QUOTE(Džiugilė @ 2009 11 18, 19:40)
Nera uz ka
o us vilnieciai?
Nera uz ka
o us vilnieciai?
QUOTE(Marmuriuk @ 2009 11 19, 12:06)
Taip, mes vilniečiai. O jūs?
As net baltu pavydu pavydziu jums mamytes,nes jus dauguma is Vilniaus,galite bet kada susitikti,vaikuciai gali pabendrauti 
Benraukite mamukai,kai daugiau musu yra,lengviau istvert,susitaikyt
Benraukite mamukai,kai daugiau musu yra,lengviau istvert,susitaikyt
QUOTE(izabele111 @ 2009 11 19, 13:24)
As net baltu pavydu pavydziu jums mamytes,nes jus dauguma is Vilniaus,galite bet kada susitikti,vaikuciai gali pabendrauti
Benraukite mamukai,kai daugiau musu yra,lengviau istvert,susitaikyt
Benraukite mamukai,kai daugiau musu yra,lengviau istvert,susitaikyt
O jūs iš kur, Izabele111 ?
QUOTE(Džiugilė @ 2009 11 19, 12:25)
O jūs iš kur, Izabele111 ?
As mergaites is Lietuvos pakrascio - Rokiskio...tolokai iki Vilniaus....Pas mus net nera dienos centro ,kur galetu buti tokie vaikuciai....tik darzelyje viena spec.grupe yra iki 12 metu vaikuciams su negalia...o paskui tik namie,arba isvezti i kita miesta - bet as nenoriu issiskirti su vaiku menesiui....
QUOTE(izabele111 @ 2009 11 19, 13:28)
As mergaites is Lietuvos pakrascio - Rokiskio...tolokai iki Vilniaus....Pas mus net nera dienos centro ,kur galetu buti tokie vaikuciai....tik darzelyje viena spec.grupe yra iki 12 metu vaikuciams su negalia...o paskui tik namie,arba isvezti i kita miesta - bet as nenoriu issiskirti su vaiku menesiui....
Aišku
O ar yra jūsų mieste daugiau tokių vaikučių, ar bendraujate? Aš irgi galvoju, kad lengviau, kai yra panašaus likimo žmonių šalia, kai gali pabendrauti. Kažkaip drąsiau, o ir supranta gi labiau nei kiti Dar noriu paklaust, kokia žmonių reakcija, kai būnat su savo vaikučiais mieste ar kitur, kur daugiau žmonių? Gal nuskambės kvailai, bet aš šiek tiek bijau žmonių požiūrio
Mes maži dar (1,5 mėn.) ir nesam susidūrę, bet pati jaučiu, kad dar nesu susitaikius su tuo, kad mažiukas turi DS. Tai net vengiu žmonių, net kartais nenoriu bendraut, kad neklausinėtų... Žinoma, artimieji ir geriausi draugai viską žino ir bendrauja, bet kalbu apie pažįstamus, bendradarbius ir t.t.
QUOTE(Džiugilė @ 2009 11 19, 12:40)
Aišku O ar yra jūsų mieste daugiau tokių vaikučių, ar bendraujate? Aš irgi galvoju, kad lengviau, kai yra panašaus likimo žmonių šalia, kai gali pabendrauti. Kažkaip drąsiau, o ir supranta gi labiau nei kiti
Dar noriu paklaust, kokia žmonių reakcija, kai būnat su savo vaikučiais mieste ar kitur, kur daugiau žmonių? Gal nuskambės kvailai, bet aš šiek tiek bijau žmonių požiūrio Mes maži dar (1,5 mėn.) ir nesam susidūrę, bet pati jaučiu, kad dar nesu susitaikius su tuo, kad mažiukas turi DS. Tai net vengiu žmonių, net kartais nenoriu bendraut, kad neklausinėtų... Žinoma, artimieji ir geriausi draugai viską žino ir bendrauja, bet kalbu apie pažįstamus, bendradarbius ir t.t.
