QUOTE(maliukas @ 2009 10 14, 06:16)
Na maniškis niekada nebijo svetimų nei vaikų, nei suaugusių ir mažas nebijojo. O į mokyklą tai žiauriai nenori eiti. Mokosi lėčiau, bet viską supranta. Kaip mokytoja sakė "bet jis juk protingas". Šianakt ir naktį prastai miegojo.

Maliuk, gaila tavo vaikuciuo ir jusu kaip teveliu - tik isivaizduot galiu ka isgyvenat ir kaip sirdi spaudzia

, Vaikai ziaurus, cia klasiokai taip su juo elgesi ar pasaliniai

Jei klasiokai - gal reiktu pakalbet jums su aukletoja ar klase paciai, nesant vaikui, kaip jis jaucias, kaip jis isgyvena ta situacija - juk ne mazi - tikrai supranta - gal susiges
I mano sunaus klase integravo mergyte, be rankytes (ji baigias ties alkune ir nelabai graziai), buvo tuo tikslu susirinkimas teveliams, paaiskino kas per beda, pasake kaip paruost vaikus, mama labai verke, ale teisinos (nors nematau del ko), paskui mes seimose snekejom su vaikais, dar klaseje mokytoja pries atvedant ta mergyte perkalbejo su jais - tai kai jau ja atvede - stebuklo nebuvo - visi vaikai jai padeda ko ji negali pati - tikrai draugauja, snekejau su mama po kurio laiko - sake ne pirmas darzelis kur vaikui kosmaras eit buvo, o cia ji prisitaike
Manau tik nepalikit to visai va taip va, juk vaikui liudna, o kiti is nezinojimo taip elgias gal
Papildyta:
Mums laikas i VRC atejo, nuveziau vaika - gydytojos ner - seminaras kazkoks, o eileje laukem 2,5 menesio

, man reik paaiskinimo del diagnoziu, noriu susitvarkyt nemokama darzeli, arba bent jau gaut leidima kad galeciau viena diena nevest Mildos i darzeli ir nereiktu moket - matau kad ji pervargsta ir i savaites gala irzli pasidaro, nervinga, nebemiega

Žiūriu į save veidrodyje ir galvoju - " ir kam atiteko tokia laimė..." , užlipu ant svarstyklių - "...ir dar tiek jos daug..."