Abrazija

#205
QUOTE(Amade @ 2006 02 01, 16:57)
as pirmadieniui susitariau pas daktara... nezinau, ar ziures ka, ar ne...  g.gif
Papildyta:
dar vienas klausimelis - ka jus vadinate "tepliojimu"?  g.gif  Man kelios dienos kaip nera raudono kraujo, bet tokios rusvos sviesios isskyros... jokio kvapo neturi, tik tokios tirstos kazkokios...

Na tepliojimas, kaip jau pati ir parašei - tai ne kraujingos išskyros, o rusvos išskyros.
Atsakyti
#206
QUOTE(Ezhiux @ 2006 02 01, 16:46)
Ar jūs po operacijos praėjus kiek laiko buvot echoskopuotis? Na, man darė echoskopiją po operacijos praėjus keletui dienų, bet dabar jau bus tuoj 2 savaitės, lygtai jau baigiasi tepliojimas, bet jaučiu, kad gimda dar nėra visiškai susitraukusi iki pirminio lygio, tai galvoju, gal reiktų nueiti pasidaryti echoskopiją, kad pažiūrėtų ar viskas ten pas mane tvarkoje  g.gif


as po abrozijos kai grizau i savo miesta - na operacija dariausi Vilniuje - nuejau pas ginekologe. Mes kalbejomes ir nors dar kraujavau, ji mane paziurejo. sake, kad dar gimda irgi visiskai nesusitraukus, tad buti atsargiai. Na dar sake, kad kai baigsiu kraujuoti - uzeiti. Tada uzejau ir sake, kad viska normaliai. Pasake, kada tureciau susirgti mm. Echoskopu ziurejo irgi, nes pas ja kabinete yra, tad ir paziurejo....

O tau siulymas - klausinekis visko, kas tau idomu. Ji turi paaiskinti. As issiklausinejau visko ta diena ir dar kita ir dar skambinau...

tad stiprybes smile.gif
Atsakyti
#207
Sutinku, kad kuo mažiau galvoji, tuo mažiau skauda, bet... Kad ir nueinu pas gydytoją dėl peršalimo ir prie durų sėdi mama su 2 m mergyte. Ta mergytė kaip iš katalogo wub.gif bėgioja aplinkui, rankytėmis slepia veidelį, o mama tupčioja...Godute, kur tu dingai... Galvoju nežiūrėsiu į tą pusę, dzin...o ten telikas stovi ir meksikiečių mergiotė ant kelių Dievui ir mirusiai mamai pasakoja apie vaikelį, kuris gims iš meilės ir bla, bla, bla... Galvoju, jei dar kas pasakys ką nors - bliausiu... Pokšt prieš nosį lelių su visu lopšiu pastato...tai pasakykit, kaip užsimiršt?
Atsakyti
#208
QUOTE(Viotinola @ 2006 02 01, 22:27)
Sutinku, kad kuo mažiau galvoji, tuo mažiau skauda, bet... Kad ir nueinu pas gydytoją dėl peršalimo ir prie durų sėdi mama su 2 m mergyte. Ta mergytė kaip iš katalogo  wub.gif bėgioja aplinkui, rankytėmis slepia veidelį, o mama tupčioja...Godute, kur tu dingai... Galvoju nežiūrėsiu į tą pusę, dzin...o ten telikas stovi ir meksikiečių mergiotė ant kelių Dievui ir mirusiai mamai pasakoja apie vaikelį, kuris gims iš meilės ir bla, bla, bla... Galvoju, jei dar kas pasakys ką nors - bliausiu... Pokšt prieš nosį lelių su visu lopšiu pastato...tai pasakykit, kaip užsimiršt?

Viotinola - stiprybės tau console.gif Oij kaip aš tave suprantu - man ir tas pats: tik grįžau iš ligoninės ir man atrodo tą patį vakarą pradėjau žiūrėt filmą, o jis būtent apie tai, kaip 4 mėnesį besilaukianti mergina sužino, kad jai vėžys ir gydytojas liepia darytis abortą blink.gif - siaubas kažkoks. MB nenorėjo man net leist to filmo žiūrėt schmoll.gif . O ir šiaip, kur tik pasisuksi - vien besilaukiančios laimingos mamytės ir mažučiai gražučiai vaikučiai... Bet paprastai kol tavęs kažkas neliečia, tol tokių dalykų aplink save nepastebi, bet jei jau kas atsitiko, tai atrodo, kad visas pasaulis tau tik ir kiša užuominas ir išbandymus tavo širdelei.
Taip kad mum reikia būt stipriom, apsišarvuot kantrybe ir tikrai išmuš ir mūsų laimingoji valanda friends.gif
Atsakyti
#209
man tai gatvej matyti mamytes tai nieko baisaus kazkaip... ax.gif Bet lyg tycia pastaruoju metu pataikau laikrasciuose paskaitineti apie nevaisingas moteris, stebuklus ir t.t. Na... skaitau ir zliumbiu, nes labai traukia aki, nors zinau, kad geriau "nematyti" straipsniu, kur raso apie nevaisinguma ir priezasciu neradima... doh.gif
Atsakyti
#210
Taip ir yra, kai tavęs neliečia kažkaip nepastebi, o dabar... Mano sesuo turėjo nesivystantį ir abraziją, tai sakė depresija buvo juoda iki kol pastojo dar kartą. Visa laimė , kad pastojo po 3 mėn, sakė jei ne... O aš sakiau man taip nebus, matai kaip tvirtai laikausi...Po abrazijos visą naktį blioviau, nes tik tada pajutau tuštumą viduje. Iki paskutinės minutės, kai užlipau ant stalo vis dar tikėjausi, kad dar yra mažytė liepsnelė vilties. Skaudu ir graudu, bet tai realybė. Neberandu būdų kaip užsimiršti, mintys pačios skaičiuoja savaitėles... Tarytum kažkas nutrūko viduje....ir liko tuštuma.
Atsakyti
#211
QUOTE(Viotinola @ 2006 02 02, 11:51)
Taip ir yra, kai tavęs neliečia kažkaip nepastebi, o dabar... Mano sesuo turėjo nesivystantį ir abraziją, tai sakė depresija buvo juoda iki kol pastojo dar kartą. Visa laimė , kad pastojo po 3 mėn, sakė jei ne... O aš sakiau man taip nebus, matai kaip tvirtai laikausi...Po abrazijos visą naktį blioviau, nes tik tada pajutau tuštumą viduje. Iki paskutinės minutės, kai užlipau ant stalo vis dar tikėjausi, kad dar yra mažytė liepsnelė vilties. Skaudu ir graudu, bet tai realybė. Neberandu būdų kaip užsimiršti, mintys pačios skaičiuoja savaitėles... Tarytum kažkas nutrūko viduje....ir liko tuštuma.



