Mylėti
Ne visos akimirkos su mylimu žmogumi būna idealios..... pasitaiko ir nesutarimų, ir pykčių. Ir nors du žmonės tarsi papildo vienas kitą, tarsi yra dviese viename, tačiau idealus sutapimas pasitaiko retai. Reikia mokėti nepastebėti kito trūkumų, atleisti klaidas, užglostyti nesutarimus. Didžiausias meilės menas,- mylėti žmogų tokį koks jis yra, su visais jo trūkumais, visomis keistenybėmis
Tik tada meilė nugali viską,- išsiskyrimus, nesutarimus, problemas, gyvenimo kasdienybę
Mylėti
,- gera, malonu, bet nelengva. Tačiau pasiekiama viskas, ypač kai to nori DVIESE
Mylėti
QUOTE(Baltija @ 2005 10 26, 15:26)
Ne visos akimirkos su mylimu žmogumi būna idealios..... pasitaiko ir nesutarimų, ir pykčių. Ir nors du žmonės tarsi papildo vienas kitą, tarsi yra dviese viename, tačiau idealus sutapimas pasitaiko retai. Reikia mokėti nepastebėti kito trūkumų, atleisti klaidas, užglostyti nesutarimus. Didžiausias meilės menas,- mylėti žmogų tokį koks jis yra, su visais jo trūkumais, visomis keistenybėmis
Tik tada meilė nugali viską,- išsiskyrimus, nesutarimus, problemas, gyvenimo kasdienybę
Mylėti
,- gera, malonu, bet nelengva. Tačiau pasiekiama viskas, ypač kai to nori DVIESE

Mylėti
Visi tai žino, tačiau nedaug kam tai pavyksta
bet stengtis tai reikia
aišku liūdna, kai pastangas deda tik viena pusė, dažniausiai moteriškoji ....
Bet kad jau nuo senų laikų taip...........
Vyras kasdien drąsiai traukdavo į priešišką ir pavojingą pasaulį, kad parneštų maisto savo moteriai bei vaikams, gindavo juos nuo laukinių žverių ir priešų. Jo užsiėmimas buvo apibūdinamas paprastai - maisto medžioklė.
Moteris jausdavosi btranginama, nes vyras dėl šeimos galvą guldydavo. Jis apie savo nuopelnus spręsdavo iš moters dėkingumo už jo pastangas. Šeima iš jo tikėjosi, kad jis gaus maisto ir gins namus, daugiau nieko. Jam niekad nereikėjo nagrinėti santykių. Tai visą laiką darė moteris, ji nuolat stebėdavo namų aplinką, prižiūrėjo vaikus ir bendravo su kitomis moterimis. Jos triūsas buvo matuojamas tuo, kaip ji palaiko šeimos gyvenimą. Abi pusės vertino vienas kito pastangas.
Taip aš sau, kodėl vyrai praktiškai niekada nesiima aiškintis santykių, klausinėti tokių dalykų, kokių moterys klausia. Mes esame velniškai skirtingi, todėl nereikia tikėtis ir norėti, kad jie mąstytų taip, kaip mes, norėtų to paties ir t.t.
Čia gal aš ne į temą
Bet pati save raminu teigdama sau, kad esame skirtingi ir nieko čia nepadarysi
Vyras kasdien drąsiai traukdavo į priešišką ir pavojingą pasaulį, kad parneštų maisto savo moteriai bei vaikams, gindavo juos nuo laukinių žverių ir priešų. Jo užsiėmimas buvo apibūdinamas paprastai - maisto medžioklė.
Moteris jausdavosi btranginama, nes vyras dėl šeimos galvą guldydavo. Jis apie savo nuopelnus spręsdavo iš moters dėkingumo už jo pastangas. Šeima iš jo tikėjosi, kad jis gaus maisto ir gins namus, daugiau nieko. Jam niekad nereikėjo nagrinėti santykių. Tai visą laiką darė moteris, ji nuolat stebėdavo namų aplinką, prižiūrėjo vaikus ir bendravo su kitomis moterimis. Jos triūsas buvo matuojamas tuo, kaip ji palaiko šeimos gyvenimą. Abi pusės vertino vienas kito pastangas.
Taip aš sau, kodėl vyrai praktiškai niekada nesiima aiškintis santykių, klausinėti tokių dalykų, kokių moterys klausia. Mes esame velniškai skirtingi, todėl nereikia tikėtis ir norėti, kad jie mąstytų taip, kaip mes, norėtų to paties ir t.t.
Čia gal aš ne į temą
QUOTE(Baltija @ 2005 10 24, 13:06)
nelabai .........
bet aš prisigalvoju visokių nesąmonių ir pradedu jom tikėt
Pvz.: vieną šeštadienį turėjom susitikti, bet jis pasakė, kad draugui padės kažką daryt, tai aš ir pradėjau, turbūt pas mergas kokias važiuoja, ne pas draugą ir pan. Ir dažnai taip man, jei vėluoja, tai pas kitą užtruko... Jei pasidaro geras, tai man iš karto įtarimas, kad matyt jau kažko prisidirbo, kad toks gerutis...... Aišku, suvokiu protu, kad čia tik mano fantazijos
Iš baimės jį prarasti aš visur matau pavojų...
