Pigi ir brangi kosmetika, kremų ingredientai

Skiriasi sudėtis- žinoma- tačiau ne ingredientų kokybė.
Vanduo yra vanduo, praktiškai nieko jis kosmetikoje nereiškia, tik paskirsto kitus ingredientus. Net ir „pigiausios“ kompanijos privalo vandenį išvalyti tam, kad produktas negestų. Kad ir tas pats „terminis“, purškiamas vanduo, parduodamas flakonėliuose- paprastas išvalytas vanduo su mineralais. Užsipurkšti ant odos atsigaivinimui tikrai malonu, bet nereikia tikėtis, kad vanduo kažką pakeis ir odą ilgam "sudrėkins".
Nuo vandens kokybės kremo gebėjimas sukelti alergijas, sudirgimus ir pan. tikrai nepriklauso. Vanduo kosmetikoje kardinaliai negali skirtis, kaip ir kiti ingredientai. Jei parašyta- glicerinas- reiškias, gauni gliceriną. Jei vanduo- reiškias vanduo.
Dėl vitamino C tiesa. Ne visur naudojama stabilizuota vitamino C forma, kas reiškia, kad jis pačiame produkte suyra. Vitaminas C yra antioksidantas, todėl jis reaguoja tiek su oru, tiek su šviesa. Tad jei produkto pakuotė yra peršviečiama ir indelio pavidalo, antioksidantai greit po pakuotės atidarymo tiesiog „išgaruoja“.

Na, žinote, taip daugelis mąsto... O kai keičiantis amžiui, gyvenimo sąlygoms, pasikeičia ir oda, užpuola problemos (inkštyrai, spuogai, dėmės, dirglumas, riebalavimasis, sausumas ir t.t.), nesugalvoja ko ir griebtis. Bando visų giriamas priemones- netinka, bando brangias- netinka, pigias- irgi. Aš manau, kad visada reikia bent paviršutiniškai domėtis tuo, ką perki ir ką naudoji. Ar tai būtų dažai sienoms, ar kremas nuo spuogų.
Žinoma, nėra ko kremo lyginti vienas prie vieno, bandant kažkokią sistemą atrast ir bandyt mikronais atsvert, kuris turi daugiau antioksidantų. Pasižiūri į pagrindą, pasižiūri į „aktyviąsaias“ medžiagas, ir vaizdas tampa kažkiek aiškesnis, jei bent truputį domiesi..

Visko būna... Nuolat dirginant odą raukšlės tikrai greičiau ant veido atsras.

Na, kiekviena gaminių grupė kompanijoje turi savus padalinius, tad nėra taip, kad jei jau kompanija gamina ir papuošalus, ir kosmetika, tai kosmetikai mažiau bus dėmesio skiriama. Juk juvelyras kremo nesuformuluos... Jei kompanija gamina ir tualetinį popierų, ir serumą nuo raukšlių, ir namų valymo priemones, ar tai reiškia, kad kažkuri sritis nukentės? Nemanau.
Kaip tik, dažniausiai kuo didesnė kompanija, tuo didesni jos resursai ir galimybės tyrinėti, eksperimentuoti gerinant produktų formules.
Papildyta:

Smagu, kad kažkam padeda.

