Dabar tik laukiu, kaip seksis su kitu pastojimu. Norisi, kad laikas greiciau eitu, kad praeitu keli menesiai, kad galetume astoti greitai ir sekmingai...
Ezhiux, zinau, kaip sunku...
As ejau i darba kuo greiciau, kad tik butu galima buti uzsiemusiai ir maziau galvoti... aisku, kai nieko neveikiu, ateina mintys, mastau, kad dabar buciau 16 sav ir t.t.
Bet paskui susiimu ir laikausi... Labai saunus mano vyras, jis mane ir isgelbejo is depresijos.
Dabar tik laukiu, kaip seksis su kitu pastojimu. Norisi, kad laikas greiciau eitu, kad praeitu keli menesiai, kad galetume astoti greitai ir sekmingai...
Dabar tik laukiu, kaip seksis su kitu pastojimu. Norisi, kad laikas greiciau eitu, kad praeitu keli menesiai, kad galetume astoti greitai ir sekmingai...
QUOTE(Ezhiux @ 2006 01 31, 20:58)
Sveikutės
Ieškojau informacijos apie nesivystantį ir net negalvojau, kad mūsų tiek daug gali būti
Bet neprarandam vilties - lauksim gegužės mėnesio ir tada bandysim vėl
.
Beje po šios nelaimės supratau, kaip stipriai noriu turėti vaikutį
Taigi merginos - nosytes aukštyn - mes dar sulauksim savo angelėlių
Ieškojau informacijos apie nesivystantį ir net negalvojau, kad mūsų tiek daug gali būti
Beje po šios nelaimės supratau, kaip stipriai noriu turėti vaikutį
Taigi merginos - nosytes aukštyn - mes dar sulauksim savo angelėlių
Sveika,
Iš tiesų, atrodo, kad tu esi tokia vienintelė, kad visos aplink išnešioja ir pagimdo, o tu esi kažkokia nevykėlė ar baisus ligonis
Stiprybės tau, laikas tikrai gydo. Tik labai nepasiduok liūdesiui, stenkis žiūrėti į priekį ir galvoti apie naują vaikelį. Viskam savas metas, viskam savas likimas.
Papildyta:
QUOTE(Amade @ 2006 02 01, 09:03)
Ezhiux, zinau, kaip sunku...
As ejau i darba kuo greiciau, kad tik butu galima buti uzsiemusiai ir maziau galvoti... aisku, kai nieko neveikiu, ateina mintys, mastau, kad dabar buciau 16 sav ir t.t.
Bet paskui susiimu ir laikausi... Labai saunus mano vyras, jis mane ir isgelbejo is depresijos.
Dabar tik laukiu, kaip seksis su kitu pastojimu. Norisi, kad laikas greiciau eitu, kad praeitu keli menesiai, kad galetume astoti greitai ir sekmingai...
Dabar tik laukiu, kaip seksis su kitu pastojimu. Norisi, kad laikas greiciau eitu, kad praeitu keli menesiai, kad galetume astoti greitai ir sekmingai...
Žinai, duosiu vieną patarimą- nekišk nosies į buvusį savo nėštukių mėnesio skyrelį. Vat ten tai tikrai apsibliausi. Pamatysi, kiek kam savaičių, kaip pilvukai auga, kokiomis svajonėmis ir rūpesčiais gyvena, ir taip susigraudinsi, kad šakės. Bent jau man taip buvo ir vis dar yra.
Papildyta:
Žinai, duosiu vieną patarimą- nekišk nosies į buvusį savo nėštukių mėnesio skyrelį. Vat ten tai tikrai apsibliausi. Pamatysi, kiek kam savaičių, kaip pilvukai auga, kokiomis svajonėmis ir rūpesčiais gyvena, ir taip susigraudinsi, kad šakės. Bent jau man taip buvo ir vis dar yra.
[/quote]
As i ta skyreli ir nekisu.
Ir manes beveik neguodzia tai, kad labai daug yra tokiu kaip as. Gal tik tai, kad as ne vienintele, ir kad tai nera siaubingas reiskinys mediciniskai.
QUOTE(Amade @ 2006 02 01, 09:20)
As i ta skyreli ir nekisu.
Tik siaip dar kol nedaug laiko praejo, galvoje vis dar automatiskai skaiciuoju savaites. O visas liniuotes istryniau ir nestukiu skyrelyje net neatsisveikinau su saviskemis. Labai liudna ten butu uzeiti
Ir manes beveik neguodzia tai, kad labai daug yra tokiu kaip as. Gal tik tai, kad as ne vienintele, ir kad tai nera siaubingas reiskinys mediciniskai.