O ar yra jūsų mieste daugiau tokių vaikučių, ar bendraujate? Aš irgi galvoju, kad lengviau, kai yra panašaus likimo žmonių šalia, kai gali pabendrauti. Kažkaip drąsiau, o ir supranta gi labiau nei kiti Dar noriu paklaust, kokia žmonių reakcija, kai būnat su savo vaikučiais mieste ar kitur, kur daugiau žmonių? Gal nuskambės kvailai, bet aš šiek tiek bijau žmonių požiūrio
Mes maži dar (1,5 mėn.) ir nesam susidūrę, bet pati jaučiu, kad dar nesu susitaikius su tuo, kad mažiukas turi DS. Tai net vengiu žmonių, net kartais nenoriu bendraut, kad neklausinėtų... Žinoma, artimieji ir geriausi draugai viską žino ir bendrauja, bet kalbu apie pažįstamus, bendradarbius ir t.t.Pries 20 metu kai gime mano sunus ,tai patikek,buvo visokiu klausimu ir zvilgsniu - vieni nusistebejimo,kiti gal uzuojautos,o kiti tiesiog su sypsena....kai paaugs tada labiau matysis ,kad su DS,bus visokiu zvilgsniu....daugiausia vaikai(8-13m)beveik visada pasijuokia,ziuri kaip i koki is kitos planetos...aisku dabar kiti laikai,zmones daugiau ispruse....Bet prie visko priprantama...tik neuzsidaryk savyje,tegu visi mato ir nera ko gedijasi savo vaiko....Tik pirmyn
Zmones ziurejo ir ziures,kalbejo ir kalbes...juk lietuviai tokie - kitam blogai -dziaugiuosi....o kai man tas atsitinka- tada ir paluzta 
Darzelyje buvo gal 5-6 vaikuciai su DS,bet is viso rajono...tai tik su viena mama pasikalbam- pas ja dukryte 24metu su DS...
QUOTE(izabele111 @ 2009 11 19, 14:05)
Pries 20 metu kai gime mano sunus ,tai patikek,buvo visokiu klausimu ir zvilgsniu - vieni nusistebejimo,kiti gal uzuojautos,o kiti tiesiog su sypsena....kai paaugs tada labiau matysis ,kad su DS,bus visokiu zvilgsniu....daugiausia vaikai(8-13m)beveik visada pasijuokia,ziuri kaip i koki is kitos planetos...aisku dabar kiti laikai,zmones daugiau ispruse....Bet prie visko priprantama...tik neuzsidaryk savyje,tegu visi mato ir nera ko gedijasi savo vaiko....Tik pirmyn Zmones ziurejo ir ziures,kalbejo ir kalbes...juk lietuviai tokie - kitam blogai -dziaugiuosi....o kai man tas atsitinka- tada ir paluzta
Darzelyje buvo gal 5-6 vaikuciai su DS,bet is viso rajono...tai tik su viena mama pasikalbam- pas ja dukryte 24metu su DS...
Zmones ziurejo ir ziures,kalbejo ir kalbes...juk lietuviai tokie - kitam blogai -dziaugiuosi....o kai man tas atsitinka- tada ir paluzta Darzelyje buvo gal 5-6 vaikuciai su DS,bet is viso rajono...tai tik su viena mama pasikalbam- pas ja dukryte 24metu su DS...
Žinau, kad kvailai skamba, kad bijau žmonių požiūrio, bet manau, kad čia tik laiko klausimas, o jo (laiko) tikrai reikia... Bet viskas bus gerai - užsigrūdinsim
Vis viliuosi, kad visuomenė su laiku dar labiau protingės. Kiek žinau, Švedijoj, Norvegijoj labai daug vaikučių su DS gimsta (kraujomaiša didelė), bet jie integruoti į visuomenę, lanko mokyklas, dirba, bendrauja ir niekam nekliūva. Gal ir pas mus taip bus kurio laiko
QUOTE(Džiugilė @ 2009 11 19, 13:19)
Žinau, kad kvailai skamba, kad bijau žmonių požiūrio, bet manau, kad čia tik laiko klausimas, o jo (laiko) tikrai reikia... Bet viskas bus gerai - užsigrūdinsim Vis viliuosi, kad visuomenė su laiku dar labiau protingės. Kiek žinau, Švedijoj, Norvegijoj labai daug vaikučių su DS gimsta (kraujomaiša didelė), bet jie integruoti į visuomenę, lanko mokyklas, dirba, bendrauja ir niekam nekliūva. Gal ir pas mus taip bus kurio laiko
Vis viliuosi, kad visuomenė su laiku dar labiau protingės. Kiek žinau, Švedijoj, Norvegijoj labai daug vaikučių su DS gimsta (kraujomaiša didelė), bet jie integruoti į visuomenę, lanko mokyklas, dirba, bendrauja ir niekam nekliūva. Gal ir pas mus taip bus kurio laiko 
Aisku ,kad bus !!!Jau dabar didziulis skirtumas tarp mano ir jusu vaikuciu....Man net minties nebuvo apie mokyklos lankyma,apie visokius raidos namelius,apie manksteles,apie baseinus.....Zodziu informacijos buvo 0....Ir anksciau zmones galvodavo,jeigu su DS vaikiukas gime,tai kalti tevai - gal gere ,gal ruke nestumo metu....as pati ta patyriau 
Nieko nezinojom apie tas chromosomas ,tik paskui daktarai paaiskino apie 21 chromosoma.....
