Kai praeiviai auklėja jūsų vaiką

Žodynai paprastai nurodo dažniausiai naudojamas to žodžio reikšmes. Visiems suprantamas. Netgi teismai jais remiasi Na bet nesvarbu, liekam prie savo nuomonių


O kaip tu parodysi, pvz. jei vaikas spiegia parduotuvėj ir ateina svetima boba jo auklėt? Kai jau ims karksėt, tai aišku, siūsi toliau, bet iki tol...

Aš vėl nukrypstu nuo temos, bet niekaip nesuprantu tų parduotuvėse auklėjančių bobų - trukdo joms, ar ką? Nu spiegia ir spiegia, anokia čia bėda, kai kaimynas po langais žiemą dyzelį užvedinėja, didesnis trukšmas būna... Tada tai kažko neauklėja

Kai svetimas vaikas ima spiegt parduotuvėj, aš nė minčių neturiu jo auklėt. Norisi prieit prie jo mamos ir pasiūlyt 100 gramų išgert, iš serijos, jūs nesinervinkit, visiems taip būna
O dar - toks lietuviškas džiaugsmas apima, kad tai ne mano vaikas čia cirkinasi

Kol vaikai nedideli, mamos visos kaip viena juos gina, glosto, kaltina kitus, jei neduok dieve koks konfliktas. Aš lygiai taip pat elgiausi, mokiau sūnų, kad prie kitų nelystų, geriau nusileistų, atseit : "duok durniui kelią". O pati prieš kokius 5 metus turėjau situaciją, kurią noriu papasakot.
Tuo metu dirbau Danijoje, tvarkiau namus mišrioj dano ir lietuvės šeimoj. Šiaip viskas ten buvo gerai, tik vandenį drumstė jos 16 metų sūnelis. Jis atvirai rodė panieką ir nepagarbą man, už jį 14 metų vyresniam žmogui. Blogiausia tai, kad jo motina viską matydama, netardavo jam nei žodžio. Ryškiausias prisiminimas liko, kai jis valgo vynuoges, o sėklas spjaudo tiesiai ant grindų, nors aš ką tik buvau išvalius kilimus. O dar vienas momentas buvo toks- po pietų buvom susirinkę prie stalo, buvo atvykę kažkokių svečių, tiesiog bendravom, ir staiga jis man sako "išsižiok" ir metė man į veidą rankoj suspaustą popierinę servetėlę, kuria prieš tai valėsi burną ir rankas. Ir kaip manot, ar aš vis dar turiu tylėt, nieko nesakyt, kai jo mama žiūri ir nieko jam nesako? Kiek pikta darosi, nes jei tai nepagarba žmogui valančiam tavo namus, tai tas berniukas neturėtų pamiršti kad jo mama pora metų iki man atvažiuojant, pati valė to pačio dano ir jo tuometinės žmonos namus

Na, cia jau sito berniukscio elgesys parodo visos seimos poziuri i kitus zmones, ir belieka speliot, ar tevai jo netramde nuo pat mazumes, kai jis linko i smurta, ar patys toki elgesi rode

Nesupratau. Tai tu jį auklėjai, ar kaip? Kaip ten viskas baigėsi?

nemanau, kad ji galejo ji aukleti, nes buvo namu seimininke, kiek suprantu...tokiu atveju is tikro sunku isspresti situacija, nebent, tas vaikis pvz. butu uztriges kur tulike, o ji butu isgelbejusi ir paskui jam butu geda, kad jinai mate ji tokioje zeminancioje situacijoje..mazdaug taip tas vaikis nustotu tyciotis...bet siaip pvz, Danijoje kazkaip jie idomiai vaikus augina...kazkaip nera to tiokio meiles parodymo, kaip pas mus.
Beje, vat prisiminaiu momenta, kai parduotuveje vasara rinkau braskes 9buvo nukainuotos, nes dalis papuve) kol as knisausi dezeje, vaikas nusprende atsiseti ant grindu, o kadangi buvo karsta, tai paskui jis atsigule. be rikmso, tiesiog atsigule salia. Pro sali ejo moteriske, pakankamai jauna, bet itariu, kad neturinti vaiku, karjeros pasiekusi, bet pikta ant pasaulio. Kaip ji eme rekti ant manes, kad vaikas guli ant grindu ir cia praeiti neimanoma. Sakau, jei jums vietos visoje parduotuveje neuztenka apeiti vaika, tai perzenkit per ji, neikas Ju dar labniau eme rekti ant manes. Stoviu ir galvoju, matyt jai labai blogai ir toks juokas ima..o mano vaikis atsistojo ir sako jai:
-Teta, nerekit taip, zmones ziuri

Iš kur bus pas vaiką saugumo jausmas jei jo nuosavą motiną forume moko nereaguoti kai jį skriaudžia

