Nedirbančios mamos

Mano sunus turi sunkia negalia ir taip pat negaunu slaugos tik prieziura.
Labai kvailas yra sis istatymas nes per ji nesusikalba dvi istaigos tai Sodra ir Darbo birza nes pagal juos jei negali eiti dirbti turi stovet darbo birzoj tada tau eina ta vadinama "pensija" o nuejus i birza jos aiskina kad stovet birzoj nereikia,nes stazas ir taip eina taip kad cia tokia painiava ir jos niekas nesistengia spresti o metai bega ir niekas nesikeicia,kenciam tik mes



Labai paprastai nes pvz mano vaikas VAIKSTO,del to jam nepriklauso slauga

as auginu vaika su vidutine negalia ir gauna prieziura ir iki tol kol neperskaiciau sio straipsnio,galvojau,kad esu drausta valstybes privalomuoju sveikatos draudimu,nes neseniai buvau ligoniu kasose ir ten sake,kad esu drausta,bet kai perskaiciau sistraipsnis
tai va nebesuprantu,tai ar esu drausta privalomuoju sveikatos draudimu valstybes,ar ne?

blogai idejau nuoroda,va cia tas straipsniukas Neįgalų vaiką auginančioms mamoms – nei pensijos, nei sveikatos draudimo
Motina, auginanti neįgalų vaiką, ne tik dažnai paliekama įtampos neištvėrusio vyro, bet ir praranda valstybės teikiamas socialines garantijas. Ji dirba ir logopedu, ir kineziterapeutu, ir fizioterapeutu, bet nėra garantuota, kad senatvėje gaus pensiją. Moteriai susirgus pačiai, už gydymo paslaugas jai tektų susimokėti. Anot Labdaros ir paramos fondo „Algojimas“ vadovės Aušros Stančikienės, tokia dalia tenka didžiajai daliai iš 30 tūkst. neįgalius vaikus auginančių šeimų. Vieninteliu šeimos pajamų šaltiniu tampa neįgalus vaikas. Kas trukdo dirbti? Pašnekovės teigimu, kai šeima augina neįgalų vaiką, iš tos šeimos belieka tik motina ir vaikai. Nepaisant to, kad nebelieka šeimos maitintojo vaidmenį turinčio atlikti vyro, moteriai taip pat neretai tenka atsisakyti savo ankstesnio gyvenimo, darbo. Ji lieka namie prižiūrėti neįgalų vaiką, tačiau kiekvieni metai, praleisti su vaiku namuose, yra skaičiuojami kaip nedarbo metai. Motina iš valstybės gauna bazinę pensiją tik tuo atveju, jei vaiko negalia pakankamai stipri ir vaikui reikalinga nuolatinė slauga. Didžiausia pašalpa neįgaliam vaikui siekia apie 1700 Lt. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Linos Bušinskaitės, tokiu atveju, jei šeimoje likęs tik vienas iš tėvų ir jis nedirba, slaugančiajam garantuojama bazinė pensija ir sveikatos draudimas, finansuojamas valstybės. A. Stančikienė konstatuoja, kad net kai vaikams yra nustatoma ne slaugos, o tik priežiūros būtinybė, motinos dažnai priverstos likti namuose ir juos prižiūrėti. „Valstybė galėtų klausti – o kas trukdo eiti į darbą?“ – retoriškai klausia pašnekovė. – Tačiau, net jei vaikui yra nustatytas priežiūros režimas, reikia, kad kažkas jį prižiūrėtų, kol mama darbe. O susirasti specialių įgūdžių turinčią auklę, kuri sugebės prižiūrėti neįgalų vaiką, yra labai sunku. Be to, ne kiekviena mama sugebės uždirbti pakankamai pinigų sumokėti vien tik už auklės paslaugas. O ką jau kalbėti apie logopedą, kineziterapeutą ar kitą specialistą“. Auklės paslaugų įkainiai kiekviename Lietuvos mieste šiek tiek skiriasi. Brangiausiai tokios paslaugos kainuoja didžiuosiuose miestuose, kiek pigiau mažesniuose miesteliuose. Pavyzdžiui, Vilniuje už vieną valandą auklei mokama apie 15 litų. Tad jei motina norėtų dirbti visą darbo dieną, 5 dienas per savaitę, per