QUOTE(nasata @ 2009 09 25, 23:35)
kaip vaikščiot pakelta galva ir atlaikyti smerkiančius žvilgsnius ir komentarus?

kai sako, kad kvaila, kad nepasidarai aborto, kad auginti vaiką vienai ir dar tokiu "krizės laiku" yra tolygu beprotystei...kai tvirtina, kad nesugebėsiu viena, nebus kas padeda, nes neturiu šalia artimų, neturiu mamos...ir dar paskolos bankams smaugia
kai žiūri kaip į beprotę, kaip iš viso galėjau pastot ir nesugebėt apsisaugot?
ir kodėl tokios žiaurios būtent moterys..bendradarbės...
kodėl smerkia tik mane, o ne vyrą, kuris atsisakė atsakomybės ir "padarė dingau"?
kaip nepasiduot depresijai varoma aplinkinių..
kartais apima žiaurios mintys ir noras tapt "Veronika paskenduole"

nes padaryt abortą tikrai širdis neleidžia, o jei kartu, abiem..........
gaila, kad yra tokiu zmoniu, kurie nesugebe palaikyti kito zmogaus. tikiu, kad tau labai sunku, bet patikek, nebus lengviau, jei vaikelio atsisakysi, nes po kurio laiko suprasi, kodel jis tau reikalingas.
nors manes ir nepaliko, taciau dar pradzioje nestumo mes nebuvom susituoke, ir tai ne is vieno buvo paklausta - o tai taves neves? nors daugelis galvoja, kad dabar jau kitokie laikai, niekas nekreipia demesio tu istekejusi ar ne, bet realiai yra visai kitaip.
sunku tau dabar, bet tikek, kad viskas bus gerai, kad ateitis bus gera. turi nebegirdeti ka kalba aplinkiniai, o dar geriau, sugalvoti svaru atkirti, nuo kurio jie uzsiciauptu amziams.
net negalvok, kad pasidarydama kazka sau, neiskaudinsi kitu. juk vistiek yra kazkas, kam tu rupi

. buk stipri, juk tik moterys tokios buna. patikek, jei vyrai butu kokiose situacijose, tikriausiai kas antras nusizudytu, o moterys istveria viska.