Ir manes beveik neguodzia tai, kad labai daug yra tokiu kaip as. Gal tik tai, kad as ne vienintele, ir kad tai nera siaubingas reiskinys mediciniskai.
Aišku, kad tai neguodžia. Tik tiek, kad nustoji apie save galvoti kaip apie kokią nenormalią. Aš čia apie save
Jaučiu, kad viena krizė užeis, kai priartės mėnuo, kada būtų gimęs vaikelis. Bet tikiuosi, kad tuo metu jau lauksiuos, tad tai padės sušvelninti tą liūdesį
QUOTE(Busta @ 2006 02 01, 12:28)
Aišku, kad tai neguodžia. Tik tiek, kad nustoji apie save galvoti kaip apie kokią nenormalią. Aš čia apie save
. Ir kad tai nėra kažkokia anomalija, o gamta gan dažnai taip pasielgia. Būtent gamta, o ne tu pati kalta.
Jaučiu, kad viena krizė užeis, kai priartės mėnuo, kada būtų gimęs vaikelis. Bet tikiuosi, kad tuo metu jau lauksiuos, tad tai padės sušvelninti tą liūdesį
.
Jaučiu, kad viena krizė užeis, kai priartės mėnuo, kada būtų gimęs vaikelis. Bet tikiuosi, kad tuo metu jau lauksiuos, tad tai padės sušvelninti tą liūdesį
As suprantu, kad ne as kalta, kad tai nera kazkas nenormalaus ir kad dazna moteriske susiduria su tuo.
O del krizes, kai ateis laikas buvusio leliaus gimimo... Man seimos daktare kaip tik ir sake, kad butu geriausia kuo greiciau pastoti, kad butu kuo trumpesnis tarpas tarp pirmo ir antro nestumo ir kad butu minmali tikimybe tokioms krizems. Aisku, cia priklauso nuo moters. As, pvz, labai noriu kuo greiciau pastoti, kad busimas ir buves leliukai taptu kaip vienas... na, nezinau, ar supranti... Kad nesiskirstytu - pirmo netekom, o cia antras, kad tas antras ir butu pirmas...
As irgi labai tikiuosi, kad vasara jau busiu
QUOTE(Amade @ 2006 02 01, 09:20)
Ir manes beveik neguodzia tai, kad labai daug yra tokiu kaip as. Gal tik tai, kad as ne vienintele, ir kad tai nera siaubingas reiskinys mediciniskai.
manes taip pat tai neguodzia.
Tiesiog bendrauju cia, nes zmones kurie yra aplink mane - to nesupranta ir jie del to nekalti, tad siuo metu esu atsiribojusi visai nuo draugu ir man taip geriau. Jie bendrauja, planuuoja vaikucius, sneka apie savo nestumus, nors ir zino, kad as turejau nelaime. Na as ju del to nekaltinu, tiesiog begu nuo to ir tiek.
Man gera cia bendrauti, kai zmones turi tokiu pat problemu, bet nera tikrai teisinga, kad pasaulyje tiek daug tokiu dalyku
QUOTE(Amade @ 2006 02 01, 10:53)
O del krizes, kai ateis laikas buvusio leliaus gimimo... Man seimos daktare kaip tik ir sake, kad butu geriausia kuo greiciau pastoti, kad butu kuo trumpesnis tarpas tarp pirmo ir antro nestumo ir kad butu minmali tikimybe tokioms krizems. Aisku, cia priklauso nuo moters. As, pvz, labai noriu kuo greiciau pastoti, kad busimas ir buves leliukai taptu kaip vienas... na, nezinau, ar supranti... Kad nesiskirstytu - pirmo netekom, o cia antras, kad tas antras ir butu pirmas...
Suprantu, ką nori pasakyti.
Tik apibūdinsiu, kaip aš suprantu, kas yra pirmas ir kas antras man.
Šiuo momentu tas, kurio netekom, yra pirmas, bet kai lauksimės kitą kartą, tas kitas kartas ir vėl taps pirmu, juk sulauksim tai pirmojo vaikelio.
Tik liūdna štai kas, kai einant vėl apžiūrai ar tyrimams, kai paklaus, kelintas nėštumas, teks pasakyti antras, nors pirmojo vaikelio nėra. Tokia nemaloni tiesa.
Aš tai nenoriu, kad šis nėštumas išsitrintų, lyg jo nebuvo. Tačiau vaikas, kuris gims, ir bus man pirmas. Tiesiog vadinsiu taip: du nėštumai, vaikas- vienas ir pirmas.
QUOTE(Linaute @ 2006 02 01, 11:10)
manes taip pat tai neguodzia.
