Mieloji, tik nesugalvok aukotis ir viską iškentėti tikėdama, kad kada nors tai pasikeis, kad jis supras tai kaip savo klaidą ir jūs gyvensit laimingai. Žmonės nesikeičia. Jei aš galėčiau pakartoti savo gyvenimą, tai pabandyčiau jį keisti kaip tik tokiu momentu, kurį Tu dabar išgyveni. Man buvo taip pat skaudu, situacija labai panaši, tik aš tikėjau , kad viskas gali būti gerai, kaltinau save, kitus, o jį bandžiau pateisinti. Deja...Dabar jau nėra nei laiko nei jėgų.
Sveikos mamos, galiu tik isivaizduoti ka isgyvenate kai i santuoka isimaiso trecias. o jei dar kokia jaunesne ir grazesne. Juk dazna sutiktu - kad vyrai dazniau galvoja tarp koju esanciu aparatu, nei galva. Gal yra mama, kuri sutiktu pasidalinti skaudzia patirtimi kuomet jos vyra nuviliojo jauna grazi tustute? keliolika, o gal net keliasdesimt metu jaunesne? ieskau mamos, krui pasidalintu gyvenimiska patirtimi vienoje diskusiju laidoje. Esant norui galime paslepti veida. Jei yra norinciu apie tai placiau pakalbeti rasykite saule.zemaityte@gmail.com arba skambtelkit 86 48 33 165
QUOTE(swiesele @ 2009 10 16, 19:24)
Sveikos mamos, galiu tik isivaizduoti ka isgyvenate kai i santuoka isimaiso trecias. o jei dar kokia jaunesne ir grazesne. Juk dazna sutiktu - kad vyrai dazniau galvoja tarp koju esanciu aparatu, nei galva. Gal yra mama, kuri sutiktu pasidalinti skaudzia patirtimi kuomet jos vyra nuviliojo jauna grazi tustute? keliolika, o gal net keliasdesimt metu jaunesne? ieskau mamos, krui pasidalintu gyvenimiska patirtimi vienoje diskusiju laidoje. Esant norui galime paslepti veida. Jei yra norinciu apie tai placiau pakalbeti rasykite saule.zemaityte@gmail.com arba skambtelkit 86 48 33 165
aha uzsiimkit moterys exhibicionizmu,kad zurnaliugos sviestuko ant duonos turetu
bandau isvizaiduoti kaip jauties...aisku suniskai...tik va cia jau nieko nepakeisi. Viena zinau, jei taip man atsitiktu, spjauciau i ji, nieko vertas toks vyras...geriau buti vienai su dukryte, negu su tokiu, tfu...
QUOTE(swiesele @ 2009 10 16, 19:24)
o jei dar kokia jaunesne ir grazesne. Juk dazna sutiktu - kad vyrai dazniau galvoja tarp koju esanciu aparatu, nei galva. Gal yra mama, kuri sutiktu pasidalinti skaudzia patirtimi kuomet jos vyra nuviliojo jauna grazi tustute? keliolika, o gal net keliasdesimt metu jaunesne?
o kodel manot, kad butinai turi buti jauna ir grazi? as visai nenustebeciau, jeigu nueina pas storesne ir visai negrazia, gal paprasciausiai pas kita randa tai, ko nesuteike jam niekas seimoje?
Na ką, jau prisiverkei, o dabar.....GANA. Vienam "susismegenavo užpakalis", kitai nuo to galva nustojo veikti.
TU - baik bliaut, iš to nieko gero nebus. Šlapios nuo ašarų, nelaimingos be ūpo. zyziančios ir t.t. patikėk net geriausiai draugei tuoj nebereikės. O ką jau besakyt apie ta "nusismegenavusį'.
Pirmiausia klausei ką daryti?