1. Labai kontraversiška ir sudėtinga tema... Kuria yra spekuliuojama kiek tik įmanoma, norint žmones prigasdint, paleisti naują „antį“ ir t.t.. Juk būtent vienpusiškai pateikta informacija ir įvaro nesigaudantiems žmonėms baimę. O situacija su apsauga nuo saulės tikrai nėra vienpusiška. Dar norėčiau pasakyti, kad išsireiškimas „apsauga nuo saulės skatina vėžį“ yra mokslinių tyrimų citata, tačiau išplėšta iš konteksto ir apversta taip, kad atrodytų, jog kažkokie apsauginių kremų ingredientai sukelia vėžį.
Visų pirma reiktų pasakyti, kad daug ingredientų, naudojamų kosmetikoje dideliais kiekiais yra kažkiek žalingi sveikatai- viskas priklauso nuo „dozės“ir naudojimo būdo.
Visų antra:
There is no evidence that the inorganic UV filters, titanium dioxide and zinc oxide, penetrate beyond the stratum corneum of normal, undamaged skin regardless of particle size. (Clinical Guide to Sunscreens and Photoprotection, 2009 psl. 139) Jei titano dioksidas ir cinko oksidas pro viršutinį odos sluoksnį (stratum corneum) neprasiskverbia, tai ir bijoti nėra ko. Tačiau tai liečia tik titaną ir cinką- neorganinius UV filtrus. Organiniai filtrai gali prasiskverbti pro odą (tačiau tai nereiškia, kad jie kažką "sukelia").

As the field of biomonitoring expands and analytical methods become more sensitive and comprehensive, the list of UV filters detected in human samples will grow. Provided there is rational judgment applied to such discoveries, a calculated risk to human health can be evaluated most likely with available data or, if necessary, new studies. If, on the other hand, there is a rush to conclude that the detection of a chemical is equivalent to “toxicity,” then we can anticipate unfavorable new reports implicating UV filters and potentially undermining consumer confidence in sunscreen products. (ta pati knyga, psl 151.) Kas būtent šiuo atveju ir įvyko. Paimta studija, jos metu pastebėta, kad vėžiniuose audiniuose yra ir saulės apsaugos ingredientų. Tačiau įrodymų, kad būtent jie sukėlė vėžį nėra.
Tas pats EWG puslapis rašo:
Sunscreen use may decrease the occurrence of squamous cell carcinoma.
Sunscreen use has no demonstrated influence on basal cell carcinoma.
In intentional sun exposure situations, sunscreen use may increase the risk of melanoma (IARC 2001a; reviewed in Autier 2009). (t.y. Deginamasi daugiau, nei įprasta manant, kad prastai suformuluota apsauga nuo saulės pagelbės: Experts generally agree that the tendency of sunscreen users to spend more recreational time in direct sunlight and to wear less protective clothing may increase the amount of sun damage that leads to melanoma).

Taigi, kol kas nėra jokių įrodymų, kad apsaugos nuo saulės naudojimas daro kokią nors neigiamą įtaką žmogaus organizmui.

2. Studies in cell culture and animal models have documented the capacity for natural and synthetic retinoids to reduce carcinogenesis significantly in skin, breast, liver, colon, prostate, and other sites (2). However, the results of human studies examining the relationship between the consumption of preformed vitamin A and cancer are less clear. (Oregono Universiteto puslapis. )
Citata iš Skin Cancer Foundation puslapio būtent apie situaciją su EWG „tyrimais“:
[...] is putting people at significant risk of skin cancer with his allegations that there is a relationship between vitamin A in sunscreen and increased risk of melanoma. These claims are not supported by published scientific evidence. After reviewing the recently released report from The Environmental Working Group, The Skin Cancer Foundation’s Photobiology Committee, a group of renowned experts in the study of the interaction of ultraviolet radiation and the skin, have come to the conclusion that there is no scientific evidence to support claims that retinyl palmitate (vitamin A) is a photocarcinogen in humans. Our photobiologists are unaware of any evidence that supports the relationship between the use of sunscreen containing retinyl palmitate and an increased risk of skin cancer (http://www.skincancer.org ).