Aš turbūt iš tų mamų tigrių.
N sykių gyniau savo vaiką, kartu ir kitus vaikus parke nuo siautėjančių vyreniųjų.
Situacija. Mano mergaitė supasi ant supynių. Prilekia vyresnė mergaitė, nustumia maniškę ir supasi laiminga. Mano dukra tuo tarpu springsta ašarom nesupratus už ką, kodėl ???? Aš ją mokau, kad reikia laukti eilėje prie supynių ir ji laukia. Matau, kad tos mergaitės mamelė sėdi plačia šypsena ant suolelio ir džiaugiasi savo dukrelės gudrumu Nuėjusi pareikalavau, kad ta mergaitė pasitrauktų ir lauktų eilėje kaip visi vaikai, ir, kad daugiau net nesiartintų prie mano vaiko. Tada nuėjau prie tos mamelės ir paaiškinau, kad nenoriu matyti jos dukros šalia manosios jei ji nemoka elgtis žmoniškai

Jei mano vaiką muš, riaumosiu kaip ir Noa. Kas čia dabar per muštynės ??? Aš auklėjau savo dukrą, kad ji nesimuštų. Auklėjimas buvo nelengvas, bet ji nebesimuša. Taip pat neleisiu niekam jos mušti, nes ji juk žino, kad mušti žmogaus negalima, tai kodėl turėčiau kažkam leisti mušti ją ??? Mano nereagavimas būtų automatiškas signalas, kad galima mušti vaikus, mama juk nesureagavo kai ją mušė Ji atgal neduoda. Aš ir esu tam, kad ginti.

Aš nekalbu apie nemokančių kalbėti vaikų mušimąsi. Maniškė mušėsi, ją mušė, nedariau iš to tragedijos. Netoleruoju didesnių vaikų piktybiško mušimosi nė už nieką. Trimetį galima išauklėti jei noro yra.

Turim būrį dukros draugių bendraamžių. Viena mergaitė tiesiog nepakenčiama Žinau, kad tai ne vaiko kaltė, kad ji tokia užaudo ( visai neauklėta, jokios disciplinos, nežino kas yra ne), bet automatiškai pradedu jausti antipatiją tai mergaitei
Būna žaidžia vaikai, prieina ta mergytė iš už nugaros ir kaip dės su kokiu daiktu per galvą kitam vaikui Čia normalu kai trimetis taip elgiasi ??? Svarbiausia, kad mamelė maždaug " nu ką tu čia vaikeli padarei, atsiprašyk Isabeles", kai tuo tarpu nukentėjęs vaikas springsta ašarom iš skausmo ir netikėtumo. Jei mano dukra dėtų kam nors taip per galvą, aš nieko jai nesakius čiupčiau ir nusineščiau namo, pastatyčiau į kampą ir laukčiau kol ji pradės tikrai gailėtis dėl tokio poelgio
O ta mergaitė pasako "atsiprašau" bet tokia intonacija " palauk, tuoj dar gausi", bet mamelei to pakanka, tipo mano vaikas atsiprašė, jo jūs dar norit ???
Šnekėjausi su kitom mamom, tai visas, kaip ir mane skaudina ne tiek tos mergaitės elgesys, kiek mamašos reakcija į jos poelgius (tiksliau jokios reakcijos). Kiek kartų visos mėginom paaiškinti jai, kad taip nedrausminti vaiko negalima. O rakcijos. Po to pašios pradėjom drausti tai mergaitei mušti mūsų vaikus, bet kas iš to Tai pradėjom visos rečiau susitikinėti su ta mamele

Tokie neauklėti vaikai ir gali trenkt per galvą nepažystamam vaikui parduotuvėje. Ir aš ginčiau savo vaiką, griežtu tonu sugėdinčiau mušeiką jei mamelės aplink nesimatytų. Dukrai parodyčiau pavyzdį koks negeras vaikas, kad taip elgtis negalima ir tt. Drausmindama vaikus jų neliečiu, stengiuos vengti betkokio fizinio kontakto, bet jei mušeika užsimotų vožti dukrai kai aš šalia, tai ranką tikrai sugriebčiau.

Postas gavosi ilgas, bet man šiuo metu tai labai aktuali tema. Dažnai pamoralizuoju netinkamai besielgiančius vaikus jei jų tėvai to nedaro. O kas dar jiems paaiškins kaip reikia elgtis jei tėvams nerūpi >?

