanalinate viską. Komą sukelia ne vyro išėjimas pas kitą - t.y. ne pats jo veiksmas. Komą sukelia savo pasaulio pervertinimas po jo išėjimo - kaip auginti vaikus, ką jiems aiškinti, kaip suprasti iš naujo kas yra šeima ir ko ji verta, ko verta aš pati kaip moteris, kaip žmogus, kaip motina ir t.t. Pervertinus savo gyvenimą tos vietos, kurioje buvo vyras, nebelieka. Tad į jo vietą nieko nebereikia. O pats virsmas ir sukelia daug skausmo, nes pirmiausia tenka suvokti savo klaidas, iš naujo ieškoti savos tiesos.

bet tai ar ne lygiai taip yra tam , kuris palieka? tai tikrai nera lengviau
Atsakyti
#271
QUOTE(Laikinas @ 2009 08 10, 13:58)
Gaila, kad savo katytę jau sterilizavau - būtų tavajam katinui ne vienintelė prabanga ir pasilinksminimas...

Būti laimingu kitų sąskaita? Hm, įdomus rakursas. O tada man - sendurniui - paaiškintum, kaip ne kitų sąskaita laimingu patapt?

As saviskiam irgi cik-cik padariau. Idomu, kaip jie susiuostytu..

Matai, IMHO, laimingu gali patapti pats sau. tai tavo poziuris ir neprisirisimas prie aplinkos. Tada niekas negales itakoti tavo laimes. Dazniausiai, dauguma painioja laime ir dziaugsma, nelaime su liudesiu. Bet gi tai emocijos. O laime - tai busena. Panasiai kaip, "mane siandien paliko/as siandien palikau mylima zmogu, bet as esu vistiek laiminga, nes as turiu save, as laiminga, kad jauciu visas sias neigiamas emocijas ir matau si lietu"... Ir tu zliumbi, bet vistiek, gyliai viduje tau sviecia saule... Juk nebutina tureti tiksla, kad atsikelti ryte... gali ir paguleti... be tikslo...
Atsakyti
#272
QUOTE(Maidenana @ 2009 08 10, 14:59)
Laikinas. Zinai ka? Taip. Beveik. "Nepavykusi sajunga abieju pastangomis": ar tai nereikstu, kad kiekvienas is sajungos nariu stengesi pakeisti save iki maksimalios ribos? Kai priartejo riba, jis nebegalejo perzengti per save ir jam teko nuleisti rankas? As su tavimi sutinku, jei taip ivyko - nebebuvo ar jegu, ar pakankamai pastangu arba ribines pastangos.
Bet tuo paciu pirmuoju momentu. Kai jis/ji iseina. ka tu manai? "Mane isdave/paliko/mate/as nereikalinga/-as, manes nemyli, manes nebereikia, manimi zaide, manipuliavo, naudojosi"... kas seka po to? "as neverta/-as, jis man per geras" - tu vartai viska-viska, is kiekvieno kampo ziuri i tuos griuvesius, kurie kadaise buvo vadinami "Namais". Ir kiek turi praeiti laiko, kad tu pradetum vel statyti namus? Kada baigsi liudeti ziurint i tai, ka laikei savo citadele? Namai yra namai, taip, tai yra pastatas. bet visu pirma, tai zmogus salia. ir kai nebelieka jo, dalis taves lieka komoje... Ir po to vel viskas is pradziu.......

Nesuprantu tik vieno, kokio velnio nugęsusio laužo šiluma gyveni? Gal todėl ir šalto purtymo priežasties nesuvoki? A?

Žinai, manyčiau, kad kai žmogus save bando keisti, tai pademonstruoja savo beviltiškumą. Savęs pakeisti kito naudai ar kažkokio tikslo siekiui neįmanoma. Žmogus nesikeičia. Keičiasi nereikšmingos žmogaus dalys. Bet ne žmogus. Todėl, esant netipinėms, ekstremalioms aplinkybėms ne save reikia keisti, o maksimaliai nurimti ir visomis išgalėmis bandyti suvokti kas vyksta. Ir tik suvokus, bandyti taisyti tas klaidas ar kliūtis. Bet jokiu būdu ne save. Keisdamas save prarandi dar ir save be visko kitko. O tada ir atsitiest beveik beviltiška. Išgeriam...
Atsakyti
#273
Vijoklinės nesmirda, iškrypusios jos... mirksiukas.gif
Skyrybos yra pralaimėjimas. Šeimos, partnerystės, ar kokios tai kitokios sąjungos. O bet koks pralaimėjimas yra negatyvas. Net jei jis atneša palengvėjimą. Vistiek pralaimėjai. Ir prasideda savęs gailėjimas... doh.gif Niekaip negali suvoki, kad tai tiesiog eilinis žmogaus(na ir kas, kad ne tavo) pasirinkimas. Pakeisti kryptį. Ir vsio.