Mano depresija dabar yra pasyvioj formoj, as nusiteikus greitai pastoti ir tikiuosi,kad pavyks...
Kaip ir tu, po visos proceduros, pajutau tokia tustuma... Fizine prasme, atrodo, leliukui buvo tik 10sav, bet po TO jausmas visiskai kitoks - istiesi ranka ka nors paimt ir nejauti tempimo, nejauti pilve KAZKO, kas jautesi bunant nestuke.gif ...
As irgi vis dar skaiciuoju savaites, bet kazkaip ramiai reaguoju, nes tikrai labai tikiuosi greitai buti nestuke.gif ... Savaite biuletenio ir lekiau i darba, nes galima uzsimirsti ir islieti blogas emocijas... ax.gif
Atsakyti
#212
Amade, mano situacija truputį kita. Kadangi nebegeriu BR , tai man reiks atstatinėti PRL išnaujo. Tai užtruko 1m ir 1 mėn. Jau tada krauščiausi iš proto dėl leliuko, o dabar laukti vėl metus...nebeturiu jėgų. Žinau reikia laiko, tik nenumaldomai lekia ir vis pro šalį. Atrodo ta depresija atslūgsta ir viskas gerai, bet va išlenda koks prisiminimas ir apima slogutis. Ačiū merginos , kad išklausot.
Atsakyti
#213
QUOTE(Viotinola @ 2006 02 02, 13:52)
Amade, mano situacija truputį kita. Kadangi nebegeriu BR , tai man reiks atstatinėti PRL išnaujo. Tai užtruko 1m ir 1 mėn. Jau tada krauščiausi iš proto dėl leliuko, o dabar laukti vėl metus...nebeturiu jėgų. Žinau reikia laiko, tik nenumaldomai lekia ir vis pro šalį. Atrodo ta depresija atslūgsta ir viskas gerai, bet va išlenda koks prisiminimas ir apima slogutis.  Ačiū merginos , kad išklausot.


O kas yra BR ir PRL? mastau.gif
Ir kodel reikia vel metus laukti? unsure.gif
Atsakyti
#214
Sveikutės visos 4u.gif
Viotinola, nors nelabai suprantu, ką tiek BR ir PRL reiškia, bet turbūt situacija tavo tikrai rimta g.gif Matyt, gal esu iš prigimties optimistė, o gal stiprus žmogus, kad pakankamai greit išsikapsčiau iš tos juodų emocijų duobės (be abejo už tai dėkinga savo artimiesiems) ir esu pilna tik gerų vilčių. Ir net neįsivaizduoji, kaip norėčiau, kad ir jums pavyktų pradėti į viską žiūrėti kitomis akimis ir laukti tos nestuke.gif dienos kaip tikro stebuklo, o ne kankintis skaičiuojant minutes console.gif .
Atsakyti
#215
PRL yra harmonas, prolaktinas, apie jį galima paskaityti čia: http://www.eksmosmtc.../akusginek.html
kai prolaktinas padidėjęs, liga vadinasi hiperprolaktinemija ar prolaktinoma, nėra mmm ir aišku nevyksta ovuliacija - o plolaktiną "numušinėja" labai bjauriais vaistukais bromkritinu (BR blush2.gif ), tai yra ilgas ir nuobodus procesas blink.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo femme: 02 vasario 2006 - 13:56
#216
As manau, kad reikia save nusiteikti, kad gyvenimas tesiasi... Na, liudna, baisu... man irgi taip yra, bet as tai laikau kaip normalu procesa, tik jam negalima leisti visiskai uzvaldyti saves. Galima pazliumt kelias dienas, bet griauztis del to istisai zalinga...
Is tikro man tai emociskai nerealus smugis buvo ir tebera, bet as stengiuosi gyventi ir sypsotis... laukiu mmm ir tada kibsim i darbus smileysex.gif:
Atsakyti