Įkraunama...
Įkraunama...

Avinėlių tylėjimas.

QUOTE(Mintibutė @ 2009 08 07, 22:28)
Dabar galvoju apie cia isreiksta minti apie skausmo lyginima? Nejau kiti nelyginat skaumo?
Paprastas klausimas : ka pasirinktumet - skirybas ar netekti?

Kai kuriems skyrybos=netektis. Isgyvena labai stipriai, stipriau, nei kitas netekti.
Atsakyti
QUOTE(Medinis @ 2009 08 07, 22:21)


Manau dažniausiai tai būna baimė.


kam baime? Pries ka baime? Ko galima bijoti. Tustumos? Bet ji jau buvo iki to, tai nieko nauja neatnesa. Skauda todel, kad viduj tuscia, kaip isgremzta, sausa, jausmu nera, nieko nera. Ar bijai likti tokiu, tada nesvarstai, o paskui ta tustuma uzsipildo.
Atsakyti
QUOTE(Medinis @ 2009 08 07, 21:29)
Tada ir nebeskauda turbūt...
Papildyta:

Netektį.

Kai nebebaisu? Nebeskauda?

Kodel?Pakomentuokit...idomu.
Atsakyti
QUOTE(Mintibutė @ 2009 08 07, 22:28)
Dabar galvoju apie cia isreiksta minti apie skausmo lyginima? Nejau kiti nelyginat skaumo?
Paprastas klausimas : ka pasirinktumet - skirybas ar netekti?


ir netektis, ir skyrybos yra tas pats. Tai ta pati netektis.
Atsakyti
QUOTE(alfija @ 2009 08 07, 22:29)
kam baime? Pries ka baime? Ko galima bijoti. Tustumos? Bet ji jau buvo iki to, tai nieko nauja neatnesa. Skauda todel, kad viduj tuscia, kaip isgremzta, sausa, jausmu nera, nieko nera. Ar bijai likti tokiu, tada nesvarstai, o paskui ta tustuma uzsipildo.

Gal mums skirtingai skaudėjo. O gal ir ne... Bet sutikite, kad skausmas paveikia arba nepaveikia. Kito žmogaus skybos ar jo vaiko mirtis man dažniausiai nesukelia skausmo.
Atsakyti
Įdomiausia yra tai, kad atsiranda tuštuma, nebebijai nieko. Nebelauki nieko. Nebemyli nieko. Tau asmeniškai nebėra ko prarast. Todėl nėra dėl ko bijot. Kažkuriam laikui dingsta savisaugos instinktas. Gerai, jei dar išlieka blaivus protas. Atsakomybė už kažką. Suvokimas, kad net jei tau nėra ką prarast, tai kitiems, tave praradus, gali atsiverti tokia pat tuštuma. Tas tėra siūlas į "susilopymą".
Atsakyti
QUOTE(Mintibutė @ 2009 08 07, 22:30)
Kai nebebaisu? Nebeskauda?

Kodel?Pakomentuokit...idomu.

Kai jau nebebaisu, tuomet atsiranda <alfijos> tuštuma... Bet tai ne skausmas.
Atsakyti
QUOTE(com @ 2009 08 07, 21:29)
Kai kuriems skyrybos=netektis. Isgyvena labai stipriai, stipriau, nei kitas netekti.

Gali buti.

Prisiminiau ivyki apie baime ir skausma.Pries kelias dienas vaziavau greikeliu,dukryte sedejo gale ir pradejo springt.Nuo baimes staigei stabdziau masina,sukeliau galima avarine situacija kitiems vairuotojams,gerokai nubrozdinau masinos sona i apsaugine tvorele....Vos sugebejau jai saugos dirzus atplest,is kedutes isimt...Visi sie veiksmai buvo is baimes....kad uzsprings (nes piniga i burna isikiso).Tai baime,ne skausmas...Skaudetu,jei laiku nebuciau spejus isgelbet.
Taigi,man baime ir skausmas skirtingi dalykai.
Atsakyti
QUOTE(Peliauckų Jadzė @ 2009 08 07, 22:35)
Įdomiausia yra tai, kad atsiranda tuštuma, nebebijai nieko. Nebelauki nieko. Nebemyli nieko. Tau asmeniškai nebėra ko prarast. Todėl nėra dėl ko bijot. Kažkuriam laikui dingsta savisaugos instinktas. Gerai, jei dar išlieka blaivus protas. Atsakomybė už kažką. Suvokimas, kad net jei tau nėra ką prarast, tai kitiems, tave praradus, gali atsiverti tokia pat tuštuma. Tas tėra siūlas į "susilopymą".


Daug kartu teko ta pati per ta pati isgyvent. Net schema susidariau. Sokas, pyktis, apatija (tada ir skauda "tustuma"), ivykio analize, saves gailejimas, savo jausmu analize, apsiraminimas.
Atsakyti
QUOTE(Medinis @ 2009 08 07, 22:36)
Kai jau nebebaisu, tuomet atsiranda <alfijos> tuštuma... Bet tai ne skausmas.


Kaip sakė Šekspyras: "Jei pavadinsi rožę kitu vardu, ar ji mažiau kvepės?"

Keista...Kažko labai link poezijos mane šiandien traukia...

COM, neatsakiau, atsiprašau. Moteris mano avatare, ne mano tapyta. Radau paveikslėlį inete, kuris atitiko mano nuotaiką wink.gif
Atsakyti
QUOTE(alfija @ 2009 08 07, 21:32)
ir netektis, ir skyrybos yra tas pats. Tai ta pati netektis.

Nebutinai...daleiskim issiskyriu su vyru...skauda ziauriai,gal skaudes metus,o gal - 10.Bet paskui,gal atsiras kitas vyras ir dings skausmas. O po mirties kas atsiras? Negi kitas vaikas atstos prarasta? Nezinau.

QUOTE(Peliauckų Jadzė @ 2009 08 07, 21:35)
Suvokimas, kad net jei tau nėra ką prarast, tai kitiems, tave praradus, gali atsiverti tokia pat tuštuma. Tas tėra siūlas į "susilopymą".

Labai teisingai...labai.
Atsakyti
QUOTE(Peliauckų Jadzė @ 2009 08 07, 22:40)
Kaip sakė Šekspyras: "Jei pavadinsi rožę kitu vardu, ar ji mažiau kvepės?"

Taip, ji kvepės mažiau.
Atsakyti