mėnesį ji turėtų sumokėti auklei mažiausiai 2400 litų. Todėl motinos, anot A. Stančikienės, dažnai nusprendžia pasilikti su vaiku namuose ir gyventi iš pašalpos. „Šeimai yra dar sunkiau, kai iš neįgalaus vaiko pašalpos gyvena ne tik motina ir neįgalus vaikas, bet ir sveiki šeimos vaikai“, – pasakoja A. Stančikienė. Pasak SADM Ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistės Linos Burbaitės, motinos, kurios nedirba ir prižiūri neįgalius vaikus, kuriems nėra nustatyta nuolatinė slauga, nėra socialiai draustos, tai yra, joms nėra garantuojama pensija, ir jos negauna sveikatos draudimo.
Šeimoms paslaugų trūksta
Motinos, auginančios neįgalius vaikus, jaučia įvairių paslaugų trūkumą. Mamos pasigenda elementarios informacijos, pagalbos namuose. Dažnai norisi tiesiog psichologo pagalbos, kuris išklausytų ir padėtų susitvarkyti su problemomis šeimoje, pavyzdžiui, jei šeima turi ir sveikų vaikų. Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėja Rasa Laiconienė teigia, kad Vilniaus mieste dienos centrai yra. „Visų pirma, neįgalūs vaikai vedami į švietimo įstaigas, nes kiekvienas vaikas turi gauti išsilavinimą. Jeigu yra poreikis, vaikas gali būti paliktas dienos centre, pavyzdžiui, Vilniaus miesto vaikų pensione“, – teigia R. Laiconienė. Specialistės teigimu, ar vaikas bus priimtas, priklauso nuo negalios lygmens. Mat centrai skirti sunkios ir vidutinės negalios vaikams. Pasak fondo vadovės, motinoms reikia daugiau laisvo laiko, kurį galėtų skirti sau. „Deja, nėra jokio kompetentingo asmens, kuris galėtų padėti mamai, o vaikas iki septynių metų yra vien tik šeimos rūpestis, nes dienos centrų yra mažai, dažnai jie yra nepritaikyti vaikams“, – komentuoja A. Stančikienė. Rasa iš Klaipėdos, auginanti neįgalų sūnų, skundžiasi, kad šeimoms teikiama per mažai informacijos ir ją galima gauti tik iš kitų tėvų ar pažįstamų. Moteris pasigenda informacinių paskaitų ir dienos užimtumo centrų mažiems vaikams. Ukmergėje gyvenanti Jurga augina 10 metų sūnų su negalia. Ji tikina, kad nors ir dirbanti, bet nori darbui skirti daugiau laiko. Deja, neturi, kur palikti sūnų ilgiau, kad jis gautų tinkamą priežiūrą. „Kai šeimoje yra neįgalus vaikas, šeima tampa irgi neįgali. Jai tikrai reikia pagalbos, žmogaus, kuris būtų apmokytas ir bent truputį pabūtų su vaiku“, – guodėsi Jurga. Pasak R. Laiconienės, socialinio darbuotojo paslaugos į namus teikiamos, jei yra toks poreikis. „Dažnai tėvai tikisi, kad socialinis darbuotojas ne tik padės susitvarkyti namus, bet ir turės medicininių įgūdžių. Tačiau tokias paslaugas jau teikia slaugytojai iš medicinos įstaigų, kai asmeniui reikalinga nuolatinė slauga“, – komentuoja R. Laiconienė. A. Stančikienė teigia, kad kiekvienoje savivaldybėje situacija yra vis kitokia, o Lietuva Vilniumi nesibaigia. „Mažesniuose miestuose situacija yra visai kitokia ir poreikis nėra patenkinamas. Teisiškai tarsi viskas yra gerai, bet realybė neatitinka teisės aktų. Savivaldybėse skiriama per mažai pinigų socialinių darbuotojų kvalifikacijai kelti, kurios nežmoniškai trūksta, – kometuoja pašnekovė. – Tėvai arba vienas iš jų turi išmokti atlikti įvairių specialistų darbus, norėdami padėti savo neįgaliam vaikui. Tėvai atlieka logopedo, fizioterapeuto, ergoterapeuto, kineziterapeuto darbą vienu metu“. Labdaros ir paramos fondo „Algojimas“ administratorė, lobistė Dalia