Vaiko netekimas- neįsivaizduoju net, kaip tai galima lyginti su iširusia sąjunga. Tai katastrofa, po kurios ne kiekviena atsitiesia. Mano mamai reikėjo 10 metų, kad apie anapilin išėjusį pusmetinuką mano brolį galėtų kalbėti be ašarų. Kad nesapnuotų, kad jis šąla kape ... verysad.gif

Nelakit nuo pietų, paršeliai.. cool.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo -- Meeresfrau --: 10 rugpjūčio 2009 - 14:23
#274
QUOTE(Laikinas @ 2009 08 10, 14:09)
Nesuprantu tik vieno, kokio velnio nugęsusio laužo šiluma gyveni? Gal todėl ir šalto purtymo priežasties nesuvoki? A?

Žinai, manyčiau, kad kai žmogus save bando keisti, tai pademonstruoja savo beviltiškumą. Savęs pakeisti kito naudai ar kažkokio tikslo siekiui neįmanoma. Žmogus nesikeičia. Keičiasi nereikšmingos žmogaus dalys. Bet ne žmogus. Todėl, esant netipinėms, ekstremalioms aplinkybėms ne save reikia keisti, o maksimaliai nurimti ir visomis išgalėmis bandyti suvokti kas vyksta. Ir tik suvokus, bandyti taisyti tas klaidas ar kliūtis. Bet jokiu būdu ne save. Keisdamas save prarandi dar ir save be visko kitko. O tada ir atsitiest beveik beviltiška. Išgeriam...

Kad vel sildytu... Juk ant angliu greiciau ugnis uzsikurens, nei is naujo kurti... a?

O jeigu suvoki, kad tiesiog priesais tave "ne to"? o tu jam/jai - viskas?

Isgeriam.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Maidenana: 10 rugpjūčio 2009 - 14:15
#275
QUOTE(Maidenana @ 2009 08 10, 15:08)
As saviskiam irgi cik-cik padariau. Idomu, kaip jie susiuostytu..

Matai, IMHO, laimingu gali patapti pats sau. tai tavo poziuris ir neprisirisimas prie aplinkos. Tada niekas negales itakoti tavo laimes. Dazniausiai, dauguma painioja laime ir dziaugsma, nelaime su liudesiu. Bet gi tai emocijos. O laime - tai busena. Panasiai kaip, "mane siandien paliko/as siandien palikau mylima zmogu, bet as esu vistiek laiminga, nes as turiu save, as laiminga, kad jauciu visas sias neigiamas emocijas ir matau si lietu"... Ir tu zliumbi, bet vistiek, gyliai viduje tau sviecia saule... Juk nebutina tureti tiksla, kad atsikelti ryte...  gali ir paguleti... be tikslo...

Tada jokių šansų vienas kitam tapti džiaugsmo priežastimi...

Jaunuole, kaipgi galima patapti laimingu ne sau? Aš tik tai, kad be kitų nuopelno to nepadarysi. Laimė yra pilnatvės jausmas arba - būsena, čia jau kaip kam patogiau. Kokia pilnatvė be kitų nuopelno?

Papildyta:
QUOTE(-- Meeresfrau -- @ 2009 08 10, 15:12)
Nelakit nuo pietų, paršeliai.. cool.gif

Man popietė jau nuo 1980.
Papildyta:
QUOTE(Maidenana @ 2009 08 10, 15:14)
Kad vel sildytu... Juk ant angliu greiciau ugnis uzsikurens, nei is naujo kurti... a?

O jeigu suvoki, kad tiesiog priesais tave "ne to"? o tu jam/jai - viskas?

Isgeriam.

Ant anglių užsikurs greičiau tik tuo atveju, jeigu anglys bus kokybiškos ir pakankamai jų. Nemanau, kad greit užgęsusio laužo anglėjusių liekanų tam pakaks. Nebent pati nuo savęs sušilsi besistengdama...

Jeigu suvoki, kad kitas tirpsta nuo tavęs, o tau ans "nu nykudyšnij", tai kur problema?
Atsakyti
#276
Hmmm...tiek daug filosofijos,kuria realiam gyvenime nesivadovaujam.Savigaila,savimyla,nuoskauda sumaišyta su skausmu.Taip ir noris paklaust-kodėl taip drąsiai lyginamas išėjimas su tikra netektim ir kodėl tas išėjimas taip sureikšminamas ?
Aš suprantu-kad tai sunku,skaudu,netgi sudėtinga-bet nėra neišgyvenama.
Atsakyti