nuodeme mirus. Pakasta po krūva darbų ir dar penki laidai apie kaklą apvynioti ir gerai užveržti. Kitą savaitę atostogauju - garantuoju, gulėsiu komoj. O po kokių trijų dienų skambins šefas ir sakys: "Kaip sekasi? Kur esi šiuo metu? Gal gali truputį padėti, nes čia nebesusitvarkom..." Nesuprantu tik vieno - kaip iki šiol 70 metų be manęs įmonė gyvavo, niekaip nesuprantu... Nu va, išsiliejau, nors ir ne į temą

O iš tikrųjų tai gal ir sudalyvausiu, jei tik iš komos pakilsiu ir jei į būsiu Vilniuj (greičiausiu būsiu, bo jaučia širdis, kad neteks visą ilgą savaitę atostogaut).
O milabra tai žinau, išdurs - sakys, va, Vilniuj, man netinka, o paskui skųsis visokiose rožių lysvėse ir soduose, kad jos vilnietiška chebra nepriima, o iš tikrųjų tai pati ignorą įjungus