po sio straipsnio pasimeciau.as gydytojos vaiku klausiau kad ir negauni slaugos ir endirbi sake kiekviena mama kol vaikui jaunesniam suesi dar nepamenu 7ar 8m ar net 12m cia del metu dar reik apsitikslint, ji draudziama tuo draudimu del gytytoju.nes ana savaite buvau pas gydytoja vaiku ir tai ji man sake.
Papildyta:
jo man niekas is socialinio nepasisiule ateit pakeist vaikui maisuko net apmokyt, ligonine israse aprase apmokinta.suda asbuvau apmokinta viena kai papasakoja ka daryt ir kita kai namie tai darai jau ant vaiko, bverkiancio, spardancio.tik savo jegom ir ismokom juos keisti, tai darydavom su vyru kai pamperso keitmimas bet ikria ne kitu zmoniu pagalba

Sveikatos draudimas yra tvarkomas ligoniu kasose ir ji gauna visos mamos auginancios neigaliuka mano vyrukui jau 14m todel einu ten pati tvarkytis
Pvz: pas mane soc.draudimo pazymejimo knygutej gale idetas stampas,kad auginu neigalu vaika ir jis tesiamas kaip ir invalidumas kas 2metus

Ramunka o tu slauga gauni? as tai irgi buvau ligoniu kasoje,man sake,kad esu drausta tuo sveikatos draudimu,bet va kai perskaiciau ta straipsni,tai supratau,kad draustos tik tos mamos kurios gauna slauga,o as slaugos negaunu...

Nea negaunu.as prieziura gaunu kaip ir tu sveikatos draudima mes gaunam visos kurios auginam neigaliukus,o va pensiju ne gaus tik tos kurios gauna slauga,o mes......

labas,o sakykit,prieziura skiriama tik kai vaikas turi vidutine negalia?kas ja uzraso,gyd kuris tvarko popierius del neigalumo,ar jau NDNT skiria.
aciu,kas atsakys.

O vat sito tiksliai nezinau,bet manau cia jau NDNT komisija nustato

Na kai mes darem dokumentus,tai musu psichologe siunte pazyma SP,ta del slaugos,o NDNT tik ja uzpilde ir atsiunte mums....Juk NDNT komisija zmogaus nemato,kokius dokumentus atsiuncia gydytojas kuris tvarko neigaluma,tai taip ir duoda NDNT....ar slauga,ar prieziura...

[quote=est,2009 10 22, 13:09]
[quote=linuciutukas,2009 10 08, 10:09]
Jei vaikuciui sunki negalia,kaip neduoda slaugos? Mano dukrytei pripazinta sunki negalia ir slauga skyre gyd.komisija.Nebuvo jokiu del to problemu.Siaip ligoniu kasa yra kiekvienam mieste.
Papildyta:
Idomu,but suzinot del slaugos.turim sunkia negale,slaugos nedave .Pasake Bartel indeksas perdidelis.Jei nepaslaptis,kokios Jusu bedeles? pas mus VCP ir kurtumas.NNDT pasake-beveik savarankiski.
[/quote]
Senokai buvau prisijungus,vis laiko nelikdavo,tai veluoji su atsakymu.Mano dukrytei liekamieji reiskiniai po mengo-encefalito.O tu liekamuju reiskiniu visa kruva:regos nervo atrofija,gilus protinis atsilikimas,paralyzius,hidrocefalija ir t.t. ir t.t. Vienu zodziu,mano Gretyte yra gulintis vaikas,kuriai reikalinga nuolatine prieziura.Bet as zinau,kad ir su lengvesne negalia nei jusu duoda slauga.Kas cia per issireiskimas"beveik savarankiski"? Siaip galima pakovoti del slaugos,jei matot,kad jusu vaikeliui ji reikalinga.

o mes kai tvarkemes neigaluma pirma karta, tai reikejo ,kad ir vaikas butu,mat NDNT turejo matyt kam bus skiriamas neigalumas.bet si karta vaiko neimsiu,man su juo ten kariaut tikras vargas.tai vienu zodziu iraso gydytojas kuris tvarko dokumnetus i NDNT.nes man neurologe sake,kad tau reikes jau tvarkytis del neigalumo,as tau irasysiu del prieziuros,bet i NDNT dokumentus ruosia psihiatre.
bet dar kitas dalykas,prieziura skirima tik gaunant vidutine ir sunkia negalia?ar su lengva irgi gali duot prieziura?