3. Visiška tiesa. Tik tai nėra joks akis atveriantis EWG mokslininkų atradimas, o seniai žinomas faktas. Tiesiog daugelio kremų nuo saulės sudėtis nėra pilnavertė. Jei ant kremo nurodytas SPF su indeksu, tai visiškai nereiškia, kad oda bus apsaugota tiek nuo UVA, tiek nuo UVB spindulių. Kartais gamintojai netgi dezinformuoja- parašo, kad kremas apsaugo ir nuo UVA, nors iš tiesų taip nėra. Tai nėra visiškas melas, nes UVB ingredientai gali kažkiek apsaugoti ir nuo UVA, tačiau tokia apsauga tikrai nėra pakankama.
Vat iš šito fakto ir būtų galima teoriškai išvesti teiginį, kad apsauga nuo saulės skatina vėžį. Žmogus, pasitepęs kremu nuo saulės su SPF mano, kad jis yra apsaugotas, todėl daugiau laiko praleidžia saulėje. Kremas jį saugoja nuo nudegimo (UVB), tačiau nėra apsaugotas nuo saulės žalos, sukeliančios vėžį (UVA). Be saulės kremo žmogus saulėje tiek laiko greičiausiai nepraleistų.
Tačiau tokią problemą išsprendžia gerai suformuluotos (apsaugančios tiek nuo UVA, tiek nuo UVB spindulių) priemonės pasirinkimas.

1. Netiesa. JAV yra labai „baisi“ kompanija, vadinama FDA (Food and Drug Administration), dar keletas institucijų (pvz., nepriklausoma Cosmetic Ingredient Review Board), kurių užsakymų yra vykdomos nepriklausomos studijos, tyrimai. Ir jei paaiškėja, kad koks nors ingredientas nėra saugus, tuoj pat yra skalambijama varpais ir jis yra draudžiamas. Pagalvokite, kokią atsakomybę neštų kosmetikos kompanijos, jei jos sąmoningai nuodytų pirkėjus. Iš teismų neišbristų, jei būtų įrodyta, kad kompanija žinojo apie ingrediento neigiamą poveikį sveikatai, tačiau toliau skatino produktų vartojimą.
Nebijokite, kosmetikos kompanijos tikrai nevaldo nepriklausomų mokslininkų. Ir patikėkit, kai konkurencija tarp kompanijų yra tokia didelė niekam nėra naudinga „prastuminėti“ produktus su kenksmingais ingredientais. Neabejoju, kad kai kada veikia ir korupcija, tačiau moksle, kaip ir visur, taip pat yra ir didelė konkurencija, tad tyrimų kosmetikos ingredientų klausimu tikrai netrūksta.
Be to, kosmetikos kompanijoms visokie tyrimai ar gandai dažnai tik į naudą išeina. Tai būna dar viena proga pakeisti pakuotę ir ant jos raudonomis raidėmis užrašyti „Naujiena! Be X (parabenų, propylene glycol, ar dar kokio „baubo“)!“.

2. Dėl parabenų... Kol kas nėra absoliučiai jokių įrodymų, kad jie gali sukelti vėžį ar dar kaip nors kenkti. Jūsų pasirinkimas jų bijoti. Aš ramiai naudoju ir galvos nesuku, kol mokslas neparodys kitaip.
The Cosmetic Ingredient Review (CIR) reviewed the safety of methylparaben, propylparaben, and butylparaben in 1984 and concluded they were safe for use in cosmetic products at levels up to 25%. Typically parabens are used at levels ranging from 0.01 to 0.3%.
On November 14, 2003, the CIR began the process to reopen the safety assessments of methylparaben, ethylparaben, propylparaben, and butylparaben in order to offer interested parties an opportunity to submit new data for consideration. In September 2005, the CIR decided to re-open the safety assessment for parabens to request exposure estimates and a risk assessment for cosmetic uses. In December 2005, after considering the margins of safety for exposure to women and infants, the Panel determined that there was no need to change its original conclusion that parabens are safe as used in cosmetics.
A study published in 2004 (Darbre, in the Journal of Applied Toxicology) detected parabens in breast tumors. The study also discussed this information in the context of the weak estrogen-like properties of parabens and the influence of estrogen on breast cancer. However, the study left several questions unanswered. For example, the study did not show that parabens cause cancer, or that they are harmful in any way, and the study did not look at possible paraben levels in normal tissue.
FDA believes that at the present time there is no reason for consumers to be concerned about the use of cosmetics containing parabens. However, the agency will continue to evaluate new data in this area. If FDA determines that a health hazard exists, the agency will advise the industry and the public, and will consider its legal options under the authority of the FD&C Act in protecting the health and welfare of consumers. (Pilnas pranešimas: FDA: Parabens)


