QUOTE(Nanuk @ 2009 10 31, 14:57)
P.S. Tiesa, yra nustatyta, kad geriausiu verslininku intelektas yra apie 90. Aukstesnio intelekto zmones negali verslauti gerai.
Nu kodel nepasakei to pries kokias 3 sav, buciau nesiemus to, ka pradejau

O jei rimtai, is kur tokia info? Labai gera info musu vaikuciams, nors maniskio intelektas irgi jau nebetinka verslininkauti, nes apie 100 sukasi - tai daugiau, tai maziau
QUOTE(cute @ 2009 10 31, 16:26)
Teko nemažai bendraut su viena suaugusia šizofrenike. Nesu labai išprususi tame ir nežinau kokia sunkumo amplitudė, bet ta mergina man paliko tiesiog labai jautraus, švaraus visomis prasmėmis ir dėl to sudėtingo kitiems suprasti žmogaus įspūdį. Jos mama visą gyvenimą buvo priversta slėptis su ja namuose po to, kai miestelis sužinojo, kad jos viakas šizofrenikas, giminės po šiais dienai šalinasi. Tai merginai dabar 36, lanko dienos centrą, šiemet su mama pirmą kartą buvo prie jūros ir jautėsi labai nepelnytai palaimintos...
...et...
As irgi kazkada pazinojau vyrukas us sizofrenijos diagnoze, ir epilepsijos priepuoliai jam budavo... Tai buvo auksto intelekto, nepaprastai apsiskaites, jautrus, nuostabus zmogus, rases labai grazias dainas ir turejes svajone isleisti savo dainu rinkini. Deja, tais laikais medicina buvo ziauri - vyruka periodiskai guldydavo i ligonine ir pumpuodavo vaistais, nuo ko su metais pradejo smarkiai trikti jo atmintis ir daresi visokie kitokie dalykai - zmogus degradavo, ir pats ta suvoke. O padaryti nieko negalejo, nezinojo kaip pasipriesinti progresuojanciai ligai, todel tik lauke savo mirties... Ir tuo paciu dovanojo siluma draugams, pazistamiems, giminems - grojo gitara, dainavo, kure. Ne viskas buvo grazu aisku, artimieji ziauriai vargdavo, kai prasidedavo ligos paumejimai, bet kaip bebutu, ta zmogu (jau AtA, deja

) prisimenu kaip nieka kita siame pasaulyje - jis keliais zodziais sugebedavo inesti tiek sviesos ir silumos, taip pradziuginti ar paguosti sunkia akimirka, kaip niekas kitas. Ir zinot ka, as sutikciau kad visi pasaulyje butu tokie kaip jis, o ne kaip ne kurie "sveiki" - pasipute, izulus, salti individai, gyvenantys tik sau ir del saves
Ir isvis.. paskaitineju paskutiniu metu visu jusu mintis, ir galvoju, kad is tikruju musu vaikai su raidos sutrikimais - gal net geresnis variantas kai kuriais atvejais uz NT. Todel nepergyvenkite mamytes, ypac naujai susidurusios su sia realybe - tai nera baisi nelaime. Be abejo reikia veikti, aiskintis kas ir kaip, ieskoti priezasciu kodel ir budu padeti vaikui prisitaikyti siame pasaulyje, padeti jam kuo galima, ir tuo paciu reikia pasistengti nepanikuoti - musu nerimas persiduoda vaikai (juk autistukai dazniausiai empatai - kaip niekas kitas gerai pajaucia ir perima kitu zmoniu nuotaikas ir jausmus), o be to - budamos ramios, esame kur kas naudingesnes savo vaikams

Lengva pasakyti, aisku, kartas nuo karto ir as pasiduodu panikos priepuoliams, ir butinai prireikia palaikymo is salies, tenka nuolat sau priminti, kad privalau buti stipri. O mano stiprybes saltinis - vaikai. Kiekvienas ju savaip mane "aukleja" ir privercia ismokti ir naujai ivertinti vis kitus dalykus, ir tai puiku

Kad ir kaip sunku bebutu... Sunku ir skudu mums visoms, bet pasistenkime neliudeti ir atrasti graziasias puses to, ka turime. Vardan savo vaiku - jiems to labai reikia