O aš dar kažkur skaičiau, kad išspaudus sultis, reikia pakaitinti šiek tiek jas, bet neužvirti
Susirinkau is neto siek tiek info apie musu lietuviskojo alijosiaus savybes. Gal kam bus naudinga pasiskaitineti.
Man iskilo toks klausimelis - raso, kad alijosiaus preparatu nevartot nesciom, maitinanciom, vaikam iki 12 m, sergantiem hipertonija. Iseitu - nei 1 is musu seimos:). Tai vat mane sudomino,ar cia tik vidinis vartojimas turimas omeny, ar apskritai. Mielai panaudociau isoriskai nuo spuogu ar plaukam kaip kauke, bet neramina, kad laukiuosi, o po to, jei tik galesiu, ilgai maitinsiu...
Be to, nuo seniai bobutes vaikam nuo kosulio ir slogos duodavo alijosiu sultis, o straipsniuose jau raso, kad tik vaikam nuo 12 metu.
Tai kurgi slypi tiesa:)????
Alijošius Medėjantysis alavijas (lot. Aloe arborescens)
Istraukos is straipsniu:
Panaudojimas: Esant chroniškam gastritui su vidurių užkietėjimu, skrandžio opaligei, po dizenterijos ir tam, kad padidinti organizmo atsparumą sergant infekcinėm ligom, apetitui pagerinti geriama po 5-10ml šviežių lapų sulčių, kurios panaudojamos iš karto po paruošimo, pusvalandį prieš valgį, 2-3 kartus per dieną.
Kompresai su alavijo sultimis gelbsti sergant galvos dermatitu radiacinės kilmės. Jos nuima skausmą, gerina audinių regeneraciją ir plaukų augimą.
Nusilpusiems ligoniams ir vaikams paruošia toki maistingą mišinį: 100ml alavijo sulčių, 500gr graikinių riešutu, 300gr medaus ir 3-4-ių citrinų sultys. Imama po 1 arb. Šaukštelį 3 kartus per dieną, 30 min prieš valgį.
Alavijo sultis naudojamos išoriškai odos ligoms gydyti,-randams, opoms, spinduliniams pažeidimams.
Trauktine: 15 ml alavijo sulčių užpilama 30 ml degtinės (arba 15 ml 96%-nio spirito) ir paliekama dviems paroms prisitraukti. Rekomenduojamas odos aptrynimas esant spuogams, susierzinimui, egzemai, ilgai negyjančiom žaizdom, pūlinukams, votims.
Veidui: riebiai odai, nuo spuogų, susierzinimo, gerai veikia aptrynimas alavijo sultimis. Raukšlių profilaktikai naudinga daryti 2 kartus per savaitę pavilgus po 10 minučių. Paruošimas: lapus išplauti virintame vandenyje, apdžiovinti ir 10 dienų laikyti tamsioje viesioje vietoje (šaldytuve). Susmulkinti, išspausi sultis ir iškarto panaudoti.
Sergant chronišku (lėtiniu) bronchitu paimti 0,5 l natūralaus vyno ir įdėti 4 didelius alavijo lapus. Palikti keturiom dienom prisitrauki. Gerti po 1 desertinį šaukštą 3 kartus per dieną.
Sergant plaučių uždegimu, kosuliu ir bronchitu vaikams: medus-300gr, vanduo-0,5 stiklinės, supjaustytas alavijo lapas-1 stiklinė. Virti ant labai lėtos ugnies dvi valandas. Atvėsinti ir sumaišyti. Laikyti vėsioje vietoje. Imti po 1 didėlį šaukštą 3 kartus per dieną.
Vidurius liosuojanti priemonė: 150gr susmulkintų lapų (be spyglių) užpilti 300gr karšto medaus, palikti 1 parai ar ilgiau. Naudoti po 1 didi. šaukštą ryte valanda prieš valgį.
50% alavijo sulčių tirpalas vandenyje,- tinka skalauti burnai sergant stomatitų, laringitu, faringitu.
Jei dažni nosies kraujavimai rekomenduojama 10-15 dienų prieš valgį suvalgyti po gabaliuką alavijo lapo 2 cm ilgio.
Sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige: 0,5 stiklines susmulkintų alavijo lapų sumaišyti su viena stikline cukraus. Mišinį laikyti tamsioje vietoja 3 dienas, įpilti 1 stikline raudono natūralaus vyno ir laikyti dar viena parą. Vartoti po 1 dideli šaukštą 2-3 kartus per diena prieš valgi, 1-2 mėnesius.
Sergant ateroskleroze: paimti apatinius alavijo lapus, kruopščiai išplauti vandenių, susmulkinti ir rankomis išspausti sultys. Vartoti šviežia po viena arb. šaukšteli prieš valgi 2-3 kartus per diena. Gydymosi kursas nuo 3 savaičių iki 2 mėnesių.
