QUOTE(kobryte1414 @ 2007 06 12, 12:03)
kaip cia pasakius....

laukiu tinkamo momento... stengiuosi buti saltesne, nelyst jam i akis... matai, labai megstu ji palepint, tai dabar stengiuosi to nedaryti, noriu kad visu pirma jis pastebetu,kad nebera taip kaip buvo anksciau.. Gal jau jis ir pastebejo, nes savaitgali visa praleidom kartu.. kazkaip itartinai paise mano nuomones... bet cia galejo buti tik jo gera nuotaika... supranti, kai jis padaro man kazka malonaus, as jauciuosi kaip mazas vaikas gaves saldaini...

bet taip neturetu but.. zinai, toks jausmas, kad as tu maloniu akimirku kartais turiu laukti, kaip stebuklo.. kartais net pati nepastebedama jauciu, kad man tikrai truksta to demesio, o jis nemato to...
Va va, duok pajusti, kad esi

Tik nepalūžk, tegul įsisąmonina kokį turtą turi

Tuomet gal ims keisti savo būdą
QUOTE(kobryte1414 @ 2007 06 12, 12:03)
o tu snekejai kanors su drauge? ar taip ir tylit abu?
Šiek tiek kalbėjom. Klausiau, kodėl taip atsitiko, kokios priežastys. Tačiau ji nežino. Ji pati susigraudinusi klausia: "kas man atsitiko?". Sako, lyg koks trumpas sujungimas galvoje. Aš tik raminu, kad gal praeis, gal čia tik stresai, rūpesčiai, rutina į vieną krūva susimetė. Taip ir esam. Šiltai ir draugiškai bendraujam, einam pasivaikščiot ir laukiam kaip čia bus, į kurią pusę viskas pakryps.