Neatsimenu, ar jau rašiau čia, ar tik planavu...

Bet perskaičiau paskutinius 3 puslapius ir pamačiau, kad dauguma operaciją darėsi arba neseniai (prieš keletą mėnesių) arba ,,iš ko nors girdėjo".Aš operavausi lazeriu 2001 metais, čia Lietuvoj.Ir kaip kažkas minėjo, nenoriu sudaryti eilinės ,,bambeklės" įvaizžio apie save.Bet turiu pasakyti: mano regėjimas pradėjo vėl blogėti praėjus nepilniems 3 metams po operacijos, dabar jau turiu tiek pat, kiek ir prieš -3,5 ir -3,75.Labiau viliuosi, kad tuo ir baigsis:) Dabar operacijos tikrai nedaryčiau - tuo labiau, kad domėjausi (pas draugę, dirbančią optikos salone) ir sužinojau, kad grįžta labai labai daug, kurie operavęsi prieš keletą metų.
Mamos ir ne mamos - pagalvokit, ar verta rizikuoti tokiu brangiu organu - akytėm.Dar suprantu tas, kurios turi tikrai labai silpną regėjimą - gal tada rizika ir pateisinama, bet kai tai daroma tik dėl grožio (čia ir aš tokia buvau:), kvailelė - tiesa, tada dar neturėjau praktiškai jokios informacijos apie pasekmes)...
O kai kažkuri parašė, kad praktiškai visi mediciniai dalykai yra kažkiek rizikingi, tai atleiskite, toli gražu nėra labai protingas pasakymas:jei man supūliavo pirštas, aš gal ir turiu mažutę tikimybė netekti plaštakos, bet jei be jos galėčiau gyventi, tai akys, žinote, nepalyginamai nepakeičiamesnės.
Parašykite tos, kurios darėsi operaciją prieš daugiau nei 3-4 metus - įdomu sužinoti, kaip pasisekė.Ir tikrai džiaugsiuos, jei tokių bus daug.