Kai sergama angina, bronchitu, kosuliui sumažinti: stiklaini iki pusės pripildyti smulkintais alavijo lapais ir pripilti iki viršaus cukraus. Aprišti audinių ir laikyti 3 dienas, po to nukošti ir išspausti. Sirupą vartoti 3 kartus dienoja prieš valgi iki pilno pasveikimo.
Esant dantenų kraujavimui, silpniems dantims,-2-3 kartus per dieną kramtyti šviežia alavijo lapą.
Perspėjimas: alavijo preparatai netinka sergantiesiems hipertonija, širdies, kepenų, tulžies pūslės, inkstų ir šlapimo pūslės ligomis, taip pat neštumo laikotarpija. Alavijas netinka choleriko temperamento žmoniems,- ji galima naudoti tik išoriškai. Kai kuriems gali sukelti alergines reakcijas.
Naudingi receptai
Sabūras - šviežios sultys. Prieš ruošiant keletą dienų augalo geriau nelaistyti. Lapus susmulkinkite, masę sudėkite į kelių sluoksnių marlę ir išspauskite sultis. Jas pašildykite iki virimo, perkoškite. Pagaminus iškart reikia vartoti, nes ilgiau laikant mažėja veiksmingumas.
Imunitetui stiprinti. 50 ml alavijų sulčių, 250 g graikinių riešutų, 150 g medaus ir 1-2 citrinų sultys. Gerkite po 1 šaukštelį 3 kartus per dieną, pusvalandį prieš valgį.
Trauktinė. 15 ml alavijų sulčių užpilkite 30 ml degtinės (arba 15 ml 96 laipsnių spirito) ir palikite dviem paroms pritraukti. Rekomenduojama trinti dirglią odą, jei yra spuogų, egzemų, ilgai negyja žaizdos.
Veido odai. Lapus nuplaukite virintu vandeniu, apdžiovinkite ir 10 dienų laikykite tamsioje vėsioje vietoje (galima šaldytuve). Paruoškite sabūrą ir pasidarykite veido kaukę. Raukšlių profilaktikai naudinga daryti pavilgus bent 2 kartus per savaitę po 10 minučių.
Kompresai. Alavijų sulčių kompresai ir kaukės padeda sustiprinti plaukus, skatina juos augti, gerina audinių regeneraciją.
Vaistinė žaliava sultingi alavijo lapai, kuriuose gausu glikozidų, organinių rūgščių, dervų, raugų, eterinio aliejaus, vitamino C, karotino ir kita. Prieš ruošiant žaliavą patartina savaitę augalo nelaistyti; kuo rečiau laistomas alavijas tuo didesnė juose sulčių koncentracija. Lapai nupjaunami ir dedami į šaldytuvą dviem savaitėms. Taip daroma, nes izoliuotus gyvus audinius palaikius nepalankiomis sąlygomis, susidaro vadinamieji biogeniniai stimuliatoriai. Organizme jie stimuliuoja gyvybinius ir regeneracijos procesus.
Iš alavijo galima pasiruošti sultis, užpilą, balzamą, sirupą, emulsiją bei trauktinę. Jie naudojami gydant skrandžio, žarnyno bei odos ligas. Tačiau alavijo preparatus į vidų galima naudoti tik pasitarus su gydytoju, kadangi jie kontraindikuotini esant kepenų, inkstų, širdies ir kraujagyslių ligoms, gimdos ir hemorojaus kraujavimams, sergant hipertonija, ūminiu skrandžio sutrikimu, vėžiu (nes skatina ne tik sveikų, bet ir navikinių ląstelių augimą), nėštumo metu, žmonėms, vyresniems kaip 40 metų.
sergant sloga reikėtų 2 kartus per dieną į kiekvieną nosies šnervę lašinti po 5-6 lašus alavijo sulčių.
onizuojančios šio augalo sulčių savybės naudojamos kosmetikoje. Alavijo sultys skatina naujų ląstelių susidarymą bei regeneraciją, todėl lėtina odos senėjimo procesą.
Alavijo sultys nepakeičiamos turintiems itin riebią odą. Jis stabdo odos suglebimą, šalina uždegimus.
Plaukus stiprinančią bei jų slinkimą stabdančią kaukę galite pasigaminti ir namuose. Jums reikės: valgomojo šaukšto alavijo sulčių, arbatinio šaukštelio česnako sulčių, valgomojo šaukšto medaus. Į valgomąjį šaukštą tokio mišinio pridėkite vieną kiaušinio trynį ir, praskyrę plaukus, pasistenkite kuo tolygiau užtepti ant galvos odos. Apgaubkite plaukus polietileno maišeliu, ant viršaus užsiriškite šiltą skarelę ir palaikykite kaukę 20 minučių. Po to plaukus kruopščiai išplaukite.
