Nežinau ar atlaikys mano šeima...

Ar adekvatu pačios vyrą lyginti su moliu? Pastarasis ne tik kad nedirba (čia ne trūkumas, maža kam pasitaiko), bet ir piršto nepajudina, yra tranas dotuoju periodu, latras ir molis visapusiškas. Net išdulkint kaip vyras negali, nes apatija. Tai kaip galima lyginti vynuogę su agrastu?

Juodai paryskinau vyro savybes. Melynai-moters. Ir jus dar sakote, kad sioje situacijoje kaltas vyras?????Postas taip alsuoja meile kazkokiam JAM, kaip ir norisi lekti pas ta meiluzi, kaip ir gaila vyra mesti...
Dovanokit, bet siame vyre as nematau ne vienos nuodemes Atvirksciai, matau puiku vyra, nuostabu, mylinti seima, vaika, negerianti, nelakstanti per bobas, besirupinanti, kad tik zmona turetu laisvo laiko pabegti nuo taip mylimos dukreles pailseti Darbo netekimo nelaikau nuodeme, tai nutikti gali bet kam.

Man atrodo, zuzu, aš suprantu, ką Jūs norite pasakyti - gal net sutinku, kad moteriai tenkančių darbų našta neretai yra kur kas didesnė nei vyrui. Tik aš galiu nušviesti situaciją MB žodžiais (po to, kai aš kažkada jam, būdama sumautos nuotaikos, prikišau, kad va, aš taip dėl jo stengiuosi, tiek milijonų gerų dalykų darau, o jis sumauto gero žodžio man išstenėti nesugeba ar mašinos N-tąjį mėnesį pas meistrus nenuvaro): "Aš tavęs neprašiau dėl manęs stengtis, o jei kažką darai dėl manęs, tai daryk, nes pati to nori, ir man neprikišinėk. Arba nedaryk nieko". Viskas. Pokalbis buvo baigtas ta tema - po šiai dienai

Ką aš tuo noriu pasakyti? Vyras yra toks, su kokiu pasirinkai gyventi - ne toks, kokį įsivaizduoji ar norėtum, kad jis būtų. Visokie prašymai, kad vyras elgtųsi kitaip, nei jis moka ar nori, aš įsivaizduoju, varo vyrą į neviltį ir sukelia didžiausią pasipriešinimą (bandau įsivaizduoti, jei man, pvz, MB nuolat priekaištautų, kad vakarienei "ne tą" pagaminau, ar kad patalynės nepakeičiau, ar kad per retai/per dažnai sakau Myliu - oj, kaip virčiau viduj...arba nervinčiausi). Ir jei mes sakome, kad "tempiu, aukojuosi", vadinasi, mes kažką darome vyrui ne iš noro, malonumo ar įpročio, o... gal dėl to, kad mums priimtinas toks "kankinės" vaidmuo? Gal mums patinka, kai mus aplinkiniai guodžia, kad "jo, tu čia tokia gera, stipri, o jis toks nevykėlis..." - tada lyg ir mūsų savivertė kyla, maždaug "aš tokia pozityvi, o jis toks neigiamas". Bet santykiams nuo to ne lengviau. Jei moteris elgiasi kaip auka (ta, kuri aukojasi), vyras ilgainiui perims "žaidimo" taisykles ir pradės elgtis kaip skriaudėjas (tas, kuris išnaudoja). Grįžtant prie psichologų - anie teigia, kad yra auka, atsiras ir skriaudėjas...

visiskai sutinku, absoliučiai
o pajuodinta fazė tinka ne vien požiūryje į santykius su vyru. Tai lygiai pat galioja požiūryje į vaikų auginimą, požiūryje į profesinę veiklą į elementarią draugystę tarp tos pat lyties asmenų.

P.S. Aš taip pat pažįstu ne vieną ir ne du vyrus, kurie ir laiptinę šluoja ir vaikui pampersą keičia ir su vaiku į būrelį važiuoja ir kavos į lovą atneša ir dirba. Smagu, jog vienas jų - mano brolis, kitas - MB.

