Ar sakyti pastabas dukrai dėl jos figūros?

niekur nereik kraštutinumų. jei bendraamžiai tyčiojasi, kad stora, tai ką mama turi sakyt -- taip, tu stora ir bjauri?

Keistai man snekos skamba - maitinkites sveikai, ir issispres problemos. Ne velnio!
As buvau ir likau (dabar jau 25 metai) panasi - nekenciu sveiko maisto, darzoviu, jogurtu. nu slyksciai neskanu. negaliu ziuret kai moteriskes valgo jogurtus ar grauzia salotas ir laizosi kaip skanu

Labai megstu sokolada, keptas bulves, pica, majoneza (riebu - liesas neskanu), keptus sumustinius - niam. O sportuoti - nemegstu. Neidomesnio uzsiemimo nera.

Nesakau - kad Jums visoms taip yra - bet yra tokiu zmoniu. Aukslejimas.. Kazin ar jis cia labai kaltas - mano seimyna priesinga. Tevai sportavo jaunystei - dabar nebe, bet maisteli prisiziuri. Brolis sportininkas. Nu nelimpa man ju vertybes.
Mano seimai maistas i kuna labai eina (cia siaip, kad nepagalvotumet, jog esam linke i kuduma).

Tai, kad saldytuve sveikas maistas - nieko gero kai esi isradinga - rasi ko nors kaloringo ir skanaus. As jau geriau nevalgydavau nieko, negu darzoves.
Mano laikais biednesni buvom, bet sandeliuky bulviu, o spintelej aliejaus - visada buvo - valio! fritkes!

Jeigu bulviu sandeliuke ner - bijodavau eit i rusi. Hmm.. makaronai su suriu

Jeigu ner.. lasiniai su duona! dieviska.

Nu zodziu "iseiti" rasdavau visada. Sios mergaites metu as jau pyragus pilnu tempu kepdavau. Is to maisto nedavimo, o gaminimosi patapau labai nebloga kulinare - vaikinas dziaugias dabar bet ansvorio neturejimo pasiekti padejo keli dalykai. Na kartais papildomai pasidietinu - bet vaikui jokiu budu to nesiulyciau.

Taigi man padejo - greita medziagu apykaita ir megiamos veiklos davimas.
atsiprasua, turiu begt, tai trumpai pasakau - mane uzvede matyti sokiai per tv. ne sportos - o sokiai.pradejau kraipytis pati - veliau burelis. to uzteko

Visu paziuros,vertybes ir visakita gyvenime skiriasi... as ir anksciau kruopu nemegdavau,o dabar man jos labai skanu...o pradejau vagyti jas nescia,ir pasirodo reikia ragauti viska ir is to visko tikrai atrasi kas sanu ir sveika,o nenusistatyti is anksto,kad man nepatinka as ir nevalgysiu...vaiku maitinimasis pilnai priklauso nuo tevu,juk ka mama padaro valgyti ta ir valgai,arba tada visai nieko nevalgai,dazniausiai pirmasis variantas...taip,kad as manau ,kad kiekvienam savo,ir visai nera blogai jei megsti sokolada o ne jogurta...man pvz jogurtas super,ypac su soju dribsniais...ir kas?as juk nepersu jo ,bet pati valgydama matau ,kad ir dukryte ipratinau ,ji labai megzta jogurta,varskyte...cia diskutuotina tema,bet visdelto visi gyvena taip kaip jiems atrodo geriau,ir valgo tai kas jiems atrodo geriau,ar skaniau,kaip tai vadinsi nesvarbu...bet yra ir kitu niuansu tai-sveikata.dazniausia tuose "neskaniuose"produktuose daugiausia organizmui reikalingu vitaminu yra ir mineralu ir ivairiausiu skaidulu...o sveikata-didziausias turtas(nekalbu dabar apie grozi ir isvaizda)

Bande mane mama vaikysteje kontroliuoti del maisto, bet kas is to. Pykdavau, kai kiekviena karta valgant primindavo, kad saugociau figura. Galvodavau, negi jai gaila, kad as valgau Tuomet valgydavau paslapcia O jos rupesti pradejau suprast tik tada, kada man paciai pradejo rupeti, kaip as atrodau, t.y paauglysteje. Nuo tada ir prasidejo mano dietu maratonas...

Na manau, kad vaiką galima kritikuoti priklausomai nuo jo amžiaus, bet ir tai turėtų būti geriau ne kritika, o patarimo forma. Mano tėvams paprasčiausiai atsibodo mano ašaras, kad aš stora, todėl dabar kai kiekvieną kartą bandau vakare kraustyti šaldytuvą gaunu šratų... Ir tėtis pasiūlė su juo kartu lankyti sporto klubą. Pati suvokiu, kad antsvoris ne tik išvaizdą, bet ir sveikatą gadina... Geriau jau palaikyti teigiamą dukros norą sveikai maitintis (tik jokiu būdu ne laikytis dietų), pasistengti propaguoti sportą šeimoje, negu leisti vaikui nutukti, arba dar blogiau pačiam nušerti...

