[quote=Charming,2007 06 06, 23:20]
Mano mazutei jau 1 metukai ir 6 men, jau visos 4paros kai gyvenam be papuko. Atprast vaikui visai nebuvo sunku


Dabar ji glosto kruti, sako myju pupa, caca ir pabuciuoja, prisiglaudzia prie jos,bet zino, kad jau negalima jos valgyti ir nevalgo.
Visai nesigailiu, kad tiek ilgai maitinau, tas maitinimas suteike ir man, ir mazylei palaimos jausma, buvo nepaprastai gera matyti kaip jai svarbu zisti.
Mano 3,7 metu sunus, maitintas krutimi 7 menesius,ir dabar glosto papuli ir sako ,kaip ji myli,irgi ji buciuoja.Nematau nieko tame baisaus.Svarbu viska naturaliai priimti, o ne davatkiskai drausti vaikui reiksti savo emocijas.Maziukas,2,8 metu,taip nedaro,nors jam irgi patinka, atsisedus mamytei ant keliu,prisiglausti prie papuliu.Juk tai naturalu.Kai kurie ir zindyma viesoje vietoje priima kaip kazka gedingo,sleptino.Esu ne karta su tuo susidurusi.Geriausia,kai maitinau belaukdama prie pediatro kabineto, ir isejusi ponia daktare mane isvadino vos ne paleistuve...Cia buvo virsune...Sudirbau tada as ja i miltus.Kita , ne tokia arsi mamyte,turbut,ir patiketu,kad negraziai elgesi,juk net ponia daktare taip pasake

Ingalp, aciu Tau uz "mamu akis ,kuriose sviecia meile"- taip graziai parasei

Tegul visu mamyciu akys sviecia meile,net jei ta meile vaikui skirtingai suprantame.
[/quote]
Mamos drauge pasakojo,kaip sedejo kavinej,atejo mamka ir pradejo maitint savo leliu. Tai pasibaisejo, sako galejo nusisukt, uzlyst i koki kampa... Na bet kodel? Nesuprantu,kas cia blogo,juk savo vaikuti maitina,o ne del kokiu kitu priezasciu apsinuogina! Man tai taip grazu toks vaizdas