Pvz.: vieną šeštadienį turėjom susitikti, bet jis pasakė, kad draugui padės kažką daryt, tai aš ir pradėjau, turbūt pas mergas kokias važiuoja, ne pas draugą ir pan. Ir dažnai taip man, jei vėluoja, tai pas kitą užtruko... Jei pasidaro geras, tai man iš karto įtarimas, kad matyt jau kažko prisidirbo, kad toks gerutis...... Aišku, suvokiu protu, kad čia tik mano fantazijos
Iš baimės jį prarasti aš visur matau pavojų...
nemanai, kad tokiu savo elgesiu bandai atkreipti jo demesi ir sulaukti tave palaikanciu zodeliu:tu man geriausia, vienintele ir pan.?"
QUOTE(mng @ 2005 10 27, 07:24)
nemanai, kad tokiu savo elgesiu bandai atkreipti jo demesi ir sulaukti tave palaikanciu zodeliu:tu man geriausia, vienintele ir pan.?"
o negi tai blogai, akd noriu tai girdėti?
QUOTE(Baltija @ 2005 10 27, 09:51)
o negi tai blogai, akd noriu tai girdėti?
moterim reik komplimentų, gražių žodeliukų ir pan. Bent man
nesakau, kad jis kas minutę turi man kartoti, kad aš geriausia, nuostabiausia ir t.t., bet juk tokie pasakymai visuomet pasaldina širdelę
Juk moterys myli ausimis 
as visiskai nepriestarauju, bet kartais mes griebiames tokiu budu, kad tai gali ir griauti musu draugyste... bet ka darysi jei kitaip jie musu nepalepina
kokia pazistama situacija
as kai persivalgau, kartais uzsipuolu salia esancius zmones... nes tada man atrodo, kad cia jie kalti del mano persivalgymo
gerai bent tai, kad tokias scenas keldavau tik tevams
(nu cia kaip mazvaike) nu jie savo vaika retai mato, tai jau kai pamato, visada atsert nori... apetitu niekada nesiskundziau, dar matau, kaip mama stenges, tai negi nuvilsi
nu bet ant mylimojo nezinau
man patinka, kai abu prisivalgom, tada yra apie ka kalbeti ir is to pasijuokti
bajm, gal tu kita karta pirma savo isrinktaji primaitink?
gerai bent tai, kad tokias scenas keldavau tik tevams
nu bet ant mylimojo nezinau
bajm, gal tu kita karta pirma savo isrinktaji primaitink?
QUOTE(tuika @ 2005 10 28, 11:34)
tai jis ne toks mėgėjas pavalgyti kaip aš
Mergaites,
cia vyrai visi tokie...? matyt...
parasau kazka saviskiui apie musu santykius...tyla..parasau ka nors kito nesusijusio su musu santykiais, valio
atraso, paraso
Tai metu tuos santykiu aiskinimusis, bo nieko gero is to nebus..
geras cia apskymas buvo, labai geras
Jei moteriai problemos, paprastai ji turi issisneket, o vyrai uzsidaro, tarsi ilenda i urva. Jei pradedi klausineti, tik dar labiau sukomplikuoji padeti.Vyras turi issitylet, paliudet vienas, ir tai savaime praeina. Tokia vyriska psichologijos struktura...
Kadangi maniskiui problemu yra darbe, krizes ir aplamai matyt rudenine depresija..
tai net horoskope man parasyta - siuo metu geriausia/svarbiausia islaukti (apie antraja puse)
cia vyrai visi tokie...? matyt...
parasau kazka saviskiui apie musu santykius...tyla..parasau ka nors kito nesusijusio su musu santykiais, valio
Tai metu tuos santykiu aiskinimusis, bo nieko gero is to nebus..
geras cia apskymas buvo, labai geras
Jei moteriai problemos, paprastai ji turi issisneket, o vyrai uzsidaro, tarsi ilenda i urva. Jei pradedi klausineti, tik dar labiau sukomplikuoji padeti.Vyras turi issitylet, paliudet vienas, ir tai savaime praeina. Tokia vyriska psichologijos struktura...
Kadangi maniskiui problemu yra darbe, krizes ir aplamai matyt rudenine depresija..
QUOTE(Barskuole @ 2005 10 28, 13:56)
Vyras turi issitylet, paliudet vienas, ir tai savaime praeina.
dabar suprantu, kodėl jis vakar išvažiavo ir netasilėpė į mano skambučius (o skambinau gal visą valandą)
Maniškis kartą pasakė, jog jis nėra emocionalus žmogus, t.y.nemėgsta kalbėti apie santykius, juos nagrinėti, kaip kad mėgstam mes, moterys
na bet kartais pasitaiko, kad jis labai jau atvirai ir nuoširdžiai apie tai kalba
ir man to visiškai užtenka, nes juk "ne žodžiais, o darbais mes tėvynę mylim"
na jis nevengia gražių žodelių, kuriais mane pamalonina, bet gilintis į santykius nemėgsta.. beje, kai čia kada pasakiau, kad jau senokai man gėlyčių dovanojo, tai atsakė: kai atnešiu, tai vėl sakysi, kad kažką prisidirbau, jei jau toks geras...
tai va, turbūt reikia priimti vyrus tokius, kokie jie yra, o ne stengtis juos perauklėti, nes tokiu būdu tik pačios sau kenkiame
na jis nevengia gražių žodelių, kuriais mane pamalonina, bet gilintis į santykius nemėgsta.. beje, kai čia kada pasakiau, kad jau senokai man gėlyčių dovanojo, tai atsakė: kai atnešiu, tai vėl sakysi, kad kažką prisidirbau, jei jau toks geras...
tai va, turbūt reikia priimti vyrus tokius, kokie jie yra, o ne stengtis juos perauklėti, nes tokiu būdu tik pačios sau kenkiame









