
sutinku, kad gera tryksti optimizmu, visus girti, nesvarbu, ar jie to verti, ar ne, visus stengtis palaikyti ir tokiu budu daryti pasauli grazesni. Sveikinu tokias moteris, kurios liaupsina ir nori buti liaupsinamos. Ir sutinku, kad cia - gerio (nesvarbu, kad tik deklaruojamo, svarbu bet kokios rusies GERIO) pradzia. Valio!
Pvz., mano, kaip ir keliu cia esanciu, poziuris i gyvenima kitoks. Niekada neliaupsinsiu zmogaus, jei jis to nevertas arba noresiu jam itikti, arba del jokiu kitu priezasciu. Jei man grazu - pasakysiu, jei ne - nutylesiu. Arba pasakysiu. Ir dar: megstu ne tik sveikai kritikuoti, bet vertinu kitu sveika kritika savo atzvilgiu.
Normalu, kad kai kurios cia esancios isizeidzia iki sirdies gelmiu (mintyse padarydamos isvadas ivairiausiu isvedziojimu pagrindu, dazniausiai galbut neteisingai, kai kritikuojamos butent jos), labai del to pergyvena ir pyksta. nes jos nemegsta buti kritikuojamos, nes jos pacios nekritikuoja.
Linkeciau mums visoms daugiau supratimo. Juk skirtingi zmones esame- vieni tiesesni , i akis reziantys tai, ka galvoja, kiti - santuresni. Nereikia cia izvelgti pavydo, pykcio - bukim atlaidesnes vienos kitoms, o ne kruva sirsiuku !
Na ir kas, kad Tau pasake, kad tu idejai foto tik saves parodyti, o ne plauku. Ar butina Tau del to pykti. Idejai, foto buvo patvirtinta, dalyvauji konkurse ir vargo nematai. Nejaugi verta gaisti 1/2 savo laiko irodinejant, kad ne Tu sipmatiska, o Tavo plaukai verti demesio ir pan.. Juk neverta, ar ne? Koks tikslas?