Tiesiog bendrauju cia, nes zmones kurie yra aplink mane - to nesupranta ir jie del to nekalti, tad siuo metu esu atsiribojusi visai nuo draugu ir man taip geriau. Jie bendrauja, planuuoja vaikucius, sneka apie savo nestumus, nors ir zino, kad as turejau nelaime. Na as ju del to nekaltinu, tiesiog begu nuo to ir tiek.
Man gera cia bendrauti, kai zmones turi tokiu pat problemu, bet nera tikrai teisinga, kad pasaulyje tiek daug tokiu dalyku
Tiesiog bendrauju cia, nes zmones kurie yra aplink mane - to nesupranta ir jie del to nekalti, tad siuo metu esu atsiribojusi visai nuo draugu ir man taip geriau. Jie bendrauja, planuuoja vaikucius, sneka apie savo nestumus, nors ir zino, kad as turejau nelaime. Na as ju del to nekaltinu, tiesiog begu nuo to ir tiek.
Man gera cia bendrauti, kai zmones turi tokiu pat problemu, bet nera tikrai teisinga, kad pasaulyje tiek daug tokiu dalyku
Kitas dalykas, kad tos, kurios to nepatyrė, iki galo mūsų nesupras. O ypač jau auginančios vaikus. Jos kalba protu suvokiamus dalykus, užjaučia, bet neįsivaizduoja viso to košmaro, ką išgyvenome mes. Tos spengiančios tuštumos, išdraskymo jausmo, kai tampi it tuščias indas, bevertis ir apvogtas.
QUOTE(Linaute @ 2006 02 01, 13:10)
manes taip pat tai neguodzia.
Tiesiog bendrauju cia, nes zmones kurie yra aplink mane - to nesupranta ir jie del to nekalti, tad siuo metu esu atsiribojusi visai nuo draugu ir man taip geriau. Jie bendrauja, planuuoja vaikucius, sneka apie savo nestumus, nors ir zino, kad as turejau nelaime. Na as ju del to nekaltinu, tiesiog begu nuo to ir tiek.
Man gera cia bendrauti, kai zmones turi tokiu pat problemu, bet nera tikrai teisinga, kad pasaulyje tiek daug tokiu dalyku
Tiesiog bendrauju cia, nes zmones kurie yra aplink mane - to nesupranta ir jie del to nekalti, tad siuo metu esu atsiribojusi visai nuo draugu ir man taip geriau. Jie bendrauja, planuuoja vaikucius, sneka apie savo nestumus, nors ir zino, kad as turejau nelaime. Na as ju del to nekaltinu, tiesiog begu nuo to ir tiek.
Man gera cia bendrauti, kai zmones turi tokiu pat problemu, bet nera tikrai teisinga, kad pasaulyje tiek daug tokiu dalyku
Mano "drauges", su kuriom bendraujam nuo mokyklos laiku jokio komentaro neparase i mano meila (nes jos Vilniuj, o as - kaune ir daznai susimeilinam)... Likau be zodziu... Kolektyvas reagavo niekaip... na... gal tiesiog nenori listi, nes bijo, kad man skaudu...
Didziausia stiprybe buvo mano vyras, abieju tevai, sesuo... Ir dar viena vyro giminaite, su kuria siaip labai mazai bendraujam, bet ji labai nuosirdziai paskambina keliskart i savaite...
Aciu Dievui, atradau si kampeli...
QUOTE(Busta @ 2006 02 01, 13:32)
Suprantu, ką nori pasakyti.
Tik apibūdinsiu, kaip aš suprantu, kas yra pirmas ir kas antras man.
Šiuo momentu tas, kurio netekom, yra pirmas, bet kai lauksimės kitą kartą, tas kitas kartas ir vėl taps pirmu, juk sulauksim tai pirmojo vaikelio.
Tik liūdna štai kas, kai einant vėl apžiūrai ar tyrimams, kai paklaus, kelintas nėštumas, teks pasakyti antras, nors pirmojo vaikelio nėra. Tokia nemaloni tiesa.
Aš tai nenoriu, kad šis nėštumas išsitrintų, lyg jo nebuvo. Tačiau vaikas, kuris gims, ir bus man pirmas. Tiesiog vadinsiu taip: du nėštumai, vaikas- vienas ir pirmas.
Kitas dalykas, kad tos, kurios to nepatyrė, iki galo mūsų nesupras. O ypač jau auginančios vaikus. Jos kalba protu suvokiamus dalykus, užjaučia, bet neįsivaizduoja viso to košmaro, ką išgyvenome mes. Tos spengiančios tuštumos, išdraskymo jausmo, kai tampi it tuščias indas, bevertis ir apvogtas.