Atsakau:
Užduok sau du klausimus:
1. Ar TU (o ne jis) nori su juo toliau gyventi, būti ar ne?
2. Ar jis vertas, kad tu jam atleistum (net jei šiuo metu jis deklaruoja aiškiai kad tu jam nulis sveikų). Šioje vietoje pakratyk atmintį, susidėliok faktus už ir prieš (vaikas, praeitis ir t.t.) ar jis ir anksčiau taip elgėsi ar buvo tam potencialus, ar jam čia tik po tavo gimdymo taip smegenys susisuko.
Taigi, jei į 1 klausimą atsakysi NE - tada bliaut gali ir nebaigti, bet daryt tikrai neverta nieko, vienaip ar kitaip kada nors jei norėsi išsiskirsi.
Jei ats TAIP - tada teks paplušėt kol atvesi "pasiklydėlį" į doros kelią.
Pirmiausia neignoruok jo, o pakviesk ramiai pasikalbėt, kur prie vyno taurės dalykiškai aptarkite kaip nuo šiol keičiasi jūsų gyvenimas, kokios perspektyvos ir t.t Jokių kaltinimų, jokių ašarų, jokių jausmų - nei skausmo dėl galimo išsiskyrimo, nei laimės dėl susitaikymo. Pabandyk sau įteigti, kad tai antraeilis dalykas. Kalbat įterpk apie tai ką naujo pastebėjei savo dukrytėje, pvz "oi ar pastebėjei ji šypsotis pradėjo, įsivaizduoji, ji tokia mažytė o jau šypsosi, negaliu sulaukt kada pradės šliaužiot ir ištars pirmą žodį, keista kaip gyvenimas pakeičia prioritetus". Jokios replikos - "ale tu nepamatysi mūsų niekada".
Paisitenk dažniau išbėgt dienos metu kur nors, ta proga užsimesk gražesnius r9belius (kad ir į parduotuvę) ir būtinai pasidažyk. Pasikviesk prie kavos draugikes tik be jokių liūdnų bajerių - kuo daugiau natūralaus juoko ir nuoširdžių pokalbių. Tavo tabu - su tavim ar be tavęs, aš esu - aš.
Aišku tu dabar nelabai nusiteikusi sex, bet pamastyk. Ir jei pavyks natūraliai sugundyk, su nuostata - na tarp mūsų tik seksas - juk vistiek mes skiriamės.
Jei jis norės pyktis nesivelk į diskusijas, ne tylėk bet tada kai jis iš įsiučio trankys galvą į sieną (savo, o ne tavo) pykdamas kokia tu esi bloga ar pan., staiga prisimink ką nors labai svarbaus ir apramink: "ei raminkis, leisk man pasakyti, paskui galėsi tęsti, tau skambino kaimynas petras, sakė šį savaitgalį meškerių išpardavimas, tpfu vos nepamiršau, tu matai kiek reikalų visai iš galvos išėjo. O dabar bėgu bulves nusunkti"
Tai va maždaug tokiu principu varai, kol vyrelis susipranta, kad jo žmona jau gali mylėtis ir namai ne pati blogiausia vieta pasaulyje ir kol jisai apsipranta su vaiku. O tada........... praneši, kad "atėjo metas skirtis, nes to labai nori JIS. Nesirūpink, mes išgyvensim. Aplankyk dukrytę kai norėsi, tik aišku prieš tai paskambink, juk žinai ir aš galiu turėt savo planų ir t.t.
50 % kad išeis, bet duodu 95, kad po savaitės bliaus jis, dainuodamas "atleisk man, atleisk man...."
Aišku prie to ką parašiau privalai pridėti krūvą kantrybės, moteriškos intuicijos ir gudrybių. Panašus principas man padėjo, gal padės ir tau
TU - baik bliaut, iš to nieko gero nebus. Šlapios nuo ašarų, nelaimingos be ūpo. zyziančios ir t.t. patikėk net geriausiai draugei tuoj nebereikės. O ką jau besakyt apie ta "nusismegenavusį'.
Pirmiausia klausei ką daryti?
