pas mane tiek visokiu nesamoniu buvo ir bandziau santykius saugoti ir viska daryti...mylejau viena zmogu be proto, tikraja to zodzio prasme, ir skyremes, ir taikemes, ir mylejom, ir nekentem...bet as nebuvau laiminga...nes visi susitaikymai buvo laikini, viskas iki kito karto...ar verta? gyvenam viena karta...as suprantu, kad prarasti labai lengva, bet kita vertus, na neiseina, tai neiseina...ne pasaulio pabaiga...be to, matyt vienos fainiausiu mano gyvenimo akimirku yra, kaip bebutu keista ar gaila, be vyru...
o tai jus dabar kartu?
pas mane tiek visokiu nesamoniu buvo ir bandziau santykius saugoti ir viska daryti...mylejau viena zmogu be proto, tikraja to zodzio prasme, ir skyremes, ir taikemes, ir mylejom, ir nekentem...bet as nebuvau laiminga...nes visi susitaikymai buvo laikini, viskas iki kito karto...ar verta? gyvenam viena karta...as suprantu, kad prarasti labai lengva, bet kita vertus, na neiseina, tai neiseina...ne pasaulio pabaiga...be to, matyt vienos fainiausiu mano gyvenimo akimirku yra, kaip bebutu keista ar gaila, be vyru...
pas mane tiek visokiu nesamoniu buvo ir bandziau santykius saugoti ir viska daryti...mylejau viena zmogu be proto, tikraja to zodzio prasme, ir skyremes, ir taikemes, ir mylejom, ir nekentem...bet as nebuvau laiminga...nes visi susitaikymai buvo laikini, viskas iki kito karto...ar verta? gyvenam viena karta...as suprantu, kad prarasti labai lengva, bet kita vertus, na neiseina, tai neiseina...ne pasaulio pabaiga...be to, matyt vienos fainiausiu mano gyvenimo akimirku yra, kaip bebutu keista ar gaila, be vyru...
Esu begalo dekinga jam, kad leido pazinti ji...daug ko ismoke..daug patyrem kartu..dabar mokausi gyventi is naujo...bet ne kaip as viena - bet kaip maste jis..na, tiksliau mes. Jauciu beprostiska jo itaka, nors kartais ir nepriimtina man, bet dziaugiuosi tuo.
Vat ir dauguma sako, praeis laiko - apsiprasiu. Gal ir taip. Bet, supratimas liks "musu"...ir bijau, (su mano tokiu xarakteriu), kad visa likusi gyvenima visus vyruis lyginsiu su juo..o taigriaus man ateityje draugystes..
Sveikos
mes su vaikinu jau senai kartu, taciau nuo pat pirmuju draugystes mensiu buvo pykciu ir nesamoniu ivairiu...atrodo, viskas jau gerai, ir pati pamastau; jau senokai nesipykome, nors del profilaktokos reiketu
ir ziurek jau kita diena mano ''noras'' ivykdytas
daznaiusiai del musu pykciu bunu kalta as, nes laaaabai greit uzsiplieskiu ir galiu sugadinti net geriausia diena..
maniskis labai su manimi taikstosi, ir man del to geda, stengiuosi taisytis
Manau, kad geriau pasipykti retkarciais, o ne laikyti viska savyje, nes ateis diena, kai vistiek noresi viska islieti, issakyti..Mes kai susipykstame, visada issiaiskiname ta klausima iki galo ir tikimes, kad daugiau del to nesipyksime
ir atrodo tikrai turetu mazeti tu dalyku, sukelianciu didziuli pykti, bet...sugalvojame nauju, tokiu originaliu
Manau, kad geriau pasipykti retkarciais, o ne laikyti viska savyje, nes ateis diena, kai vistiek noresi viska islieti, issakyti..Mes kai susipykstame, visada issiaiskiname ta klausima iki galo ir tikimes, kad daugiau del to nesipyksime
QUOTE(Pabegusi @ 2007 08 25, 00:47)
pas mane tiek visokiu nesamoniu buvo ir bandziau santykius saugoti ir viska daryti...mylejau viena zmogu be proto, tikraja to zodzio prasme, ir skyremes, ir taikemes, ir mylejom, ir nekentem...bet as nebuvau laiminga...nes visi susitaikymai buvo laikini, viskas iki kito karto...ar verta? gyvenam viena karta...as suprantu, kad prarasti labai lengva, bet kita vertus, na neiseina, tai neiseina...ne pasaulio pabaiga...be to, matyt vienos fainiausiu mano gyvenimo akimirku yra, kaip bebutu keista ar gaila, be vyru...
