QUOTE(flight @ 2007 01 11, 09:31)
O kas nutiko?
Ji labai ilgai gimde ir apsilpo. Vaikas buvo l. didelis, 4.5kg, o beje dar pirmas gimdymas. Pati mazute, smulkute. Bet net nesiule operacijos daryti, mazdaug, pagimdysi. Jis gi labai uz naturalu gimdyma. Per visa gimdyma pasirode gal tik kelis kartus. Pasiule nuskausminamuosius (epidurini), bet ne is karto, o kai ji jau buvo visai atsikankinusi. Tada viskas ir sustojo, dingo saremiai, o vaikas jau buvo pradejes eiti gimdymo takais, tad suspaude galvele. Kai gime, su didziausiu priesgalviu. Jau reanimacijoj mums pasake, kad butinai reikejo daryti cezari, nes tokio sudejimo moteriai nerealu pagimdyti tokio dydzio vaikeli. Baisiausia, kad vaikas gime visiskai sveikas ir labai stiprus, tad dar pora savaiciu kabinosi i gyvenima reanimacijoj, bet padariniai buvo tokie, kad nieko jau negalima buvo pagelbeti. Sv. Jokubo ligonineje dar buvo vienas minusas, kad nera lifto, tad is karto negalejo isvezti i reanimacija, nes inkubatoriui pajudinti reikalinga speciali iranga. Daug prarasto laiko, gydytojo pasimetimas, neveiklumas. Po viso to teko su juo bendrauti, tad ispudis buvo toks, kad niekada pas ji negimdysiu. Neitikino jis manes savo tiesa.
Tikrai nenoriu nieko gasdinti, visiems pasitaiko, bet, kai zmogus tikrai kaltas del to, bet savo kaltes nemato, man asmeniskai toks zmogus pasitikejimo nekelia.