Alavijo lapų antpilas puikiai tinka skalauti burnai bei gerklei, esant uždegiminiams procesams. Alavijo preparatai taip pat gerina apetitą ir virškinimą, stiprina imuninę sistemą. Tačiau jų negalima vartoti sergant kepenų ir tulžies pūslės ligomis, nėštumo metu. Prieš vartodami alavijo preparatus, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Vaistinei žaliavai skinami ne trumpesni kaip 15 cm ilgio švieži alavijo lapai nuo 2-4 m. amžiaus augalo. Prieš skinant augalo lapus vaistams, geriau jo keletą dienų nelaistyti. Nuskintus lapus pravartu biologiškai stimuliuoti (keliose vietose jie įpjaunami ar kitaip sužeidžiami ir apie 2 savaites laikomi tamsoje 6-8 laipsnių C temperatūroje), kad pasigamintų žymiai daugiau biogeninių stimuliatorių.
Norint pasiekti maksimalių rezultatų gydantis alijošiaus sultimis patartina dvi savaites jo nelaistyti, o vėliau, nupjovus lapus palaikyti dvi savaites tamsoje, apatinėje šaldytuvo lentynoje ar kitoje vėsioje vietoje.
Sergant sloga. Du kartus per dieną įlašinti po 5-6 lašus šviežiai spaustų alijošiaus sulčių į kiekvieną šnervę.
Nusideginus. Nuplovus žaizdą, gausiai užlašinti alijošiaus sulčių ir leisti nudžiūti.
Kraujuojant dantenoms. Po kiekvieno dantų valymo skalauti burną vienu valgomuoju šaukštu alijošiaus sulčių. Taip pat galima sultys praskiesti vandeniu arba kramtyti lapelį, kol išsiskyrusios sultys padengs visą burnos ertmę.
Imunitetui stiprinti. 1-2 mėnesius vartoti po 20ml šviežių alijošiaus sulčių penkis kartus per dieną. Jau po pirmų dviejų savaičių normalizuosis organizmo fiziologinės funkcijos ir medžiagų apykaita.
Vaistinė žaliava. Vaistinei žaliavai skinami ne trumpesni kaip 15 cm ilgio švieži alavijo lapai. Prieš ruošiant, geriau augalo keletą dienų nelaistyti. Tuomet alavijo lapai nupjaunami, nuplaunami ir nusausinami. Iš jų gaminami preparatai ne vėliau kaip per 24 val. Preparatai į vidų gali būti vartojami ne ilgiau kaip 1 savaitę.Alavijo sulčių nevartoti menstruacijų, nėštumo metu, esant vidiniams kraujavimams, sergant hemorojumi, kepenų ir tulžies pūslės ligomis, neskirti jaunesniems nei 12 metų amžiaus vaikams.
Šviežios alijošiaus sultys
Alavijo lapai susmulkinami, masė sudedama į kelių sluoksnių marlę ir išspaudžiamos sultys, kurios pašildomos iki virimo, perkošiama. Gaminama prieš vartojimą, nes laikant netenka veiksmingumo. Geriama po 1 arb. šaukštelį 3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį. Taip gydoma skrandžio opaligė, didinamas atsparumas ligoms.
Alijošiaus žaliava gali būti biologiškai stimuliuojama, tai yra lapai laikomi tamsoje esant 2-4 °C temperatūrai 14-20 parų arba esant 6-8 °C temperatūrai 9-15 parų. Per šį laiką, veikiant nepalankioms sąlygoms, lapuose pasigamina taip vadinami biogeniniai stimuliatoriai (Filatovo teorija), kurie pasižymi organizmą stimuliuojančiu, audinius regeneruojančiu ir atsparumą didinančiu poveikiu.
Pajuodavę lapai išmetami, o tinkami nuplaunami, nukarpomi spygliai, smulkiai supjaustomi ir sutrinami į vientisą masę, į kurią pripilamos 3 dalys vandens. Mišinys palaikomas 2 val. ir paverdamas 2-3 min, nukošiamas. Kad taip paruoštos sultys ilgesnį laiką nesugestų, jos konservuojamos 96° etilo spiritu (4 d. sulčių : 1 d. spirito). Laikoma gerai uždarytame inde, vėsioje tamsioje vietoje.
Man iskilo toks klausimelis - raso, kad alijosiaus preparatu nevartot nesciom, maitinanciom, vaikam iki 12 m, sergantiem hipertonija. Iseitu - nei 1 is musu seimos:). Tai vat mane sudomino,ar cia tik vidinis vartojimas turimas omeny, ar apskritai. Mielai panaudociau isoriskai nuo spuogu ar plaukam kaip kauke, bet neramina, kad laukiuosi, o po to, jei tik galesiu, ilgai maitinsiu...
Be to, nuo seniai bobutes vaikam nuo kosulio ir slogos duodavo alijosiu sultis, o straipsniuose jau raso, kad tik vaikam nuo 12 metu.
Tai kurgi slypi tiesa:)????