ir as bandziau.. bandziau taikytis.. bandziau vis pirma baigti kazkokius barnius.. bandziau keistis, nors jis keistis net negalvojo!.. kai jau idealu, tai idealu, laime begaline, bet po to slaime sbegalines visada ateidavo kit a"laime", ir vis del jo nuovargio darbe.. ir taip vos ne iekviena savaite darbo diena kazkuria kai jis pavarges prasidedavo nesusipratimai. kiekviena karta netikrumo busena, kiekviena karta jauiciausi nelaiminga, kiekviena karta jauciausi lyg apgaudinejama. kaip gali zmogus savaitgali buti super mylintis, mielas, demesingas ir pan. darbo diena (vos po 2 dienu) buti nedemesingas, nemielas, neatviras, viska aiskinti savo darbu ir ziureti i tave akmeniniu veidu, ir net susitikes normaliai nepasisveikinti...
vis galvojau galvojau, ka daryti.. nor sir labai mylejau, ir myliu dar.. nors ir labai jis mano zmogus, bet pabandziau deti taska.. ir kas keisciausia- to nesupratau- jis net nebande priestarauti.
tad tada ir suvokiau, kad ko tokie santykiai buvo verti? ogi nieko. gerai, kad viskas ir uzsibaige, nes nebereikes dabar jausti nuolatini nerima, skausma ir buti netikrumo busenoj...
nekenciu tu jausmu. nebenoriu ju jausti daugiau..
geriau buti vienai ir gailetis save skarts nuo karto. bet zinoti kas vyksta ir buti tikrai dle visko.
ir meginti buti laimingai be jo.
niu nieko, kaip nors..
Ir jei jis nebande priestarauti - jis nebuvo tas..kuriam tu svarbiausia...
QUOTE(Vilnoja @ 2007 08 27, 12:34)
Ir jei jis nebande priestarauti - jis nebuvo tas..kuriam tu svarbiausia...
aciu
noreciau suprast vyriska logika...
bet ko tais nepavyksta..
ir man atrodo, kad nebuvau jam svarbiausia.. o vadinasi i rgerai, kad viskas uzsibaige ir tiek.. nebeskaudinsiu saves.. nor sbuvo taip gerai (tik nezinau, ar daugiau laiko buvo bloga ar gera)..
o PRIVALO buti visada Gera
kad ir pykstates, vis tiek gera
QUOTE(Vilnoja @ 2007 08 27, 23:35)
ir as taip galvoju
oj...prisimenu tuos barnius...pyksties pysties...(nes pas mus nei vienas nenorejo nusileist..jis buvo oziaragis as liutas...)..bet kai barniai baigias...viska vainikuoja lova
oj...faina buvo
ir gera buvo visada
ir as bandziau.. bandziau taikytis.. bandziau vis pirma baigti kazkokius barnius.. bandziau keistis, nors jis keistis net negalvojo!.. kai jau idealu, tai idealu, laime begaline, bet po tos laimes begalines visada ateidavo kita"laime
Labutis
Skaitau tavo istorija ir matau save tavyje
Uzjauciu ir puikiai suprantu
Tik bėda ta, kad aš niekaip nedrįstu pasakyti, kad viskas baigta
tiksliau per paskutini barnį pasakiau, kad skiriamės - atidaviau sužadietuvių žiedą, jis pažadėjo per dvi sav išsikraustyti, bet ant rytojaus gyvena kaip nieko nebuvo nutikę
žodžiu nebesuprantu kas vyksta ir ka toliau daryti
Labutis
Skaitau tavo istorija ir matau save tavyje
Tik bėda ta, kad aš niekaip nedrįstu pasakyti, kad viskas baigta
tiksliau per paskutini barnį pasakiau, kad skiriamės - atidaviau sužadietuvių žiedą, jis pažadėjo per dvi sav išsikraustyti, bet ant rytojaus gyvena kaip nieko nebuvo nutikę
žodžiu nebesuprantu kas vyksta ir ka toliau daryti
QUOTE(Vilnoja @ 2007 08 28, 10:43)
oj...prisimenu tuos barnius...pyksties pysties...(nes pas mus nei vienas nenorejo nusileist..jis buvo oziaragis as liutas...)..bet kai barniai baigias...viska vainikuoja lova
oj...faina buvo
ir gera buvo visada
papasakok tu man kaip man, liutui, sugyventi su tuo oziaragiu...man regis tas pats kaip galva i siena dauzyti...jau ir pikta ir skaudu...as nenusileidziu ir jis...KAIP TAU SEKASI?
QUOTE(Pabegusi @ 2007 09 04, 13:07)
papasakok tu man kaip man, liutui, sugyventi su tuo oziaragiu...man regis tas pats kaip galva i siena dauzyti...jau ir pikta ir skaudu...as nenusileidziu ir jis...KAIP TAU SEKASI?
Oziaragis, kaip ir avinas (as aviniukas) labai uzsispyre, bet geri zmoguciai
Tikiu, kad sunku - abu ir oziaragis ir liutas karingi, bei nenusileidziantys
Sunku patarti kazka
Pati su dvyniu draugauju - nieko gero








