
Senokai stebiu Jusu pokalbius ir matau tendencija. Dazniausiai tie, kas sekmingai pasistate cia neuzeina. Tad noriu pradeti tokia tema, kur per kelis menesius isvardinsiu visas klaidas, kurias dariau namo statybu metu, del to praradau kruva pinigu, draugu, nervu ir sveikatos. Gal tai pades Jums isvengti siu nemalonumu.
Pradesiu nuo sklypo:
Apsisprendeme pirkti sklypa Vilniaus priemestyje. Ilgai ieskojome ir rinkomes.. Nenorejome savo svajoniu namo statyti prie tipinio "Skalos" kvartalo, nes isivaizdavome, kad "namai-fabrikai" mums tikrai nesuteiks romantikos, sklypas buvo plokscias ir neisvaizdus, o mes norejome sklypo su polekiu, tad pasirinkome pagaliau ant auksto kalno, masyve, netoli rajoninio kelio. Aplinkui turejo buti dar 20-30 namu. Susitikome su agentura, jie mielai sutiko parodyti sklypa, nuvaziavome, paklauseme, kur sklypo ribos. Sumale, kad katik buvo matininkai, ikale armaturas, tai ziurekime pagal jas. Paklauseme, kur eis kelias, agentura, deja, negalejo mums nieko pasakyti.. Tada paklausiau, ar sklypas turi servituta? Pradejo apsimesti durnelais ir sakyti, kad nezino, kas yra servitutas.
Tada paaiskinau, liaudiskai, kad nenoriu tureti tokios nuosavybes, per kuria visa mano gyvenima keliaus kaimynai. "ne.. ka jus, keliai bus atskirai". uztikrino apsukrus verslininkai. Paprasiau sklypo plano, tai pasake, kad turi tik masyvo, kuriame aisku apie servituta nieko nebuvo parasyta. Patikejome jo zodziais, daveme uzstata be jokiu dokumentu ir sutarciu ir susitikome tik pas notara. Tada pagaliau mano rankose atsirado musu perkamo zemes sklypo planas, jame pamaciau apie 50 kv. metru kelio servituto. Uz sia dali vis tiek privalejau moketi kaip uz savo nuosavybe, bet dabar pro savo namo langus matau pirmyn-atgal besisukiojancius kaimynus.
Taigi klaida nr 1 perkant sklypa: Patikejau ant zodziu del sklypo ribu ir servituto ir pirkau sklypa ir neissiaiskinau, kur jis randasi ir kokius servitutus jis turi..
Kaip isvengti sios klaidos:
1. Paprasyti agenturos sklypo plana ir kadastrini numeri, registru centre paklausti, ar sklypas nera uzstatytas hipotekai, ar neturi servitutu, o jeigu turi tai kiek (tada galima numusineti kaina is savininko). Jeigu kuoliukai kelia abejone issikvieskite geodezininkus, jie jums parodys tikslia sklypo buvimo vieta uz du simtus litu (patikekite, menka suma palyginus su tuo, ka galite prarasti to nepadare).
Kodel to reikia paaiskinsiu.
Po sklypo pirkimo paaiskejo, kad vis tik servituta turime, o be to, vietoje grazaus sklypo ant kalno, prie nuostabaus berzinelio, gavome sklypa 30 metru nuo regioninio kelio, be to, paaiskejo, kad puse musu sklypo yra ant stataus kalno, o puse dauboje, aisku ne ten, kur galvojome. Tam, kad tilptu normalus namas, reikejo arba nuimti apie 3000 kubu zemes (beveik 2 metrus zemes sluoksnio), ir padaryti nuo kaimyno galinga 2 metru aukscio ir 20 plocio atramine siena, arba tiek pat prisipilti.. Pasirinkome antra varianta, privezeme zemiu.. Kainavo apie 20000 lt. Paaiskejo, kad to negana, jas reikia sutvirtinti atraminemis. O jas statyti pagal statybu reglamenta galima ne aukstesnes kaip 1,5 metro , be to gauti kaimynu sutikima. Sieneliu kaina gavosi uz 70000 lt. Kaimynais spardesi, o vienas nusprende nusikasti, ir viena grazia diena, kai atejau i sklypa- pasibaisejau, per visa kaimyno sklypo riba su mumis, nuo pat musu ribos buvo nukasti 2,5 metrai, stovejau ant skardzio ir norejau staugti. Amziais sutrombuoto zemes sluoksnio nebeliko, rimtos tvoros statyti neiseis, kaimynas pareiske, kad slaita sutvirtins su augaliniu ir zole. (iki siol nieko nepadare ir mano zemes byra pas ji sekmingai, nepadejo nei prasymai nei grasinimai teismo antstoliais).