Alijošius Medėjantysis alavijas (lot. Aloe arborescens)
Istraukos is straipsniu:
Panaudojimas: Esant chroniškam gastritui su vidurių užkietėjimu, skrandžio opaligei, po dizenterijos ir tam, kad padidinti organizmo atsparumą sergant infekcinėm ligom, apetitui pagerinti geriama po 5-10ml šviežių lapų sulčių, kurios panaudojamos iš karto po paruošimo, pusvalandį prieš valgį, 2-3 kartus per dieną.
Kompresai su alavijo sultimis gelbsti sergant galvos dermatitu radiacinės kilmės. Jos nuima skausmą, gerina audinių regeneraciją ir plaukų augimą.
Nusilpusiems ligoniams ir vaikams paruošia toki maistingą mišinį: 100ml alavijo sulčių, 500gr graikinių riešutu, 300gr medaus ir 3-4-ių citrinų sultys. Imama po 1 arb. Šaukštelį 3 kartus per dieną, 30 min prieš valgį.
Alavijo sultis naudojamos išoriškai odos ligoms gydyti,-randams, opoms, spinduliniams pažeidimams.
Trauktine: 15 ml alavijo sulčių užpilama 30 ml degtinės (arba 15 ml 96%-nio spirito) ir paliekama dviems paroms prisitraukti. Rekomenduojamas odos aptrynimas esant spuogams, susierzinimui, egzemai, ilgai negyjančiom žaizdom, pūlinukams, votims.
Veidui: riebiai odai, nuo spuogų, susierzinimo, gerai veikia aptrynimas alavijo sultimis. Raukšlių profilaktikai naudinga daryti 2 kartus per savaitę pavilgus po 10 minučių. Paruošimas: lapus išplauti virintame vandenyje, apdžiovinti ir 10 dienų laikyti tamsioje viesioje vietoje (šaldytuve). Susmulkinti, išspausi sultis ir iškarto panaudoti.
Sergant chronišku (lėtiniu) bronchitu paimti 0,5 l natūralaus vyno ir įdėti 4 didelius alavijo lapus. Palikti keturiom dienom prisitrauki. Gerti po 1 desertinį šaukštą 3 kartus per dieną.
Sergant plaučių uždegimu, kosuliu ir bronchitu vaikams: medus-300gr, vanduo-0,5 stiklinės, supjaustytas alavijo lapas-1 stiklinė. Virti ant labai lėtos ugnies dvi valandas. Atvėsinti ir sumaišyti. Laikyti vėsioje vietoje. Imti po 1 didėlį šaukštą 3 kartus per dieną.
Vidurius liosuojanti priemonė: 150gr susmulkintų lapų (be spyglių) užpilti 300gr karšto medaus, palikti 1 parai ar ilgiau. Naudoti po 1 didi. šaukštą ryte valanda prieš valgį.
50% alavijo sulčių tirpalas vandenyje,- tinka skalauti burnai sergant stomatitų, laringitu, faringitu.
Jei dažni nosies kraujavimai rekomenduojama 10-15 dienų prieš valgį suvalgyti po gabaliuką alavijo lapo 2 cm ilgio.
Sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige: 0,5 stiklines susmulkintų alavijo lapų sumaišyti su viena stikline cukraus. Mišinį laikyti tamsioje vietoja 3 dienas, įpilti 1 stikline raudono natūralaus vyno ir laikyti dar viena parą. Vartoti po 1 dideli šaukštą 2-3 kartus per diena prieš valgi, 1-2 mėnesius.
Sergant ateroskleroze: paimti apatinius alavijo lapus, kruopščiai išplauti vandenių, susmulkinti ir rankomis išspausti sultys. Vartoti šviežia po viena arb. šaukšteli prieš valgi 2-3 kartus per diena. Gydymosi kursas nuo 3 savaičių iki 2 mėnesių.
Kai sergama angina, bronchitu, kosuliui sumažinti: stiklaini iki pusės pripildyti smulkintais alavijo lapais ir pripilti iki viršaus cukraus. Aprišti audinių ir laikyti 3 dienas, po to nukošti ir išspausti. Sirupą vartoti 3 kartus dienoja prieš valgi iki pilno pasveikimo.
Esant dantenų kraujavimui, silpniems dantims,-2-3 kartus per dieną kramtyti šviežia alavijo lapą.
Perspėjimas: alavijo preparatai netinka sergantiesiems hipertonija, širdies, kepenų, tulžies pūslės, inkstų ir šlapimo pūslės ligomis, taip pat neštumo laikotarpija. Alavijas netinka choleriko temperamento žmoniems,- ji galima naudoti tik išoriškai. Kai kuriems gali sukelti alergines reakcijas.
Naudingi receptai
Sabūras - šviežios sultys. Prieš ruošiant keletą dienų augalo geriau nelaistyti. Lapus susmulkinkite, masę sudėkite į kelių sluoksnių marlę ir išspauskite sultis. Jas pašildykite iki virimo, perkoškite. Pagaminus iškart reikia vartoti, nes ilgiau laikant mažėja veiksmingumas.
