Mano sūneliui buvo 3,5 mėn. kai jį aplankė jo dėdė ir močiutė (jie lankėsi reguliariai kas 1-2 sav.) Dėdė paėmė jį ant rankų ir aš pirmą sykį išvydau nukabintą lupą ir verkimą su ašarom po to verkė ir pamatęs močiutę...Galbūt įtakojo ir tai, kad jis buvo nesenai atsikėlęs.. Žodžiu, jau puikiai skiria kur tėveliai, o kur svetimi, nors ir savi
Mano sunus pradejo skirti savus nuo svetimu budamas kazkur 3-ju menesiu. Pvz, atejo sveciai aplankyti musu, pradejo kalbinti vaika, o jis tik glaudesi arciau manes, tada pakabino lupa ir i asaras... Tas pats buvo su seneliu, kai ilgai nemate. Bet siaip stengiames sunu pratinti prie zmoniu, kad nebutu paskiau bailutis. Mielai leidziam kitiems palaikyti ant ranku
Mano dukryte pradejo bijoti svetimu kazkur 5.5men, dabar 6men, dar tebebijo... Nereikia net ant ranku imti, uztenka nueiti i svetimus namus ar kad pakalbintu ilgiau nematytas zmogus - lupa patempta ir i asaras, kartais buna netgi tokios isterijos, sunku nuraminti. Laukiu kada jau nebebijos