Antra klaida:
Jeigu turite ribota biudzeta, atidziai rinkites zemes sklypa. Sklypas ant kalno, pusiau ant kalno arba jo papedeje pareikalaus (priklausomai nuo reljefo sudetingumo, kaip pasiseks) net iki puses Jusu namo dezutes vertes!!!!
Bet tai dar buvo ne viskas, kas gali buti su sklypu.. Kai nuejome pas architekta, po keliu savaiciu gavome zinia, kad musu sklypas yra bendrame masyve su dar keliasdesimt namu, pagal bendraji plana (kuri padare buve masyvo savininkai, zemiu supirkinetojai). Musu masyvui yra suprojektuotas vienas bendras grezinys ir nuoteku duobe. Statybos leidima galesime gauti tik tada, kai remdamiesi siuo planu, susirinke i kruva, visi pasidarysime sau bendra infrastrukturos projekta su visais tinklais, komunikaciju isvedziojimais ir t.t. Tuo paciu reikejo pasidaryti ir elektros projekta (paaiskejo, kad artimiausius 3 km niekur nera el. transformatorines). Isivaizduokite sau kiek mes tasemes (ne daug ne mazai, beveik du metus), kol visi kaimynai susimete siam projektui, nes dauguma is ju is viso laiko zemes perpardavimui. Prasidejo kalbos: man to nereikia, darykites patys ir t.t. Vargais negalais, pasidareme projekta, gavome statybos leidimus ir salygas, kad su visu kalchozu darysime bendra grezini ir nuotekas, na ir vesime bendra dujuoteki. Kai iskilo klausimas apie tai, is karto nusirase visi perpardavinetojai ir svajotojai. Liko maza saujele savanoriu. Iki to laiko paaiskejo, kad lopinelis, kuriame buvo numatyta nuoteku duobe jau parduotas (pardave tie patys veikejai, kurie pardave mums sklypa). Klausimas: kur dabar nuleisime savo s...? Istatymiskai duobe tarsi turi buti ten, bet savininkai nesutinka) o istatymai labiausiai gina savininku interesus, be to, kai kuriems kaimynams (beveik pusei) tos duobes nereikia, nes nesistato, likome mes, vel ta pati saujele savanoriu. Iki tos duobes, kai kuriems kaimynams kone 200 metru trasos reikia. Isivaizduokite sau, kiek jiems kainuotu nuoteku sistema, jeigu be vamzdziu kasimas siais laikais kainuoja 40 lt uz metra.. Be to, pagal apskaiciavimus, tokiam kiekiui namu, jos rezervu uztektu vos savaitei, taigi, kas savaite reiketu isvezti nuotekas.

Grezinio aisku irgi niekas nenorejo daryti, juolab zeme, kurioje jis buvo tarsi suprojektuotas iki to momento jau irgi liko parduota ir vel likome ant ledo.. Uz istatymo ribu.

Linksma istorija.. Vargais, negalais prisijungeme su komunikacijomis prie tu, kuriu architektai buvo apsukresni ir issimuse leidimus komunikacijoms.
Taigi trecia baisi klaida, pirkti sklypa masyve, neisiiaiskinus, kokios numatytos komunikacijos, kur jos bus, ar joms yra numatytas servitutas, kur yra artimiausia elektros transformatorine.
Taigi.. siai dienai pakaks, savo pasakojimus apie projekta, projektuotojus, pamatus ir ju ypatybes papasakosiu prie progos.
Gero vakaro
zarazara