Imunitetui stiprinti. 50 ml alavijų sulčių, 250 g graikinių riešutų, 150 g medaus ir 1-2 citrinų sultys. Gerkite po 1 šaukštelį 3 kartus per dieną, pusvalandį prieš valgį.
Trauktinė. 15 ml alavijų sulčių užpilkite 30 ml degtinės (arba 15 ml 96 laipsnių spirito) ir palikite dviem paroms pritraukti. Rekomenduojama trinti dirglią odą, jei yra spuogų, egzemų, ilgai negyja žaizdos.
Veido odai. Lapus nuplaukite virintu vandeniu, apdžiovinkite ir 10 dienų laikykite tamsioje vėsioje vietoje (galima šaldytuve). Paruoškite sabūrą ir pasidarykite veido kaukę. Raukšlių profilaktikai naudinga daryti pavilgus bent 2 kartus per savaitę po 10 minučių.
Kompresai. Alavijų sulčių kompresai ir kaukės padeda sustiprinti plaukus, skatina juos augti, gerina audinių regeneraciją.
Vaistinė žaliava sultingi alavijo lapai, kuriuose gausu glikozidų, organinių rūgščių, dervų, raugų, eterinio aliejaus, vitamino C, karotino ir kita. Prieš ruošiant žaliavą patartina savaitę augalo nelaistyti; kuo rečiau laistomas alavijas tuo didesnė juose sulčių koncentracija. Lapai nupjaunami ir dedami į šaldytuvą dviem savaitėms. Taip daroma, nes izoliuotus gyvus audinius palaikius nepalankiomis sąlygomis, susidaro vadinamieji biogeniniai stimuliatoriai. Organizme jie stimuliuoja gyvybinius ir regeneracijos procesus.
Iš alavijo galima pasiruošti sultis, užpilą, balzamą, sirupą, emulsiją bei trauktinę. Jie naudojami gydant skrandžio, žarnyno bei odos ligas. Tačiau alavijo preparatus į vidų galima naudoti tik pasitarus su gydytoju, kadangi jie kontraindikuotini esant kepenų, inkstų, širdies ir kraujagyslių ligoms, gimdos ir hemorojaus kraujavimams, sergant hipertonija, ūminiu skrandžio sutrikimu, vėžiu (nes skatina ne tik sveikų, bet ir navikinių ląstelių augimą), nėštumo metu, žmonėms, vyresniems kaip 40 metų.
sergant sloga reikėtų 2 kartus per dieną į kiekvieną nosies šnervę lašinti po 5-6 lašus alavijo sulčių.
onizuojančios šio augalo sulčių savybės naudojamos kosmetikoje. Alavijo sultys skatina naujų ląstelių susidarymą bei regeneraciją, todėl lėtina odos senėjimo procesą.
Alavijo sultys nepakeičiamos turintiems itin riebią odą. Jis stabdo odos suglebimą, šalina uždegimus.
Plaukus stiprinančią bei jų slinkimą stabdančią kaukę galite pasigaminti ir namuose. Jums reikės: valgomojo šaukšto alavijo sulčių, arbatinio šaukštelio česnako sulčių, valgomojo šaukšto medaus. Į valgomąjį šaukštą tokio mišinio pridėkite vieną kiaušinio trynį ir, praskyrę plaukus, pasistenkite kuo tolygiau užtepti ant galvos odos. Apgaubkite plaukus polietileno maišeliu, ant viršaus užsiriškite šiltą skarelę ir palaikykite kaukę 20 minučių. Po to plaukus kruopščiai išplaukite.
Alavijo lapų antpilas puikiai tinka skalauti burnai bei gerklei, esant uždegiminiams procesams. Alavijo preparatai taip pat gerina apetitą ir virškinimą, stiprina imuninę sistemą. Tačiau jų negalima vartoti sergant kepenų ir tulžies pūslės ligomis, nėštumo metu. Prieš vartodami alavijo preparatus, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Vaistinei žaliavai skinami ne trumpesni kaip 15 cm ilgio švieži alavijo lapai nuo 2-4 m. amžiaus augalo. Prieš skinant augalo lapus vaistams, geriau jo keletą dienų nelaistyti. Nuskintus lapus pravartu biologiškai stimuliuoti (keliose vietose jie įpjaunami ar kitaip sužeidžiami ir apie 2 savaites laikomi tamsoje 6-8 laipsnių C temperatūroje), kad pasigamintų žymiai daugiau biogeninių stimuliatorių.
Norint pasiekti maksimalių rezultatų gydantis alijošiaus sultimis patartina dvi savaites jo nelaistyti, o vėliau, nupjovus lapus palaikyti dvi savaites tamsoje, apatinėje šaldytuvo lentynoje ar kitoje vėsioje vietoje.
