QUOTE(Vicious Vici @ 2009 10 03, 09:58)
gyvenu ir gyvensiu niurkydama, bučiuodama šunis, kartais per pusę valgome ir nieko, gyva sveika
Na, vistik jau pasisakysiu... Apie tą meilę gyvūnams, konkrečiau šunims. Tikrai myliu gyvūnus, nuo mažens pastoviai namuose turėjome augintinių (kačių ir šunų). Tik šiuo metu ne, nes ir mažas vaikas namuose, ir vyras nemėgsta gyvūnų bute (kai/jei bus namas, tada valio)... Apie ką aš čia...

Aaa, apie meilę šunims...

Nors ir daug gyvūnų laikėm namuose, bet mama įskiepijo nebučiuoti ir per arti neprisileisti gyvūno. Nes jis ne žaislas... Ir šiaip, na, higiena, estetika ir t.t....
Šiuo metu neauginu nieko, nors labai norėčiau, nes suvokimas pasikeitė, jei auginčiau šunį bute, tai privalėčiau juo rūpintis... Meilę gyvūnui suprantu kaip teises ir pareigas, o ne tik teises. Teisė laikyti ir mylėti, bet meilė ir taip pat ir krūveles rinkti, o ne kaip dauguma lietuvaičių
"lengvina" (labai atsiparšau už išsireiškimą) šunis ant pievelės, kur žaidžia vaikai. Aplinką tai galiu dergti, oi, kaip myliu gyvūnus, ar ne? Kad net iki galo jais pasirūpinti nemokam. Pareigos kažkaip dingsta... Kam tada iš viso laikyti bute.

Ir savęs, ir gyvūno, ir kaimynų apsunkinimas...
QUOTE(*meduota* @ 2009 10 03, 10:20)
miego kaip ir nori, bet ar miega?
Miega miega, visa jo net mimika, poza...
QUOTE(Rustė @ 2009 10 03, 10:48)
aš tarkim nedėčiau į fotokonkursą mirgančio tėvelio, nes ir jis to nenorėtų ir man pačiai per daug asmeniška miegantis mano vyras... o kitoms tai nesudaro kažkokių problemų, nesusireikšmina, kad internetas vieša erdvė, kur kas nori, tas žiūri...

jei vyras sužinotų, tai nežinau... Oi, oi, oi... Vaikas dar vaikas... (Nors man nuotraukos iki trejų - ketverių mėnesėlių, tai šventos kažkaip, niekam jų nerodau, tik artimiausiems žmonems). Gal truputį ir prietaringa šiuo aspektu

Bet tas asmeniškumo ekshibicionavimas... nejau, taip malonu skalbinius džiauti, visiems savo buitį rodyti?