QUOTE(gaziundra @ 2010 05 13, 14:38)
O as jauciuosi pasimetus. Man visuomet gera su juo: ir darbe, ir parke, ir kalbant telefonu, ir skaitant zinutes, ir pan... As tikiu, kad jis mane labai myli, taip pat jauciu jo geruma, artuma, nora buti salia. Bet kai pagalvoju apie ji su kita, man negera.. zinau, kad skamba kvailai, juk cia as gaunuos meiluze, kaip ir netureciau teises kazkaip taip jaustis, bet visgi mane tai griauzia. O mano pacios santykiai su saviskiu-namiskiu subyrejo. Na, bent jau lovos reikalu as suvaidinti taip gerai, kaip sypsenos ir svelnumo nemoku 

Mano situacija tokia pati. Su vyru gyvenu tik is pareigos, nes dukra auginame. Bet kuo toliau,tuo labiau norisi pradeti tvarkyti skyrybu popierius. Taip sakant nesiklijuoja santuoka jau senokai. O apie seksa su vyru jau nekalbu. Kai tik jauciu is jo puses nora,iskart sugalvoju priezasti. Galu gale,kazkada jam pasakiau, kad man sekso isvis nereikia. Aisku,nepasakiau,kad nereikia su juo

As labai gerai suprantu jusu uzgautus jausmus. Ypac kai su tuo zmogumi jus praleidziate turbut didesne laiko dali ir jis jums jau atrodo kaip jusu pacios vyras,o staiga prisimenat,kad deja jis turi zmona...o jus nebandet kalbeti apie ateiti ar jis net neuzsimena kad gali buti kazkas bendro tarp jusu?