Tik apibūdinsiu, kaip aš suprantu, kas yra pirmas ir kas antras man.
Šiuo momentu tas, kurio netekom, yra pirmas, bet kai lauksimės kitą kartą, tas kitas kartas ir vėl taps pirmu, juk sulauksim tai pirmojo vaikelio.
Tik liūdna štai kas, kai einant vėl apžiūrai ar tyrimams, kai paklaus, kelintas nėštumas, teks pasakyti antras, nors pirmojo vaikelio nėra. Tokia nemaloni tiesa.
Aš tai nenoriu, kad šis nėštumas išsitrintų, lyg jo nebuvo. Tačiau vaikas, kuris gims, ir bus man pirmas. Tiesiog vadinsiu taip: du nėštumai, vaikas- vienas ir pirmas.
Kitas dalykas, kad tos, kurios to nepatyrė, iki galo mūsų nesupras. O ypač jau auginančios vaikus. Jos kalba protu suvokiamus dalykus, užjaučia, bet neįsivaizduoja viso to košmaro, ką išgyvenome mes. Tos spengiančios tuštumos, išdraskymo jausmo, kai tampi it tuščias indas, bevertis ir apvogtas.
Bet as kalbu, kad kai greiciau pastoji, savotiskai uzmirsti, kad buvo dar ir pirmas nestumas... na... neuzmirsti, bet juos gali sutapatint kaip viena, nes laiko skirtumas, tarkim, keletas menesiu...
QUOTE(Amade @ 2006 02 01, 12:52)
Bet as kalbu, kad kai greiciau pastoji, savotiskai uzmirsti, kad buvo dar ir pirmas nestumas... na... neuzmirsti, bet juos gali sutapatint kaip viena, nes laiko skirtumas, tarkim, keletas menesiu...
Vat man irgi toks jausmas, kad "dabar" yra kažkokia sakykim pertrauka mano "nėštumo"
Nelabai esu tikra, ar kas supras, ką čia susvaigau
QUOTE(Amade @ 2006 02 01, 12:52)
Bet as kalbu, kad kai greiciau pastoji, savotiskai uzmirsti, kad buvo dar ir pirmas nestumas... na... neuzmirsti, bet juos gali sutapatint kaip viena, nes laiko skirtumas, tarkim, keletas menesiu...
Viskas aišku, aš tik apibūdinau, kaip AŠ suprantu pirmą ir antrą nėštumus.
Sunkoka psichologiškai pereiti iš domėjimosi nėštukiniais reikalais prie tokių kaip dabar. Bet kuo daugiau žinosi, tuo geriau.
Atsigausi ir tikrai apmažės tų baimių. Dirbk su savim, stenkis nesijaudinti ir negalvoti,kad gali nepasisekti vėl pastoti ar išnešioti. Nes baimės blokuoja ir apsunkina ir patį nėštumą, nes kai per daug išsiskiria stresinių hormonų, pradeda stipriai susitraukinėti gimdos raumenys ir bėda netoli. Taip kad ir nuo tavo dvasinės būsenos daug priklauso.
Tiesiog rūpinkis savim, gerk folinę rūgštį, vit. E, ieškok atpalaiduojančios veiklos, užsikrauk kažkiek darbais, kad neturėtum laiko savęs gailėtis ir save analizuoti.
Be abejo, kad viskas bus gerai. Būsim dar arbūziukės
Kas buvo, pražuvo. Laukia nauja ateitis
QUOTE(femme @ 2006 02 01, 15:26)
Vat man irgi toks jausmas, kad "dabar" yra kažkokia sakykim pertrauka mano "nėštumo"
Lyg pirmas prasidėjo, nutrūko, o antras bus kaip ir tesinys... vat jau tuoj tuoj ir pertrauka pasibaigs ir aš "toliau" būsiu nėščia
Nelabai esu tikra, ar kas supras, ką čia susvaigau
Nelabai esu tikra, ar kas supras, ką čia susvaigau
O va, viena drauge mano sake, kad ji bent jau dabar galvoja, kad jei jai taip butu, tai tikrai nenoretu greitai pastoti vel...
QUOTE(femme @ 2006 02 01, 13:26)
Vat man irgi toks jausmas, kad "dabar" yra kažkokia sakykim pertrauka mano "nėštumo"
Lyg pirmas prasidėjo, nutrūko, o antras bus kaip ir tesinys... vat jau tuoj tuoj ir pertrauka pasibaigs ir aš "toliau" būsiu nėščia
Nelabai esu tikra, ar kas supras, ką čia susvaigau
Nelabai esu tikra, ar kas supras, ką čia susvaigau
Suprantam suprantam