Sergant sloga. Du kartus per dieną įlašinti po 5-6 lašus šviežiai spaustų alijošiaus sulčių į kiekvieną šnervę.
Nusideginus. Nuplovus žaizdą, gausiai užlašinti alijošiaus sulčių ir leisti nudžiūti.
Kraujuojant dantenoms. Po kiekvieno dantų valymo skalauti burną vienu valgomuoju šaukštu alijošiaus sulčių. Taip pat galima sultys praskiesti vandeniu arba kramtyti lapelį, kol išsiskyrusios sultys padengs visą burnos ertmę.
Imunitetui stiprinti. 1-2 mėnesius vartoti po 20ml šviežių alijošiaus sulčių penkis kartus per dieną. Jau po pirmų dviejų savaičių normalizuosis organizmo fiziologinės funkcijos ir medžiagų apykaita.
Vaistinė žaliava. Vaistinei žaliavai skinami ne trumpesni kaip 15 cm ilgio švieži alavijo lapai. Prieš ruošiant, geriau augalo keletą dienų nelaistyti. Tuomet alavijo lapai nupjaunami, nuplaunami ir nusausinami. Iš jų gaminami preparatai ne vėliau kaip per 24 val. Preparatai į vidų gali būti vartojami ne ilgiau kaip 1 savaitę.Alavijo sulčių nevartoti menstruacijų, nėštumo metu, esant vidiniams kraujavimams, sergant hemorojumi, kepenų ir tulžies pūslės ligomis, neskirti jaunesniems nei 12 metų amžiaus vaikams.
Šviežios alijošiaus sultys
Alavijo lapai susmulkinami, masė sudedama į kelių sluoksnių marlę ir išspaudžiamos sultys, kurios pašildomos iki virimo, perkošiama. Gaminama prieš vartojimą, nes laikant netenka veiksmingumo. Geriama po 1 arb. šaukštelį 3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį. Taip gydoma skrandžio opaligė, didinamas atsparumas ligoms.
Alijošiaus žaliava gali būti biologiškai stimuliuojama, tai yra lapai laikomi tamsoje esant 2-4 °C temperatūrai 14-20 parų arba esant 6-8 °C temperatūrai 9-15 parų. Per šį laiką, veikiant nepalankioms sąlygoms, lapuose pasigamina taip vadinami biogeniniai stimuliatoriai (Filatovo teorija), kurie pasižymi organizmą stimuliuojančiu, audinius regeneruojančiu ir atsparumą didinančiu poveikiu.
Pajuodavę lapai išmetami, o tinkami nuplaunami, nukarpomi spygliai, smulkiai supjaustomi ir sutrinami į vientisą masę, į kurią pripilamos 3 dalys vandens. Mišinys palaikomas 2 val. ir paverdamas 2-3 min, nukošiamas. Kad taip paruoštos sultys ilgesnį laiką nesugestų, jos konservuojamos 96° etilo spiritu (4 d. sulčių : 1 d. spirito). Laikoma gerai uždarytame inde, vėsioje tamsioje vietoje.
namie auginto alijošiaus į vidų negalima vartoti, nei 3metų, nei 10 metų senumo.
yra tik kelios alijošiaus rūšys kurias galima vartoti į vidų.
įšoriškai galite naudoti ir laukdamos kūdikėlio ir maitinančios,jis nekenkia.
yra tik kelios alijošiaus rūšys kurias galima vartoti į vidų.
įšoriškai galite naudoti ir laukdamos kūdikėlio ir maitinančios,jis nekenkia.
labai idomu butu suzinoti daugiau apie alijosiaus rusis. namie turiu triju rusiu("senoviska",storais lapais ir toki piramidini), bet as matau tik ju isorini skirtuma, o savybiu nezinau, manau, yra ir daugiau tokiu neismaneliu...
QUOTE(okse0711 @ 2010 04 07, 16:46)
namie auginto alijošiaus į vidų negalima vartoti,nei 3metų,nei 10 metų senumo.
Kodel namie auginto negalima vartoti i vidu nepaisant jo senumo? Turiu omeny Aloe arborescens - musu lietuviskaji "palangini" alijosiu. Kiek skaiciau nete, jo gydomosios savybes panasios i aloe barbadensis, kuris placiai naudojamas pasauliniu lygiu. Zinau kad cia ne tie patys ir rusiu daug yra, tai rinkau info butent apie arborescens (musu tradicinio vazoninio) alijosiais savybes
Tik va del to nestumo ir kitu isimciu susimasciau.Bet jei isoriskai galima,tai saunu, i vidu nelabai man jo ir norisi vartoti:) Tik va dar, kaip manot, lasinimas sulciu i nosi sloguojant - cia vidinis, ar isorinis vartojimas
ar toki butu galima nesciai ir maitinant?