Taip! Ir vėl reikia kalbėtis, ir vėl ir.. visą gyvenimą reikia kalbėtis. Ir ne tik dar reikia ir KLAUSYTI. Klausytis ką kitas jaučia kame jis šiandien yra. Kame esi tu, kame esat jūs.
P.S. nesu mačius nei vieno, kuris sulaužęs sąmoningai duotą pažadą (išsiskyręs)būtų išties LAIMINGAS. Atvirkščiai, baisi ta jų "laimė" man. (čia tik zuzu pastaba, nes man rodos turim bendrų pažįstamų)

Vyras TINGINYS .
Man nervai nelaikytu su tokiu gyventi... .Negi autorė nepakelia vėjo namie ...sakytu arba padedi bent buityje arba susirenki šmutkes ir keliauji lauk iš namų.Arba nustoti tvarkyti namus ir nebevirti jam valgyti ir dar parėjus apšaukti IR VĖL NAMAI NESUTVARKYTI gal kai nebebus namie kur padėti kojos tarp šiukšlių žiūrėk gal ir daeis žmogeliui ims ir susitvarkys o kai atsibos sumuštinius valgyti ims dar ir sriubytės išsivirs

Pas vyrą yra trys pliusai vienas kad puikus tėtis savo dukrytei,antras kad vis geidžia savo žmonos o trečias kad nuolat sako jai MYLIU TAVE.Argi tai ne nuostabu ?

Baisu

Veltiaėdis, ir ant kito sprando tupėdamas, tik ir guodžia , kad sako: Myliu tave, daugiau nieko.

na tiek protingu minciu paskaiciau, kad net nebesinori trigrasio kisti.
bereikia tas mintis isgirsti, ir didziosios dalies problemu nebeliks:)
Papildyta:


nzn ar tikrai tame santykiu grozis...puses buna iskaudintos, kai nebemoka girdeti viena kitos. tai kur cia tas grozis, sakykit? ir kokie cia santykiai?

o tai kam jus galvojat tos temos cia dazniausiai kuriamos? patarimu sulaukt? patarimu klausoma kai jie sutampa su pacio nuomone:) taip gerai pagalvujus, tai is tiesu temu kurt neapsimoka - bet ka daryt? zmonem issikalbet reikia. todel ir atsiranda vis naujos temos apie tas pacias problemas:) ir jokio judesio i prieki.

Esate nepriklausoma moteris, koziriai jusu rankose. Is emes uzemete dazniausiai vyru turima role.

Na ka, norisi bendradarbio, vyras nebemielas... Leiskites i romana su bendradarbiu, o paskui kaip dievas duos. Vyras gal suzinos, gal ne; suzinojes gal iseis, gal ne (kur eis bedarbis?); jei iseis - nedidele beda, jei liks - dar geriau, turesite abu.

Skaiciau, kad porose, kur moteris uzima aukstesnes pareigas, daugiau uzdirba, daznai del to kyla problemu. Pagooglinkite, gal kils ideju.

dieve mano...kiek sykių girdėta frazė ir visgi ne auksinė, deja...kaip tik baisi kažkokia , autizmu kvepia. ar nejaučiat, kad tik vaikas gali taip kalbėti...juk lygiai taip pat žmona, nuvargusiam nuo darbų vyrui gali burbtelėt: ko čia dirbi, neši pinigus, ar aš prašiau...ko toks rūškana,s dar valgyt reikalauji, ką, netiko maximiniai koldūnai....?????
kažkaip totaliai nesusikalbam...

artitoli...
liute...

nu kam tos kalbos apie gerus vyrus? manot tokių aš neturiu ir nepažįstu? tai aišku, jų yra. kai iškėliau klausimą-visgi, tai buvo klausimas apie daugumą. taigi, toks visgi vyras daugiau išimtis, o ne TAISYKLĖ. kad jūs džiaugiatės savais vyrais, autorei kaip peiliu į pašonę. ne laikas dabar tą sakyt, nes pas ją to nėra, pas daugely to nėra.

ir vėl grįžtu prie jūsų, artitoli,pasiūlytos minties... nu super būtų jei visi taip kalbėtų: sūnus - mamai: nu ką čia taip plėšais, man nereikia...ko tokia po to isterikuoji ir pan.....pamąstykit giliau. man tai pseudo-autizmas, ir tiek. vistiek, noris kažką daryt. ir tikrai darai su džiaugsmu, dėl savęs ir kartu dėl kito. tam ir SANTUOKJA IR SANTYKIAI. bet ilgainiui, nedėkingumas, supjausto tau širdį. tai reiškia, vėl aš kalta, kad pasijutau atstumta? vadinasi, esu egoistė, jei išgyvenu negatyvius jausmus? nu fain...kaip man reaguot...daryt tik dėl savęs...sau vieną koldūną pasikept...tai vėlgi bus beprasmis žaidimas iš kitos pusės, bandant įgyvendint auksinę pasiūlytą frazę....

zuzu, jūs tikrai nieko nesupratot, nei mano nei artitoli minčių. Kodėl, turbūt jūs pati, būdama tikrai protinga suprantat, bet.. Ši tema ne apie jus.