Atsakau:
Užduok sau du klausimus:
1. Ar TU (o ne jis) nori su juo toliau gyventi, būti ar ne?
2. Ar jis vertas, kad tu jam atleistum (net jei šiuo metu jis deklaruoja aiškiai kad tu jam nulis sveikų). Šioje vietoje pakratyk atmintį, susidėliok faktus už ir prieš (vaikas, praeitis ir t.t.) ar jis ir anksčiau taip elgėsi ar buvo tam potencialus, ar jam čia tik po tavo gimdymo taip smegenys susisuko.
Taigi, jei į 1 klausimą atsakysi NE - tada bliaut gali ir nebaigti, bet daryt tikrai neverta nieko, vienaip ar kitaip kada nors jei norėsi išsiskirsi.
Jei ats TAIP - tada teks paplušėt kol atvesi "pasiklydėlį" į doros kelią.
Pirmiausia neignoruok jo, o pakviesk ramiai pasikalbėt, kur prie vyno taurės dalykiškai aptarkite kaip nuo šiol keičiasi jūsų gyvenimas, kokios perspektyvos ir t.t Jokių kaltinimų, jokių ašarų, jokių jausmų - nei skausmo dėl galimo išsiskyrimo, nei laimės dėl susitaikymo. Pabandyk sau įteigti, kad tai antraeilis dalykas. Kalbat įterpk apie tai ką naujo pastebėjei savo dukrytėje, pvz "oi ar pastebėjei ji šypsotis pradėjo, įsivaizduoji, ji tokia mažytė o jau šypsosi, negaliu sulaukt kada pradės šliaužiot ir ištars pirmą žodį, keista kaip gyvenimas pakeičia prioritetus". Jokios replikos - "ale tu nepamatysi mūsų niekada".
Paisitenk dažniau išbėgt dienos metu kur nors, ta proga užsimesk gražesnius r9belius (kad ir į parduotuvę) ir būtinai pasidažyk. Pasikviesk prie kavos draugikes tik be jokių liūdnų bajerių - kuo daugiau natūralaus juoko ir nuoširdžių pokalbių. Tavo tabu - su tavim ar be tavęs, aš esu - aš.
Aišku tu dabar nelabai nusiteikusi sex, bet pamastyk. Ir jei pavyks natūraliai sugundyk, su nuostata - na tarp mūsų tik seksas - juk vistiek mes skiriamės.
Jei jis norės pyktis nesivelk į diskusijas, ne tylėk bet tada kai jis iš įsiučio trankys galvą į sieną (savo, o ne tavo) pykdamas kokia tu esi bloga ar pan., staiga prisimink ką nors labai svarbaus ir apramink: "ei raminkis, leisk man pasakyti, paskui galėsi tęsti, tau skambino kaimynas petras, sakė šį savaitgalį meškerių išpardavimas, tpfu vos nepamiršau, tu matai kiek reikalų visai iš galvos išėjo. O dabar bėgu bulves nusunkti"
Tai va maždaug tokiu principu varai, kol vyrelis susipranta, kad jo žmona jau gali mylėtis ir namai ne pati blogiausia vieta pasaulyje ir kol jisai apsipranta su vaiku. O tada........... praneši, kad "atėjo metas skirtis, nes to labai nori JIS. Nesirūpink, mes išgyvensim. Aplankyk dukrytę kai norėsi, tik aišku prieš tai paskambink, juk žinai ir aš galiu turėt savo planų ir t.t.
50 % kad išeis, bet duodu 95, kad po savaitės bliaus jis, dainuodamas "atleisk man, atleisk man...."