Sveikutes
Esu laaaaabai uzsiemus, jau net paskaityti nebespeju musu puslapiuko
Visoms naujoms mamytems priminsiu nuostabu straipsni
http://www.balsas.lt...-gyvenimoskonis
Zinokit viena, viska jusu vaikuciai darys, ir sypsosi, ir juokins jus, ir vaikscios ir kalbes... tik viskam savas laikas
As labai esu laiminga kad turim savo suneli. Mums irgi buvo stemples atrezija, dabar laukiam sirdeles operacijos...
As sau esu iskelusi uzduoti ismokyti ji pasirupint savimi. Namuose dabar tiek daug meiles..su visais apie ji kalbu, jokios tabu temos Tikiu kad jis integruosis i visuomene, nesitikiu kad bus vunderkindas 
Esu laaaaabai uzsiemus, jau net paskaityti nebespeju musu puslapiuko
Visoms naujoms mamytems priminsiu nuostabu straipsni
http://www.balsas.lt...-gyvenimoskonis
Zinokit viena, viska jusu vaikuciai darys, ir sypsosi, ir juokins jus, ir vaikscios ir kalbes... tik viskam savas laikas
As labai esu laiminga kad turim savo suneli. Mums irgi buvo stemples atrezija, dabar laukiam sirdeles operacijos...
As sau esu iskelusi uzduoti ismokyti ji pasirupint savimi. Namuose dabar tiek daug meiles..su visais apie ji kalbu, jokios tabu temos
Tikiu kad jis integruosis i visuomene, nesitikiu kad bus vunderkindas
Sveikos prisijunge jaunosios mamytės, tikrai ima baltas pavydas , kad turite su kuom pasidalinti rūpestėliais. Mano Martynui jau vienuolika, kai grįžom iš ligoninės atrodė, kad esu viena pasaulyje su tokiu vaiku ( gyvenam mažam miestely) .Pirmus mėnesius užsiėmiau tikrai saviįtaiga, ėjau gatve pakėlus galvą , o mintyse kartojau: "nieko neužmušiau, niekam nieko nepadariau, tikrai savo vaiko nesigėdysiu...".Ir tur būt suveikė, atėjus pavasariuijau nekreipiau dėmesio nei į vieną žvilgsnį, ir dabar nekreipiu.Man atrodo svarbu atvirai su visais kalbėti pakėlus galvą, juk tai tokie pat vaikai, tik dar labiau suprantantys negu sveiki. O svarbiausią vaiką auginti kaip sveiką , tikrai negerai atskirti nuo tėvų į kokias ugdymo įstaigas ilgiau nei dienai, svarbu juos visur tampytis su savim, taip jie pažįsta pasaulį, gudrėja, nes viską mato, nors nepasako. Martynas ne kartą buvo pasimetęs Klaipėdos Akropolį ir nieko , jokių ašarų ,praktiškai pats mus susirado ( mes aišku panikavom iki ašarų). O kai išmoksta kalbėti, tokių dalykų pasako, kad net atsisėdi.
Man taippat buvo iskile tokie klausimai kaip ir Džiugilei, as esu is zmeaitijos, telsiu tai mazesnis miestas galvoju ir visko bus, taippat dar nenoriu jog zinoti pazystami ar bendradarbiai, kad tarp artimu tai nieko nebijau, bet vat svetimu dar privengiu, nors jos neslepiu einam ir pasivaikscioti ir i parduotuves kartu einam, dar mazyte ir svetimi demesio labai nekreipia kaip ji atrodo, dazniausiai mazyle miega ant soniuko ir jokiu pozimiu nesimato, tai dar niekam nebuvo iskiles joks klausimas,nors gal ir nesako jei ir iskilo. Bet laikas manau ta problema isspres