Botanikai išskiria nuo 200 iki 300 alavijų rūšių. Iš visų alavijų rūšių yra tik penkios, kurios pasižymi medicininėmis savybėmis: Aloe Barbadensis Miller, Aloe Perryi Baker, Aloe Ferox, Aloe Alborescens ir Aloe Saponaria. Aloe Barbadensis Miller yra veiksrningiausias ir plačiausiai naudojamas. Šis augalas auginamas visame pasaulyje, ypač tose vietovėse, kur klimatas šiltas ir sausas. Alavijo vidinės dalies,tai yra gelio kokybė labai priklauso nuo klimatinių sąlygų ir dirvožemio.
Daugumos alavijų rūšių struktūra yra labai panaši. Augalas subręsta maždaug per ketverius metus. Tada lapai pradeda leisti atžalas. Lapai smailėjantys, dantytais dygliuotais pakraščiais, sultingi. Aloe Barbadensis Miller augalas gyvena apie 12 metų.
.Žievė ir po ja esantis gelsvas sluoksnis (vadinamas aloinu) yra kenksmingi,jie pašalinami,naudojama tik skaidri želė.
Daugumos alavijų rūšių struktūra yra labai panaši. Augalas subręsta maždaug per ketverius metus. Tada lapai pradeda leisti atžalas. Lapai smailėjantys, dantytais dygliuotais pakraščiais, sultingi. Aloe Barbadensis Miller augalas gyvena apie 12 metų.
.Žievė ir po ja esantis gelsvas sluoksnis (vadinamas aloinu) yra kenksmingi,jie pašalinami,naudojama tik skaidri želė.
Alijošius - stebuklingas vaistas, bet ne maistas
Pastaruoju metu rinkoje atsiranda vis daugiau maisto produktų, į kurių sudėtį įeina alijošius. Žinodami šio augalo gydomąsias savybes, žmonės perka ir maisto papildus su alijošiumi.
Bavarijos vartotojų centralės (BVC, Miunchenas, Vokietija) specialistai perspėja apie riziką. Iki šiol atlikti tik penki kontroliuoti šio augalo vidinio vartojimo bandymai. Nei vienas iš jų nepasižymėjo teigiamu rezultatu. Aišku yra tik viena - šis augalas, kurio sudėtyje yra net iki 96 procentų vandens, gali padėti esant vidurių užkietėjimams. Tai nustatė Federalinės žemės medicininių preparatų ir produktų instituto (Vokietija) mokslininkai. Tačiau ir čia reikia būti atsargiems. Nepatartina gerti alijošiaus produktų ilgiau negu vieną ar dvi savaites. Taigi alijošius neįeina į sveiką mitybą.
Vis dažniau pasigirsta labai kritiškų teiginių, kad visi bandymai iš alijošiaus koncentratų daryti maistą yra tik būdai, kaip apkvailinti žmones ir išvilioti iš jų pinigus.
Christianas Štromeieris iš Vokietijos natūralaus maisto ir natūralių produktų atskiros prekybos sąjungos labai piktinasi neaišku kuo paremta informacija. Tai, kad alijošius esą gydo ne tik virškinimo problemas, bet ir reumatą, artritą ar net AIDS, Ch.Štromeieris vadina gandais ir niekuo nepagrįstu argumentu.
Visų pirma, alijošiuose yra labai nedaug vitaminų. Jeigu ant maisto papildų nurodyti vitaminai, jie paprastai būna specialiai įdėti į alijošiaus koncentratą. BVC darbuotojai įsitikinę, kad valgant pakankamai bet kokių vaisių ir daržovių visiškai nereikia vartoti alijošiaus.
Išorinis gydymas alijošiumi būna labai veiksmingas. Jis padeda įveikti, pavyzdžiui, odos uždegimus. Alijošiuje esantis enzimas malšina skausmą.
Alijošius labai plačiai naudojamas kosmetikoje. Ten pagrindinė sudėtinė dalis yra iš šio augalo lapų gaunama alijošiaus želė. Jos poveikis gerai žinomas jau nuo senų laikų. Žalsvomis alijošiaus sultimis būdavo tepamos žaizdos, jos naudojamos ajurvedoje. Alijošius paminėtas net Naujajame Testamente. 15-ajame ir 16-ajame šimtmečiuose ispanų užkariautojai nugabeno šį iš Afrikos kilusį augalą ir į Ameriką, dabar jis ten kultivuojamas.
Be žaizdų gydymo, alijošių patartina vartoti ir nuo inkštirų, pleiskanų, grybelio. Tačiau toks alijošiaus poveikis nėra įrodytas klinikiniais ir eksperimentiniais tyrimais, teigia Maisto įvertinimo ir informacijos instituto tyrinėtojai. Pasak jų, labai dažnai gamintojai panaudoja alijošių tik kaip kvapiąją medžiagą ir piktnaudžiauja tuo, kad vartotojams su šiuo pavadinimu asocijuojasi tik geros savybės.