Geras Tavo vaikas

Aš ir turiu galvoje drausminimą be fizinio kontakto. Aišku viena, kad jei vaiko šeimoje nemokina, kad muštis negalima, tai ir svetimų mokinimai nieko nepadės. Tu tą labai aiškiai aprašiai pavizdyje su mušeika mergaite....
Aš lygiai kaip ir tu, ginčiau ir ginu savo vaiką nuo betkokio fizinio susidorojimo, stengiuosi vos tik pastebėjusi sulaikyti skriaudiko ranką. Bet nepurtyčiau jo ar jėga netįsčiau pas tėvus. Griežtu tonu pasakyčiau, kad nedrįstų skriausti.
Dabar pagalvojau, kad turbūt kaip šnekėti, kokius žodžius parinkti ir ar išvis kalbėtis, o gal apsisukti ir nueiti priklauso nuo situacijos. Nėra vieno vieningo recepto.
Beje, yra ir kiti tokių istorijų dalyviai - mamelės.. Yra tokių, kurios savo vaikams nieko nedraudžia ir nieko nesako, nors mato, kad jų vaikas "šposus" krečia. bet tik pabandyk duoti pastaba apie jų vaiką... oooooohhhhoooo kas bus - suvalgys gyvą nedruskuotą. Toks vaizdas, kad pasakydama "prašau sudrausminti" tu pasakai "jūsų vaikas žudikas maniakas dauno akimis". Ir kaip tada? Aš asmeniškai tokioj situacijoj nežinau kaip elgtis
Tiesa, gal yra čia psichologų, kurie patartų? Būt labai faina išgirst profesionalų nuomonę

Auklėt tai neauklėjau, tik bandžiau primint apie pagarbą kitiems. Tiesiog pasakiau "turėk kultūros", o jam nė motais. Paskui banžiau kalbėt su jo mama, bet ir ji tame nieko tokio kas galėtų įžeist žmogų nepamatė. Taip ir liko, nes po kelių savaičių išvykau namo, pasakius kad daugiau neatvažiuosiu. Buvau jau pamiršus tą įvykį, kol neužsukau į šią temą.
Nors dabar, kai pagalvoju, reikėjo jam gerai įkrėst . Jei ,neduok dieve, kada nors mano sūnus iškrėstų ką panašaus, tikrai nepykčiau, jei kas nors jį paauklėtų ir pati dar pridėčiau taip, kad visą gyvenimą prisimintų

Noa, tiesą pasakius, tai čia taip kaip visuomeninis auklėtojas pasisakei, nu kaip tarybiniais laikais tokie būdavo visuomeniniai kaltintojai,draugovininkai irt.t.Klausimėlis toks iškilo, o negėda būna susiriejus su...trimečiu, keturmečiu.Siuntinėt jį, kaip suprasčiau, neminėtinon vieton?Nežnau, kažkaip šuniškai katiniškus ginčus tai primena, ir apskritai juokinga.O ir diskusijos kokios, tarsi tie vaikai protu lygūs tau būtų.Tai gal daugiau būtum pasiekus to erzintuvo nekoliodama, baimės jam nevarydama, o tiesiog pasiūlius susidraugauti, sudominus kuo kitu.Vis geriau ,kad vaikas būtų draugą grupėj dar vieną turėjęs,nei nekentiką.O apie tas mergaites tai ką aš žinau, nu bet tikrai juokingai atrodai besididžiuodama sutvarkius keturmetę.Čia jau visos galimybės suaugusio žmogaus?Čia jau yra ką į nuopelnus įsirašyti- ot tai padariau žygdarbį-mažą vaiką įbauginau, gal pastarasis dabar į kelnes leis mane pamatęs, o gal ir atleidimą nuo armijos gaus savo laiku.Nu labai tikiuosi, kad čia buvo tik bravada, ir realiai gyvenime savęs juokdario vietoj neišstatai.Mano vaikų niekas nei mušė, nei pravardžiavo, nei man koks noras buvo kištis į svetimų žmonių gyvenimus.Gal gi visgi savus reikia auklėti, o ne svetimus, gal vaikiškus konfliktus palikti išsispręsti vaikams.O jei vaikai nemoka konflikto nei išspręsti, nei jo gesinti, tai gal ne staugti ant svetimų reikia, o su savu pasišnekėt ir pačiai labai gerai pagalvoti ko ir kaip tą vaiką pamokyti reikėtų.

Turiu gerą iškalbos dovaną tokiems atvejams, maža nepasirodo Svarbiausia nenusileisti ir nenueiti nieko nesakius. Reikia pamokyti, kad nesijaustu teisios

Kas liečia aplinkinių pamokymus vaikui, kartais jie tikrai padeda jei vaikas tuo metu būna nekontroliuojamas ir ignoruoja mamos žodžius. Man porą kartų buvo, kai mergina užsispyrė ir rėkė ant šaligatvio atsigulus ( dėkoju Dievui, kad tik 2 sykius ir tebuvo), tai praeiviai sugėdino gerokai, tai pana lėkė namo kaip kulka isterijas pamiršus.
Jei pradėtų mokinti kokia aš bloga mama, kad vaikui saldainį duodu, ar koks blogas vaikas, kad taip garsiai verkia, tai pasiūsčiau ant trijų raidžių "mokytoją" ir viskas.