Aišku prie to ką parašiau privalai pridėti krūvą kantrybės, moteriškos intuicijos ir gudrybių. Panašus principas man padėjo, gal padės ir tau
Sauniai pastebeta, - ar jis vertas, kad liktumete kartu. Prabegau akimis tema, gal praleidau, o gal tikrai niekam neuzkliuvo to vyrioko pasiteisinimias - kad "merga uzlipo". Ka, isprievartavo ji? Ir kodel "merga"? O gal jis pats, buves zmonos visatos centru, nesusitaike su antraeiliu vaidmeniu ir eme dairytis aplink? O paskui del savo silpnybiu kalte vercia kitam. manau, ne kazko jis vertas, jei aiskina, kad negali be tos moters, bet apie ja taip atsiliepia. geriau garbingai prisipazintu, kad, sorry, jausmai tau per tiek laiko isgaravo. jei nesipykote, dar nereiskia, kad ir vyras labai laimingas kartu buvo. kartais salia budami zmones uzmirsta dometis, kaip jauciasi kitas ir ko jam truksta
Is tiesu autorei reikia ieskot gyvo bendravimo, zmoniu kuriems galetu issiverkt ir issilieti-bek pas drauges, tevus ar kas greta yra. Reikia issiverkti iki valios, tai butina isgyventi, kiekvienas psichologas tai patvirtins. O po to - nebesigailet saves ir imt racionaliai mastyt, nes tokiu momentu protas buna paskui... Zinau ne taip stipriai is savo gyvos patirties. Buvo vienadienis nuotykis, bet po ketveriu metu-santykiai pasieke skyrybu svarstymus. Gali rasyt i AZ jei noresi, lankausi pas specialista, kuris neleidzia gailet saves ir yra tikras optimizmo uzkrovejes Galeciau pasidalint patarimais
Verk, isgyvenk, po to nurimsi susitaikysi siek tiek ir tada jau imsies veiksmu, o dabar nemastyk kokiu Nuosirdziai laikykis su mumis
Galeciau pasidalint patarimais Verk, isgyvenk, po to nurimsi susitaikysi siek tiek ir tada jau imsies veiksmu, o dabar nemastyk kokiu
Nuosirdziai laikykis su mumis
QUOTE(lututė @ 2009 10 08, 12:00)
Pasiskaitau šitokiose temose ir pagalvoju-daugumai vyrų svarbus(-iausias) adrenalinas,jaudulys.Dėl šito jie pasiruošę pamiršt praeitį,netenka loginio mąstymo,pradeda elgtis juokingai...Pavyzdžiui,penkiadešimtmečiai pradeda įsivaizduoti,kad aštuoniolikinė myli jį,o ne jo piniginę...
Taigi seksas seksas seksas valdo vargšų vyrų kūnus ir protus,ir man savotiškai jų gaila...
Taigi seksas seksas seksas valdo vargšų vyrų kūnus ir protus,ir man savotiškai jų gaila...
Pilnai sutinku su jusu zodziais kuriuos paryskinau. Ir sioje ir kazkur kitoje panasioje temoje skaiciau pasisakymus, jog vyru vargseliu niekas negali " isprievartauti" sugundyti, jei jis to nenori. Jei taip jau atsitiko, tai pats kaltas. Nesamone, vyrai zmones ir labai silpni ir juos sugundyti labai lengva, o jei dar gundytojos tikslas yra bet kokia kaina to pasiekti. Jie pasiduoda gundymams, aistrai labai lengvai. Tuo momentu jie praranda blaiva prota, jie nebegalvoja virsutine galva, visas mastymas nuslysta i apatine galva, o ten kaip zinome ne protas o kai kas kitas valdo situacija.
Yra, kai vyrai pasidave pagundai nesirenka meiluzes, permiega, pabendrauja tuo ir baigiasi. Jie nori likti seimoje,neretai patys gailisi del nuotykio. Bet tai nepalengvina apgautos zmonos padietes. Jai skaudu del visko: minciu ar jis myli zmona ar ja, del pazeminimo, nepagarbos seimai, bandymo surasti atsakymus kodel, kas ne taip ir panasiai.
Taip jau yra, jog man tenka susidurti su daug neistikimybes situaciju. Ir isklausyti vyru ispazinciu ir zinokite jie niekuo nesiskiria nuo moteru. Jie taip pat turi jausmus, grauziasi del padarytu klaidu, netgi jiems reikalinga psichologo pagalba. Ir moterys manancios, jog jei vyras kazkam guodziasi, tai jie skystalai, visiskai neteisios. Kaip jau minejau jie taip pat zmones.