Man butu buves ziaurus iskaudinimas, jei buciau kada isgirdus toki klausima is mamos lupu.. pasijausciau nevisavertis zmogus su kazkokia ziauria, tarsi nepataisoma beda



stai ir sugrizo slapiu skuduru atgal

Man tas pats kaip Brooke. Iš manęs klasiokės labai šaipydavosi, kad stora ir t.t.,kiaule pravardžiuodavo, o net dabar kai aš jau dviejų mažių mama daugumai iš jų dar toli iki mano fizinės formos ir figūros

... nezinau.. manau kad kazkaip reikia dukrai parodyt kad reiketu kazkaip prisiziuret... nes ateity del to gali buti poblemu... bet idomu kaip tai riketu pasakyt vaiko neuzgaunant ... as tikriausiai busiu ziauri mama siuo klausimu ... nes turiu pavizdy kaip gal dvyliko metu mergaite jau ne to kad stora o nutukus... ir vafliukus visokius kemsa dar bet tai nieko butu jei mergaite draugu turetu, butu linksma ir panasiai... .o ta mergaite nei draugu turejo ir bijodavo net suaugusiems zmonems i akis paziuret... toks jausmas kad pati saves gedyjos... ... nenoreciau tokio gyvenimo savo vaikui... tai tikriausiai jei matyciau kad situacija tokia tai tik salotu lapais serciau

mano nuomone, jei matot, kad jūsų mergaitės ( bet gi blyn paauglystė - tai taip ir turi būti, jos gi bręsta, auga, tai ir daugiau to maisto suvartoja - čia gi fiziologija tokia ) storėja, ir jeigu jus tai jau taip "biesina" bandykite keisti maistą namuose, į šeimynines pramogas įvesti daugiau fizinės veiklos, bet jokiu būdu nedrįskit priekaištauti mergaitėms. ką tuom pasieksit? užgaulionių vaikai prisiklauso ir už namų durų. na pradėsit bumbėti dar ir namuose ir kas iš to - mergina suplonės vien dėl jūsų šnekų? pamenu, mano motka mane ( na mano svoris būdavo kažkur 58-64, ūgis 163 cm ) ir kiaule ir karve vadindavo, ir maistą iš rankų lupdavo, ir būdavo visiems vakarienei nuperka po pyragėlį, o man ne... įsidirbinėjo kaip netingėjo ( ką žinau, kas jai buvo - ji pati visą gyvenimą stambi, gal čia savo kompleksus į mane suprojektavo, nežinau, aš ne psichiatrė ). to pasekoje aš pradėjau išskirtinai savęs gėdytis. na tarkim, dievu plaukiojimą, bet su draugėm nuvykus prie prūdo, gražiai apsimesdavau, kad man menstruacijos, iš vandens išbėgdavau susisukus kaip kokia rachitė - pamatydavo motina, aprėkdavo, kad atrodau kaip žmogbeždžionė. apranga - juodi, pilki bulvių maišai. nu ir spėkit ar numečiau aš svorio - nė velnio ne... pasiklausai bumbėjimų, pažliumbi, ir sukramsnoji kokį batonėlį pasikavojusi ( matyt intuityviai, šokoladas kažkiek nuotaiką gerina ). po to nervai neatlaikė - mėnesį ( gal mažiau )gyvenau vien tik ant vaisių. Svorio laabai daug numečiau, bet jau susisukau su sveikata - pastoviai šalta, silpna, irzli, apsižliumbus pastoviai. tada mano akyla bobulytė pradėjo kelt aliarmą ir protint tėvus ( beje, motina labai džiaugėsi , kad galų gale atėjau į protą). tada prasidėjo kiti cirkai - šeima sugalvojo mane "pamaitint" - pričeškavojo bliūdą baltos mišrainės ( mano mėgstamiausias maistas ), pastatė - "ėsk", valgau, o stogas nuvažiavęs, ašaros kaip pupos rieda per skruostus... tai va vėl praėjau valgyt ir pastambėjau kažkiek... vot taip būna... darykitės išvadas, aš tik papasakojau, kaip tokiais atvejais būna.

Manau nereikia kritikuoti ir sakyti" paziurek koks pilvas" ar pan.,is tikro nesu susidurus su pokia problema,bet as kaip nors graziai paaiskinciau,priziureciau maista kiek galima,bet manau gal isaugs ta pilvuka.Dar galima butu leisti i koky sporto bureli,ir pati prasiblaskytu ir pilvukas mazetu. Bet nemanyciau kad tokiu metu vaika reikia pasodinti ant dietu, kaip pries tai viena mama sake cia juk paauglyste,brendimas.Manau viskas susitvarkys.

Pirk maziau sladumynu, o jeigu perki, paziurek, kiek kaloriju saldainiuose ar kituose produktuose yra. pvz: jeigu megsta bandele su sokoladu ir cinamonu, paziurek, kurioje maziau kaloriju yra ir ta nupirk Eikit abi drauge i sporto kluba arba abi is ryto padarykit mankstele

as manau sakyti gal ir nereiktu,bet pasiulyt dukrai kokius sokius lankyt tikrai butu i nauda...