QUOTE(agne.vln @ 2010 12 07, 21:43)
Siaip dirbti pradejau nuo 18 metu, vos pabaigus vidurine. Labai nenoriu pasakot minet imoniu ir pan. Bet tuo metu sios dideles kompanijos direktore as tik svajojau but, maniau, kad tai nepasiekiama ir pan.. 23 metu budama as jau buvau sios kompanijos direktore.... tiesiog labai stengiausi

taip, tas tiesa, kad mokslai, meile, seima viskas buvo antroj vietoj, dirbau parom, virsvalandzius ir pan. Bet as tai padariau juk... todel ir sakau, kad bijokit svajot... Nera taip viskas saldu kaip is salies atrodo... Dbr man 27m, neseniai atsirado mano aukselis mazylis.. Visa laika buvau karjeriste, bet tik dabar supratau, kaip svarbu seima, ko anksciau nemaciau...
Kaip gražu, kad šeima tapo svarbu.

Gal galit pasakyt, kodėl jūsų svajonė buvo tapti direktore? Atrodė "kieta", kad taip sugebėsit (čia neironiškai klausiu)? Pinigai? Nenoras būt vadovaujamai? O gal jums labai patiko firmos veiklos idėja ir manėt, kad niekas geriau už jus firmos nevaldys?
Aš pati tai turiu vertybes susidėliojus taip, kad karjera kažkokioj kompanijoj man niekada nebus pirmoje vietoje. Kaip galima visą save atiduoti tiems, kam tu esi tik Darbuotojas, Nešantis Daugiau ir Daugiau Pelno, o ne tiems, kuriems tu esi Viskas.