
Jeigu mano vaiką prie mano akių muš, bandys mušt ar pravardžiuos - nu tikrai gaus atgal




Su mušimusi patirties neturiu, bet buvo man atvejis. Žodžiu, rengiu aš savo mažiuką darželio rūbinėj. Jam buvo 2,5 metų, ir jis labai mažai kalbėjo - nu buvo tokia problema. Ir čia ateina netol keturių metų jo grupiokas - vyriausias grupėj- ir deda prasivardžiuot, erzint - varo ant jo ir viena akim į mane žiūri. Aš pažiūrėjau į jį, pažiūrėjau, kur auklėtoja - auklėtoja tuo metu supo ant rankų trimetę mergytę, kuri verkė atvesta į darželį. Užimta, škia. O anas varo, maniškis jau beveik verkia - atsikirst tai negali, kalbėt nemoka... Nu tai čia iš išstojau




O jei mano vaikas ką nors tyčia pravardžiuotų, muštų ar kitaip skriaustų ir gautų malkų nuo skriaudžiamojo mamytės - dar apsidžiaugčiau. Garantuoju, kad tą mamytę jis geriau įsimintų, negu mano nu nu nu, muštis negražu...

Nekalbu apie atvejus, kuriuose nėra piktybiškumo - netyčia užgavo, numetė, užkliuvo už maniškio ir abu nugriuvo, pavyzdžiui. Kalbu apie atvejus, kai vaikas sąmoningai žodžiu ar veiksmu smurtauja prieš mane, mano vaiką ar dar ką nors, o jo tėveliai jo nesudraudžia. Patys kalti