1. Net mokslininkai tiksliai iki galo nežino, kodėl sausa oda tokia tampa, teorijas kuria, o jūs taip paprastai ėmėte ir išsiaiškinote Viena iš sausos odos problemų- drėgmės per pažeistą odos barjerą praradimas. O tą barjerą tik sintetiniai ar nelabai „riebaliukai“ kažkiek gali atstatyti, pritraukti prarastą drėgmę iš gilesnių odos sluoksnių.
Jei jums „metus“ kremą oda atsistatė, gali būti, kad tas kremas tiesiog jums netiko, arba jūsų oda tiesiog nebuvo tokia sausa, kaip galvojote... Ar tiesiog nustojote ją sausinti netinkamomis priemonėmis, todėl oda atsigavo... Arba, dar kitas variantas- per mūsų gyvenimą keičiasi ir mūsų oda. Gal jūsiškė tiesiog „nusprendė“ pasikeisti... Vienos panacėjos visiems žmonėms nėra.

2. Na, nereiktų lyginti reklamos ir tyrimų. Žinoma, produktą sukūrusios komapnijos užsakytų tyrimų patikimais laikyti neišeina, tačiau yra pilna nepriklausomų mokslininkų, kurie pateikia labai objektyvias išvadas, patinka tai kosmetikos gamintojams, ar ne.


O kodėl negalima lyginti Kenzoki ir Margaritos? Turbūt, todėl, kad jums yra Kenzoki ir margarita... Brandas tikrai nieko apie konkretų produktą nepasako.

Himalaia, rašykit daugiau Susper įdomūs postai

Himalaia,idomu,ar per tokius didelius karscius, nereiketu kremu i saldytuva pasideti?Jie pas mane vonios spinteleje.

Dėkui.
Kai bus diskutuojančių ar klausiančių, tada rašysiu, nes kitaip kalbėjimasis su savim išeina, o čia jau būtų negeras ženklas.


Na, daugumą kosmetikos reikia laikyti kambario ar kiek žemesnėje temperatūroje, atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių, temperatūrų pokyčių ir drėgmės, tad vonia nėra pats geriausias variantas. Jei kambariai labai įkaista, galima ir į šaldytuvą pasidėti.

reikia atsirinkti.Kai ka naudoju is brangiu,kai ka is pigiu.Pvz kvepalai is brangiu,pudra is maxfactor,loreal.Jos tikrai vertesnes nei brangios

Dekui,himalaia . Sudejau kol kas kremus,losjonus,emulsija i saldytuva .Kadangi reikia saugoti nuo temperaturos kaitos,dregmes,tai kol kas manau (bent jau vasara)tinkamiausia vieta - saldytuvas.Veliau reikes kazka sugalvoti

O aš nesuprantu, kokios ten toks realios temperatūrų kaitos ir drėgmės disbalansai vonioj Na pašyla ji pora laipsnių maudantis, šiek tiek kondensato susidaro, bet kad visa kosmetika juk sandariose pakuotėse. Viską dabar laikau vonioj ir toliau laikysiu. Pernelyg greitai viskas susinaudoja, kad dar sunkčiau smegenis, kur šaldytuve įkišti kremą. Ir teptis tokio šlato aš nenoriu

Na, aišku, kad nebūtina dabar viso arsenalo į šaldytuvą kišti. Bet, pvz., mano vonia po dušo yra visa padengta kondensatu- tiek veidrodžiai, tiek sienos, viskas varva, net ir langą atsidarius, nes ventiliacija labai prasta. O tokioj aplinkoj atidarinėjant kremus, jei jie yra indeliuose, tušus visokius, pudras yra didesnė tikimybė, kad kosmetikoj įsiveis pelėsis, dauginsis bakterijos.
Bet aš kai neskrupulinga šituo klausimu, tai Blogiau, kai kosmetika paliekama karštose mašinose, ant saulės arba minusinėj temperatūroj.