Aisku puikiai suprantu, jog tokie mano zodziai autores neguodzia juo labiau, kai ji dabar pogimdyvineje situacijoje ir juolabiau, kad jis ir toliau palaiko santykius su "pupyte".
Pati esu patyrusi vyro paklydima, skirtumas tik tas, jog jis niekada nenorejo likti su "pupyte". Pripazino savo paklydima, negalejo savo poelgio pateisinti, pradejo kur kas geriau elgtis namuose, kur kas daugiau uzsikrauti seimos atsakomybes sau, stengesi daugiau palepinti nei anksciau lepino.Tuo laikotarpiu kai palaike rysius su "pupyte" niekuomet nenustojo sakyti kaip mane myli ir kad tik as vienintele jau reikalinga moteris. Bet netgi viskas ka isvardijau nedave sielai ramybes, vis kilo klausimai kodel, kaip taip galejo pasielgti zmogus, kuriuo tikejai, pasitikejai ilgus metus, kur kas ilgesnius nei autores. Gyvenime buvo daug sunkiu situaciju, kurias isgyvenome kartu ir nenuklydo. Bet atejo diena kai tai ivyko, vienas dievas zino kodel nuklydo tada kada buvo viskas ok, nebuvo jokiu problemu isgyvenimu.
Kartais bandau paguosti save tuo jog pazistu ta "pupyte", kokia ji istvirkusi ir kaip lipdosi, viniojasi lyg vijoklis apie vyrus, kad greiciausiai esant vyrui tikrai sunku atsispirti. Zinau jos gyvenimo istorija. Ji tokia marga, visas jos gyvenimas nuo paauglystes gristas santykiais su svetimais vyrais. Eile abortu, keletas vaiku nuo ivairaus plauko skirtingu vyru iki siol netekejusi ir toliau vyniojasi negerbdama nei saves, nei vaiku, nei kitu zmoniu. Taciau ir zinant tai vistiek skaudu, kad vyras myledamas seima neatstume jos.
QUOTE(bagge @ 2009 10 22, 08:26)
Panašus principas man padėjo, gal padės ir tau
gerai parasyta...bet ar visas tas "vargas" buvo vertas to,ka dabar turite jei turite dar
nes tai tikrai reikalauja labai stipraus susitvardymo ir kantrybes...plius dar tas baimes jausmas,kad si diena jusu santykiuose paskutine 
... ir gale to rezultate nepasitikejimo jausmas 
tai ar verta tiek del to
QUOTE(Mintibutė @ 2009 10 10, 21:16)
Matai, mest ir spjaut labai lengva patarti, bet labai nelengva tai padaryt.
Ir niuansu, bei situaciju - begalybe. Teigti, kad atleidziant neistikimybe tampi verta tokio nusidejusio vyro - neprotinga.
Dauguma seimu susiduria su sia beda ir gyvena toliau be nuklydimu. Klaidos - gyvenimo rodiklis, jos paprotina, nurodo sprendimus.
Ir niuansu, bei situaciju - begalybe. Teigti, kad atleidziant neistikimybe tampi verta tokio nusidejusio vyro - neprotinga.
Dauguma seimu susiduria su sia beda ir gyvena toliau be nuklydimu. Klaidos - gyvenimo rodiklis, jos paprotina, nurodo sprendimus.
Jei visi skirtusi del paklydimu tai nebutu susituokusiu seimu. Zinoma paklydimu visokiu yra, pasitaiko, kai kitos iseities nebera, sutuoktiniui ar sutuoktinei pasikeicia jausmai, o ne tik antras galas suniesti, tai tik skyrybos ir lieka. Bet jei zmogus tiesiog suklysta ir del to gi nekalsi jo prie kryziaus. Jei jie issiaiskina, tai ir gyvena. Ir manau, jog visos cia komentuojancios yra arba patyrusios vyro neistikimybe, arba pacios yra neistikimos tik to neissako. Tai kam taip draskytis ir viena kita izeidineti, kaip kad tenka pastebeti kai kuriuose postuose.