Neigiamą nuomonę apie alijošiaus maistines savybes turi Maisto ir dietos specialistų asociacija Achene (Vokietija): Alijošius dažnai pervertinamas, panašiai kaip ir kiti maisto papildai - ženšenis arba Q10. Alijošius nėra tinkamas kaip dietinio maisto dalis. Jokioje mokslinėje literatūroje negalima rasti jo maistinės vertės įrodymų.
Evija Lipartė
tel. 511223, evija@sekundė.com
Pastaruoju metu rinkoje atsiranda vis daugiau maisto produktų, į kurių sudėtį įeina alijošius. Žinodami šio augalo gydomąsias savybes, žmonės perka ir maisto papildus su alijošiumi.
Bavarijos vartotojų centralės (BVC, Miunchenas, Vokietija) specialistai perspėja apie riziką. Iki šiol atlikti tik penki kontroliuoti šio augalo vidinio vartojimo bandymai. Nei vienas iš jų nepasižymėjo teigiamu rezultatu. Aišku yra tik viena - šis augalas, kurio sudėtyje yra net iki 96 procentų vandens, gali padėti esant vidurių užkietėjimams. Tai nustatė Federalinės žemės medicininių preparatų ir produktų instituto (Vokietija) mokslininkai. Tačiau ir čia reikia būti atsargiems. Nepatartina gerti alijošiaus produktų ilgiau negu vieną ar dvi savaites. Taigi alijošius neįeina į sveiką mitybą.
Vis dažniau pasigirsta labai kritiškų teiginių, kad visi bandymai iš alijošiaus koncentratų daryti maistą yra tik būdai, kaip apkvailinti žmones ir išvilioti iš jų pinigus.
Christianas Štromeieris iš Vokietijos natūralaus maisto ir natūralių produktų atskiros prekybos sąjungos labai piktinasi neaišku kuo paremta informacija. Tai, kad alijošius esą gydo ne tik virškinimo problemas, bet ir reumatą, artritą ar net AIDS, Ch.Štromeieris vadina gandais ir niekuo nepagrįstu argumentu.
Visų pirma, alijošiuose yra labai nedaug vitaminų. Jeigu ant maisto papildų nurodyti vitaminai, jie paprastai būna specialiai įdėti į alijošiaus koncentratą. BVC darbuotojai įsitikinę, kad valgant pakankamai bet kokių vaisių ir daržovių visiškai nereikia vartoti alijošiaus.
Išorinis gydymas alijošiumi būna labai veiksmingas. Jis padeda įveikti, pavyzdžiui, odos uždegimus. Alijošiuje esantis enzimas malšina skausmą.
Alijošius labai plačiai naudojamas kosmetikoje. Ten pagrindinė sudėtinė dalis yra iš šio augalo lapų gaunama alijošiaus želė. Jos poveikis gerai žinomas jau nuo senų laikų. Žalsvomis alijošiaus sultimis būdavo tepamos žaizdos, jos naudojamos ajurvedoje. Alijošius paminėtas net Naujajame Testamente. 15-ajame ir 16-ajame šimtmečiuose ispanų užkariautojai nugabeno šį iš Afrikos kilusį augalą ir į Ameriką, dabar jis ten kultivuojamas.
Be žaizdų gydymo, alijošių patartina vartoti ir nuo inkštirų, pleiskanų, grybelio. Tačiau toks alijošiaus poveikis nėra įrodytas klinikiniais ir eksperimentiniais tyrimais, teigia Maisto įvertinimo ir informacijos instituto tyrinėtojai. Pasak jų, labai dažnai gamintojai panaudoja alijošių tik kaip kvapiąją medžiagą ir piktnaudžiauja tuo, kad vartotojams su šiuo pavadinimu asocijuojasi tik geros savybės.
Neigiamą nuomonę apie alijošiaus maistines savybes turi Maisto ir dietos specialistų asociacija Achene (Vokietija): Alijošius dažnai pervertinamas, panašiai kaip ir kiti maisto papildai - ženšenis arba Q10. Alijošius nėra tinkamas kaip dietinio maisto dalis. Jokioje mokslinėje literatūroje negalima rasti jo maistinės vertės įrodymų.
Evija Lipartė
tel. 511223, evija@sekundė.com
man tai idomu kokiu budu isspausti sultis? per marliuka tai jau tokia terlione 
QUOTE(Jolita10 @ 2010 09 19, 10:20)
Jei nedideli kieki, tai tiesiog spaudi po truputi nupjauta lapeli ir bega tos sultikes...
alijosiaus deka mano veidas jau atrodo pakankamai normaliai
tai vadinasi besilaukiančiai 
geriau nevartotį alijošiaus su medum ?
O aš kaip tik pasidariau, maniau vietoj tų cheminių vitaminų, pastiprinsiu savo organizmą prieš žiemą 
O as tai alijosiu nuo pat vaikystes vartoju ir nieko. Man pats geriausias vaistas nuo persalimo, gerkles ligu ir slogos 
