QUOTE(neducio mamyte @ 2010 05 02, 09:33)
Keliu taurę už Tave ir už visas mamas, kurios sėdėjo per
naktį su sergančiu vaiku ant rankų, o valydamos skranduko nepriimtus
sumuštinius, gimtadienio tortą ir sultis sakė: "Viskas gerai,
branguti, mamytė šalia".
Už mamas, kurios ištisą naktį vaikščiojo po namus su verkiančiu
kūdikiu. Už visas mamas, kurios bėgo į parduotuvę su atpiltu pienuku
plaukuose, pieno žymėmis ant palaidinės ir sauskelnėmis rankinėje. Už
visas mamas, kurios kepė daugybę sausainių mokyklos žiburėliui ir
siuvo naujametinius kostiumus. Ir už visas mamas, kurios to nedarė,
nes dirbo, kad galėtų išmaitinti šeimą.
Už mamas, pagimdžiusias kūdikius, kurių niekada nepamatys. Ir už
mamas, kurios priglaudė tuos kūdikius ir dovanojo jiems savo meilę. Už
visas mamas, kurios žiūrėjo vaikų vaidinimus, koncertus ir varžybas,
kad paklaustos vaikų: "Ar matei mane?", galėtų iš visos širdies
pasakyti: "Be abejo, nė už ką nebūčiau praleidusi". Už visas mamas,
kurios vaikui prekybos centre nukritus ant žemės ir verkiant dėl
porcijos ledų, šaukė ant jo, o vėliau nekentė savęs, kad nesusivaldė.
Už visas mamas, kurios savo atžaloms pasakojo, iš kur atsiranda
vaikai. Ir už visas mamas, kurios norėjo, bet taip ir neišdrįso.
Už visas mamas, kurios ne vieną kartą tą patį vakarą skaitė pasakėlę
prieš miegą. Ir skaitė dar kartą - "Dar tik vieną pasakėlę". Už visas
mamas, kurios iki mokyklos mokė vaikus užsirišti batų raištelius. Ir
už visas mamas, kurios vietoje to pasirinko kibukų užsegimus. Už visas
mamas, kurios mokė sūnus gaminti valgį ir siūti, o dukteris būti
drąsiomis ir stipriomis. Už visas mamas, kurios automatiškai pasuka
galvą, kai minioje mažylį išgirsta šaukiant "Mama", net jei žino, kad
jų vaikas yra namie arba suaugęs.
Kantrumas?
Paguoda?
Platūs klubai?
Sugebėjimas maitinti kūdikį, gaminti pietus ir siūti sagą į marškinius
tuo pačiu metu? O gal tai jausmai? Gal tai skausmas, kurį jauti, kai
matai savo vaiką išnykstantį minioje kitų vaikų, kai jis pirmą kartą
eina į mokyklą? Troškimas nuvažiuoti ir apkabinti savo vaiką, kur jis
bebūtų, išgirdus žinias apie gaisrą, avariją ar kitą nelaimę?
Už jaunas mamas, įsisukusias į sauskelnių keitimo rutiną ir bandančias
rasti laisvą minutę pamiegoti. Ir už didelių vaikų mamas, kurios
mokėsi ir vis dar mokosi paleisti.
Nu kaip grazu... naktį su sergančiu vaiku ant rankų, o valydamos skranduko nepriimtus
sumuštinius, gimtadienio tortą ir sultis sakė: "Viskas gerai,
branguti, mamytė šalia".
Už mamas, kurios ištisą naktį vaikščiojo po namus su verkiančiu
kūdikiu. Už visas mamas, kurios bėgo į parduotuvę su atpiltu pienuku
plaukuose, pieno žymėmis ant palaidinės ir sauskelnėmis rankinėje. Už
visas mamas, kurios kepė daugybę sausainių mokyklos žiburėliui ir
siuvo naujametinius kostiumus. Ir už visas mamas, kurios to nedarė,
nes dirbo, kad galėtų išmaitinti šeimą.
Už mamas, pagimdžiusias kūdikius, kurių niekada nepamatys. Ir už
mamas, kurios priglaudė tuos kūdikius ir dovanojo jiems savo meilę. Už
visas mamas, kurios žiūrėjo vaikų vaidinimus, koncertus ir varžybas,
kad paklaustos vaikų: "Ar matei mane?", galėtų iš visos širdies
pasakyti: "Be abejo, nė už ką nebūčiau praleidusi". Už visas mamas,
kurios vaikui prekybos centre nukritus ant žemės ir verkiant dėl
porcijos ledų, šaukė ant jo, o vėliau nekentė savęs, kad nesusivaldė.
Už visas mamas, kurios savo atžaloms pasakojo, iš kur atsiranda
vaikai. Ir už visas mamas, kurios norėjo, bet taip ir neišdrįso.
Už visas mamas, kurios ne vieną kartą tą patį vakarą skaitė pasakėlę
prieš miegą. Ir skaitė dar kartą - "Dar tik vieną pasakėlę". Už visas
mamas, kurios iki mokyklos mokė vaikus užsirišti batų raištelius. Ir
už visas mamas, kurios vietoje to pasirinko kibukų užsegimus. Už visas
mamas, kurios mokė sūnus gaminti valgį ir siūti, o dukteris būti
drąsiomis ir stipriomis. Už visas mamas, kurios automatiškai pasuka
galvą, kai minioje mažylį išgirsta šaukiant "Mama", net jei žino, kad
jų vaikas yra namie arba suaugęs.
Kantrumas?
Paguoda?
Platūs klubai?
Sugebėjimas maitinti kūdikį, gaminti pietus ir siūti sagą į marškinius
tuo pačiu metu? O gal tai jausmai? Gal tai skausmas, kurį jauti, kai
matai savo vaiką išnykstantį minioje kitų vaikų, kai jis pirmą kartą
eina į mokyklą? Troškimas nuvažiuoti ir apkabinti savo vaiką, kur jis
bebūtų, išgirdus žinias apie gaisrą, avariją ar kitą nelaimę?
Už jaunas mamas, įsisukusias į sauskelnių keitimo rutiną ir bandančias
rasti laisvą minutę pamiegoti. Ir už didelių vaikų mamas, kurios
mokėsi ir vis dar mokosi paleisti.

Mano sunelis baisiai judrus..vakare,ypac dabar,vasara sunku prikalbinti miegoti eiti 21 val..panasiai apie 22val. uzmiega,o ziema 21val. jau miega.