QUOTE(niedulis @ 2009 09 04, 22:44)
Neseniai sutikau buvusia bendradarbe. Dabar ji dirba laidojimo namuose. As jai sakau:jau jus tai tikrai krizes nejauciate. O ji: jauciam ir dar kaip. Na nemirsta pagyvene zmones, nebent jauni prisimusa. Ir, sako, padarem isvada, kad zmones sveikiau maitintis pradejo.
mirsta tie senukai kaip ir mire, tik vaikai jau taupo - sarvoja namuose arba veza tiesiai is lavonines saldytuvo i kapines be jokio sarvojimo. Kalbejau su pazistamu kunigu tai pasakojo, kad daznai tik kapo duobe pasventint praso, o misioms su mirusiojo karstu baznycioj pataupo - geriau nuperka sudetines uz kelis ar keliasdesimt (didesniuos miestuos) numireliu per vienas (sitos pigesnes) 
jaunas prisimuses daznai tevus pensininkus turi su santaupom, tai jie dar ir leidzia sau prabanga - laidojimo namus...
Papildyta:
QUOTE(mititėja @ 2009 09 05, 10:16)
O grįždama prie taupymo, manau, kad kiekvienas iš sutuoktinių turi teisę neleisti panaudoti jo dalies santaupų. Jeigu nenori. Tiesiog TURI TEISĘ. Aišku?
O apie verslą ir jo sėkmę gal padiskutuosime po kelių metų (kai būsite pabandžiusi kokį versliuką užkurti) ir kitoje temoje...
pasirasau po kiekvienu zodziu. Idealizmas gerai, bet reikia ir galva ant peciu tureti. Pazistama su vaiku skyres su vyreliu, kurio akyse nemate po vestuviu (santuoka buvo per klaida sukurus su niekur nedirbanciu alkoholiku be atsakomybes jausmo), tai jos asmenines santaupas banko saskaitoje turetas skyrybu prasymo pateikimo diena padalino per puse jai ir vyreliui, nors ano ten ne sudilusio skatiko nebuvo.O apie verslą ir jo sėkmę gal padiskutuosime po kelių metų (kai būsite pabandžiusi kokį versliuką užkurti) ir kitoje temoje...