Himalaia, labai idomu skaityti jusu postus. Negaliu pasakyti, kad su viskuo sutinku bet vienok bet kokia pagrista nuomone yra idomi.
Uzkliuvo stai sis postas

Kadangi pati dirbu kosmetikos fabrike, tai siek tiek virtuve ismanau. Uztat nelabai noreciau sutikti su sia jusu mintimi. Glicerinas pas Chaneli ir glicerinas par Loreali nebutinai bus tas pats. Nes medziagos savybes gali skirtis nuo laikymo salygu, nuo gamybinio proceso ypatumo (tarkim, Chanelis glicerina pils i verdanti vandeni, Lorealis - i 40C; cia toks bele koks pavyzdys), gaminio formules (su kokiomis medziagomis bus jungiamas glicerinas). Lygiai taip pat svarbu, kaip glicerinas buvo isgautas. Galiu duoti konkretu pavyzdi: pas mus gaminama roziu serija (prausikliai, kremai ir pan.). Roziu ekstraktas vezamas is tam tikros geografiskai labai siauros vietos (slenio), kur roziu ziedlapiai surenkami rankomis anksti ryte ir t.t. As cia ne is reklamos jums pasakoju, rimtai taip yra. O juk butu galima atsivzeti ta ekstrakta tesiog is Bulgarijos Tai vat cia tik pamastymui.

Kitas dalykas - skirtumas tarp didziuju ir mazuju kosmetikos imoniu yra visu pirma ju laboratorijose. Ne tik technikoje, bet ir tyrimams vadovaujanciu zmoniu laipsniuose. Mazosios kompanijos negali sau leisti samdyti tokiu "vardu". Jos dazniausiai kopijuoja gaminiu sudeti, siek tiek ka nors pavarijuodami. Bet didziosios naujoves visuomet ateina is didziuju kompaniju.

Na, nesakau, kad medžiagos visuose branduose yra identiškos iki paskutinio atomo, turėjau omenyje tai, kad glicerinas ant odos vistiek veiks kaip glicerinas, ar jis būtų brangiame kreme, ar pigiame. Visi ingredientai yra "cosmetic grade", kas parodo jų priimtiną kokybę. Brangių kompanijų paaiškinimas, kad jų kremuose yra kažkokios aukščiausios kokybės ingredientai 10 kartų didesnės kainos tikrai nepateisina, manau su tuo sutiksite. Juk lietuviai kažkaip sugeba gaminti kokybišką kosmetiką normaliomis kainomis...

Dėl rožių žiedlapių... Gali būti, kad geografinė padėtis, auginimo, nurinkimo būdas turi kažkiek įtakos cheminei ekstrakto, aliejaus sudėčiai. Suprantama, sudėtis gali varijuoti priklausomai ir nuo rūšies, ir nuo kitų faktorių. Paprasčiausiai kyla klausimas, ar poveikis, skirtumas ir ant odos jau toks didelis...

Tiesiog dažnai kosmetikos kompanijos mėgsta spekuluoti kažkokių ingredientų "išskirtinumu", bando save pateikti kaip unikalias. Pvz., jau molis iš kokios egzotiškos vietos (pageidautina iš tos, kur niekad nesi buvęs ) bus tikrai geresnis, nei iš gimtojo kaimo apylinkų. Taip, jie kažkiek skirsis, bet užsitepus molio tiek vienas, tiek kitas odos riebalus sugers...

Dėl laboratorijų sutinku, jau anksčiau apie tai rašau. Žinoma, kad didžiosios kompanijos turės daugiau resursų naujiem tyrimams ir eksperimentams. Tiesiog tai nereiškia, kad mažos, "pigios" kompanijos negali turėti gerų produktų. Visada viskas susieina į ingredientų sąrašą.