QUOTE(zuzu @ 2009 10 14, 23:29)
nesubrendęs infantilus vyras net nesupranta, nejaučia ir jam net nedaeina, kada yra aukojamasi dėl jo!
Kodėl iškart vyras nesubrendęs? Aš kitaip matau situaciją. Galbūt vyrui, pvz, depresija. Aš esu buvus šalia vyro, kuris neteko darbo - žiaurus laikas. Tai yra vyras, kuriam gyvenime niekas nebeįdomu, kuriam svyra rankos, kuriam pikta ir, kas svarbiausia, jis jaučiasi totalis lūzeris (jis nuvylė savo moterį! vyrui tai yra peilis). Kai jautiesi totalis lūzeris (ypač jei prie to prisideda išmoktas bejėgiškumas - ieškai darbo ir vis nesiseka, nesiseka...), manau, yra baisiai sunku prisiversti ką nors daryti. Ir ką gi tuo metu, kai vyrui sunku, daro žmona? Arba jį palaiko, stengiasi suprasti ir padėti jam atsitiesti; arba ėda nuolatos, kas dar blogina situaciją; arba palieka dėl kito, kuris lyg tyčia duoda tai, ko jai trūksta (dėmesio, šilumos, rūpesčio...).
Aš niekur neišskaičiau autorės post'e, kad jos vyras būtų infantilus - aš išskaičiau, kad jis (jie abu, tiesą pasakius) atsidūrė sudėtingoj gyvenimo situacijoj. Ir būtent santuokos įžadai (taip, aš gal sovietinio mąstymo, nors buvau pradinukė, kai sovietai žlugo), šitam sunkiam šeimai gyvenimo periode turi padėti atsilaikyti. Ir taip, aš neatsiimu savo "auksinės frazės" ir džiaugsme, ir varge. Jei taip paprastai vyrai ir moterys atsisako šeimos, tai kiek galima tikėti jų žodžiu? Kam duoti pažadą, kai jis yra šakėm ant vandens rašytas? Kam? (Čia derėtų prisiminti, kodėl neretam vaikui suaugę nėra autoritetas (pažvelkim, kas darosi mokyklose) - vienas iš aiškinimų tas, kad vaikas jau vaikystėje pamato, kad suaugę nesilaiko esminių savo gyvenime duotų pažadų, tai kodėl vaikas turėtų jais tikėti ar pasitikėti?)
Nedirbantis ir mašinos netvarkantis vyras - ar čia tai, ko negali pakelti moteris? Pfff... moteris gali pakelti gerokai daugiau. Deja (laimei?), moteris yra sukurta būti išmintingesne šeimoje (ir santykių srityje) nei vyrai. Jei mes tikimės iš vyro, kad jis bus tas, kuris aprūpina ir pasirūpina materialia gyvenimo puse ir moters saugumu, tai iš moters turime pilną teisę tikėtis, kad santykiuose ji darys išmintingus sprendimus, o ne vadovausis tik jausmais ar aistromis.
Aš galbūt pernelyg idealistiška (nešiuolaikiška?), bet turiu pavyzdį - savo šeimą, kurią išlaikė būtent mamos išmintingumas daug sudetingesnėj ir ilgiau užsitęsusioj gyvenimo situacijoj nei temos autorės. Taip, mano mama ilgą laiką viena "vežė" visą šeimą (ką dabar ir daro temos autorė), bet dabar ji turi rezultatą - šeimą - gerbiantį, labai besistengiantį ir ją labai vertinantį vyrą bei labai dėkingas už šeimos išsaugojimą dukteris.
Trumpai. Kol moteris neatsidūrė jos garbę žeminančioj situacijoj (pvz, žiaurus psichologinis smurtas, vyro priklausomybės) ar situacijoj, kuri kelia jai fizinę grėsmę (pvz, fizinis smurtas), tol, aš tikiu, šeimą visada galima gelbėti. Tereikia noro ir daaaug pastangų. Ir va šitoj vietoj yra prioritetų klausimas - kas svarbiau - ar gyvenimas, kuriame nereikia stengtis, ar visgi šeima. Kiekvienas sprendžia pagal tai, kas jam yra svarbiau. Ir tiek.