Na o ką daryti, kai pašnekovas nesupranta, kad tu jau pusę valandos nesugebi nei žodžio pasakyti, o jis vis kalba, kalba, kalba...Nesakau, aš irgi mėgėja "papliurpti", bet ten aukščiau visko, vieną kartą man net smegenys atsijungė- (na žinote, kai akys užstringa viename taške- nieko nematai negirdi), o ta persona net nepastebėjo

. Jei bandai pakreipti pokalbį kita linkme, tai ji- na nebaigiau pasakoti ir... vėl iš pradžių, kartais nusišauti norisi. Negali pasiūsti, negali paaiškinti, bandžiau "namiokais", bet, kad tas pats kaip žirniai į sieną- na nesupranta ir tiek. Mano vyrui gerai jis paima ir išeina į kitą kambarį, man taip nepasiseka, kur beeičiau- paskui- erzina nežmoniškai, po "pabendravimo" noriu tik miegoti ir tiek. Pasijaučiu, kaip išsunkta citrina. Pavyzdžiui sugalvojo ateiti į svečius ir nors ką, ką veiki šiandien (aišku sugalvoju bet ką kad tik nereiktų bendrauti), o ką rytoi? poryt. Vieną kartą klausia- tai jūs ryt užsiėmę? atsakau kad taip tada man- tai gerai aš šiandienhą atvažiuosiu- vos prie telefono nenualpau- sakau kad į parduotuvę einu negaliu- tai ji 8 valandą "trumpam užšoko". Kartais norisi pasiūsti na..ui, bet negali tokiu būdu susipyksi su tikrai artimu žmogumi. Taip ir kenčiu