QUOTE(Brella @ 2013 11 24, 17:42)
Veikdamas kompresorius isorini kontura atsaldo(as taip manau) iki kokiu -40C ir prie kokiu -10C lauke,idomu per kiek laiko jis atsyla iki tu -10C,na tegu ir iki -20C?
Jeigu tarpuose tarp kompresoriaus isijunginejimu jis neatsyla iki tu -20C,tai koks gali but jo COP?
Panasiai galvoju ir apie geotermini pavirsini kontura.Jeigu aplink vamzdi isaldom kokiu 20cm iki -20,tai per kiek ji atsildys aplink esanti zemes siluma?
Butu idomu isgirst nuomone tu,kurie ivalde skaiciuku ir formuliu mena
Jeigu tarpuose tarp kompresoriaus isijunginejimu jis neatsyla iki tu -20C,tai koks gali but jo COP?
Panasiai galvoju ir apie geotermini pavirsini kontura.Jeigu aplink vamzdi isaldom kokiu 20cm iki -20,tai per kiek ji atsildys aplink esanti zemes siluma?
Butu idomu isgirst nuomone tu,kurie ivalde skaiciuku ir formuliu mena

Kol nėra temperatūrų skirtumo - šilumokaita nevyksta. Kuo didesnis delta t - tuo didesnė galia. Kai išorinio bloko temperatūra susilygina su lauko oro temperatūra, siurblio galia tampa nuline. Todėl jei norime šilumos geriau kad "neatšyltų"

Lauko blokas karts nuo karto atsitirpina, čia įvairiausių būdų ir metodų yra - ir elektriniai kabeliai, ir trumpas siurblio reversavimas (kai šildomas išorės blokas), tam, kad atsikratytų ledo, kuris užkemša ir izoliuoja išorinį bloką.
Tarpuose, kai kompresorius išjungtas, COP yra nulis, nes įrenginys neveikia.
Geoterminis tiek giliai neturėtų įšalti, šilumnešis tik iki -15C naudojamas. Nebent sistema blogai paskaičiuota, per maža galia.