Tėvų nuogumas vaikų atžvilgiu (du)

Matai viskas , kaip čia mini kitos, turi būti nuoseklu pagal mane. O jei vėpso toliau ir neina niekur? Apie nešvankias mintis tikrai negalvoju, tik manau kad jis nemandagiai elgiasi mano atžvilgiu. Ar tu nemanai, kad taip įpratęs vaikas nesuvoks užaugęs, kad gal kitas žmogus varžosi, jam nepatinka, gal kompleksuoja,gal parasčiausiai nenori , kad į jį žiūrėtų , o taviškis vėpsos, nes bus įpratęs, kd taip galima. Manai nekyla tokių problemų studentų bendrabučiuose , kažkur persirengimo kabinose, dušuose, yra tokių žmonių, kurie naglai spokso. Pasijunti nejaukiai. Aš sakykim stengiuosi nusisukti nuo žmogaus kai jis nuogas, nes kažkaip pagalvoju, gal jam nepatogu, nemalonu. Sakykim būna tokių asilų, kai pas gydytoją nusirengi iki pusės kažkokiai apžiūrai, o jie įeina tipo paklaust, ir spokso, gydytoja pasako, išeikit, gi žmogų apžiūriu, o jis naglai kažką kiša, klausia, ir vėpso. O kitas žiūrėk žmogus, greit tik nusisuka, uždaro duris, atsiprašo.

Būtent

nors nuo manes nieks nesislpaste kai augau - pati i kita nespoksau ir ne tik kad man neidomu, nerupi, bet irgi suprantu kad jam gali buti nemalonu, nesmagu, jei uzeinu i kabineta pas gydytoja ir matau kad jis turi issirengusi ar ne pacienta - atsiprasau ir palaukiu uz duru kol iseis - nu neatsimenu kad man kas tai butu aiskine - bet kazkaip suvokimas atsirado - nors tevai neismetinejo is vonios kai uzreikedavo ibegt ir paklaust
Manau tai jau taktiskumas ir tas takto jausmas igimtas

Ne, neseks tikrai.
Tiesiog, jūs jau senai forume ir gan atvira, todėl manau turime du lazdos galus: Kriistę, kurios tėvai neslėpė nuogumo ir lytinį gyv. ji pradėjo vėlai. Ir jus kitame lazdos gale. Nieko čia blogo ar smerktino. Tiesiog šiaip smalsu, ar tėvų nuogumas gali nulemti įtakos, kad ir tame, kiek būsimoji moteris turės lytinių partnerių (kad ir dėl gėdos nusirengti nuogai)

Aš irgi taip elgiuosi Net jeigu sesutė persirenginėja, aš nusisuku, nors pati galiu persirengt prie jos. Kas vienam "vienodai šviečia", kitam gali būt nemalonu, kaip Fruzina sako. Nors, galiausiai, jeigu kitas žmogus verčia jaustis nepatogiai, imi jam ir pasakai, o ne postringauji, kokie kiti žmonės išplerę kiaulės
Papildyta:

Buvau dar nepilnametė, bet jau ir ne visai mažikė. O su tėvų nuogumu to niekaip nesusiečiau, nes būdama paauglė gėdijausi savęs ir nelabai mylėjau, nes turėjau antsvorio. Bet atsirado žmogus, kuris mane sugebėjo įtikinti, kad save mylėčiau.
Jei bandot suvest kažkokią statistiką, tai du apklausti žmonės visiškai nerodys jos teisingumo. Aš net ir nemanau, kad čia yra kažkoks ryšys. Mano sesuo yra visiška mano priešingybė (visose gyvenimo srityse), nors tėvai tie patys.

Ačiū už nuoširdų atsakymą

Esu turbūt jau ne kartą forume minėjus, kad apie žmonių santykius su mama kalbėjomės mažai, daugiau išgirdau draudimų nei patarimų. Gal tai turėjo įtakos. O gal ir tai, kad bręsti pradėjau gana anksti.

visiskai nei riaugejate nei bezdite?

Kadangi dirbu su vaikais nuo 3-7metų, tai pateiksiu keletas pavyzdžių, realių situacijų. Nes manau čia labai tiks šiose diskusijose, pamąstymams
1. Vaikai atsigula vienas ant kito ir imituoja judesius, beja, kitiems vaikams bematant. (Paklausius jų ką jie čia daro, jų atsakymas - "Tėveliai taip darė, aš netyčia mačiau")
2. Mergaitė nori gulti nuoga miegoti...Tad aiškini kad taip nepridera ir pan,.(atsakymas - "mano mama taip miega')
3. Keleta vaikų nueina į tualeta savo reikalais, o keleta nubėga paskui juos - stebėti, sustoja ir stebi....(aiškini kad tai negražu, negalima ir pan,.)
4. 7-nerių metų vaikas, berniukas, kalba apie vibratorių (paklausius kas kaip ir iš kur - sako "mano mama jį turi", pasakius mamai - mama pasakė"ir kas čia tokio kad vaikas žino, tai normalu" Bet klausimas ar ne per anksti? Ar bent jis suvokia apie ką kalba pats?

Žinot, papasakoji viską tėvams, šokas juos ištinka, jie stebisi, nes neva negali būti taip..."...vaikas namuos jei netyčia ką ir pamatydavo tai kaip ir nekreipdavo dėmesio, nes neklausdavo nieko, atrodydavo kad nieko tokio jis nepastebejo...". Tėvai kartais net neįtaria ką vaikas visgi užfiksuoja pasąmonėje ir perneša iš namų aplinkos į kitą aplinką.

Kaip dabar nustatyti kada galima jam pasakoti (jei klausymų kyla tam tikrų ar pan,.), juk kartais vaiko fiziologinė branda skiriasi nuo psichinės brandos....neatitinka jos vieną kitą..

Kažkur čia skaičiau apie nuogumą ir kompleksus. Bet negi žmogaus kompleksuotumas yra susijęs ir įgyjamas tik per nuogumq???
Tai priklauso visų pirmą nuo žmogaus/vaiko asmeninių savybių: įgimtų ir įgytų, t.y. tai lemia: charakteris, temperamentas, bendravimo įgūdžiai, vertybės, tėvų auklėjimo stilius, savivertė.

Vaikai yra tėvų veidrodis, ir nepamirškim kad mūsų vaikučiai yra labai žingeidūs (smalsūs), tai tikriausiai kartais neverta skatinti jų smalsumą. Be abejo, tik tėvai žino kas jų vaikams yra geriausia

,visiskai sutinku su jusu nuomone..beje mano mama su 2-6 m, amziaus vaikais dirba jau 30 metu,tokiu atveju kaip pasakojat jus tikrai pasitaiko daznai

Ir ką čia bepridursi ,deja ...bet taip yra

yra ir bus,kol tevai neprades kitaip mastyti