O aš nebematau prasmės dalyvaut šioje diskusijoje.Turiu savo nuomonę apie tokius vyrus,turiu namuose labai panašų variantą ir pakeist,deja,kol kas nieko negaliu.
Visa bėda-neteisingas auklėjimas nuo vaikystės ir apskritai patriarchalinė visuomenė,kuri auklėja berniukus kaip papuola,o mergaites-būti patarnautojomis ir poreikių tenkintojomis.Neteisingas požiūrio formavimas,išlygos skirtingoms lytims-pvz.,moteris,turinti daug vyrų-kekšė(pagražinau),o vyras-na,donžuanas,užkariautojas.Rasim begalę tokių pavyzdžių,ir kol daugumas moterų neatsikratys stereotipų-gyvensim kaip gyvenę.Ir man dėl to labai liūdna.
QUOTE(zuzu @ 2009 10 20, 11:21)
gerai kad jūs keičiat požiūrį. bet vėlgi: jūs. o ne kitas. ne vyras pvz. nes kodėl? jis bukas ar neįgalus?
Gal todėl, kad tik kiekvienas asmeniškai (ar tai būtų vyras ar moteris) galim kažką keisti, bet nė vienas mūsų nesame "įgalioti" priversti kitą žmogų pasikeisti... Mes galim iki apsiputojimo diskutuoti apie tai, kokie vyra infantilūs, beširdžiai, žiaurūs ar siaubingi. Ar nuo to kas pasikeis? Nuo to pasikeis vyrai? Pataps kitokie? Abejoju. Bet mes, kiekviena iš mūsų, kiekvienas, kas mato problemą tam tikroje situacijoje, gali keisti savo asmeninį požiūrį arba keisti situaciją. Ar yra dar koks nors trečias variantas?
QUOTE(lututė @ 2009 10 20, 12:09)
O aš nebematau prasmės dalyvaut šioje diskusijoje.Turiu savo nuomonę apie tokius vyrus,turiu namuose labai panašų variantą ir pakeist,deja,kol kas nieko negaliu.
ir kol daugumas moterų neatsikratys stereotipų-gyvensim kaip gyvenę.Ir man dėl to labai liūdna.
ir kol daugumas moterų neatsikratys stereotipų-gyvensim kaip gyvenę.Ir man dėl to labai liūdna.
Variantų visuomet yra. Ne visuomet jie "patogūs" tik. Ir pakeist visuomet galima bent kažką. Bent savyje. Ieškot išeičių visuomet galima. Ir jos paprastai atsiranda. Galbūt tik ne taip greitai, kaip norėtųsi. Tik tiems, kurie nieko neieško ir nieko nenori, niekas ir nesikeičia

Nu palaukit. Jūs gyvenat ne "daugelio moterų" gyvenimą. Todėl stereotipų atsikratymo procesą patogiausia pradėti nuo savęs

Papildyta:
QUOTE(zuzu @ 2009 10 17, 16:40)
tiek užvaldęs paklusnumas/vergavimas vyrams, net bijo draugei paskambint, pas draugę išeit - nes vyrui nepatinka. čia vienu sakiniu neapibūdinsi. tiesiog pati tą justum. (gal esi kada jutusi. susitinki ąžuolyne draugę su vaiku per šalčius...iš vienos pusės -gerai, grūdinasi, faina, gera oras, iš kitos pusės liūdna-kai jie jau lauke 4valandas, kai buvo paprašyti išeiti, nes namie vyksta vyro "darbas" ir pareikšta , kad su vaiku ir vaiko "keliami triukšmu" yra trukdoma. ir draugės veidas? besišypsantis, visa pakeliantis... nu ką žinau.
Kaip manot, kas turėtų imtis pirmųjų žingsnių, kad išeiti iš tokios situacijos arba ją pakeisti?...
QUOTE(Hmmm... @ 2009 10 20, 13:07)
Gal todėl, kad tik kiekvienas asmeniškai (ar tai būtų vyras ar moteris) galim kažką keisti, bet nė vienas mūsų nesame "įgalioti" priversti kitą žmogų pasikeisti... Mes galim iki apsiputojimo diskutuoti apie tai, kokie vyra infantilūs, beširdžiai, žiaurūs ar siaubingi. Ar nuo to kas pasikeis? Nuo to pasikeis vyrai? Pataps kitokie? Abejoju. Bet mes, kiekviena iš mūsų, kiekvienas, kas mato problemą tam tikroje situacijoje, gali keisti savo asmeninį požiūrį arba keisti situaciją. Ar yra dar koks nors trečias variantas?
Variantų visuomet yra. Ne visuomet jie "patogūs" tik. Ir pakeist visuomet galima bent kažką. Bent savyje. Ieškot išeičių visuomet galima. Ir jos paprastai atsiranda. Galbūt tik ne taip greitai, kaip norėtųsi. Tik tiems, kurie nieko neieško ir nieko nenori, niekas ir nesikeičia
Nu palaukit. Jūs gyvenat ne "daugelio moterų" gyvenimą. Todėl stereotipų atsikratymo procesą patogiausia pradėti nuo savęs
Variantų visuomet yra. Ne visuomet jie "patogūs" tik. Ir pakeist visuomet galima bent kažką. Bent savyje. Ieškot išeičių visuomet galima. Ir jos paprastai atsiranda. Galbūt tik ne taip greitai, kaip norėtųsi. Tik tiems, kurie nieko neieško ir nieko nenori, niekas ir nesikeičia

Nu palaukit. Jūs gyvenat ne "daugelio moterų" gyvenimą. Todėl stereotipų atsikratymo procesą patogiausia pradėti nuo savęs

Nors ir baisiai tingiu burną aušint,bet dar atsakysiu.Teisingai pastebėjot-nesam įgalioti priversti kitą keistis-nes mes tam nepajėgūs.Nenorės-nesikeis.O kam norėt,jei ir taip gerai?
Keisti asmeninį požiūrį ar situaciją...na,gerai.Tarkim,kad iki šiandien galvoju,kad mano diedas lodarius.O ryt-paukšt...oiii,koks darbštuolis,geruolis...bet nuo to,kad aš galvoju jau kitaip,padėtis iš esmės nepasikeis,ar ne? Diedas ir liks tuo lodarium,tik gal aš pati mažiau nervuosiuos.
Keisti situaciją-na,tarkim,trūksta kantrybė ir aš viską metus išvažiuoju-na,tarkim,kuo toliau nuo čia.Na,neminėsim,kiek moralinių,materialinių nuostolių patirsiu-velniop.Tempsiu kaip iki šiol viską pati.Tik mažiau nervuosios-vėlgi.
Tokios optimistinės retorikos galiu ir aš pavaryt,kiek tik lenda.Ir kokiu tik norit rakursu.Bet ji iš tikro skirsis nuo realybės kaip diena nuo nakties.
Apie daugelį moterų...taip,yra ir kam blogiau nei man-nepalyginamai blogiau.Net galvot nesinori...ir jei aš galvoju kitaip-tai nereiškia,kad kiti nemina jau pramintos vagos ir staiga ims galvoti kitaip...
Pasikartosiu-nuo vaikystės yra išugdomas tam tikras gyvenimo vertybių,pareigų,elgesio stereotipas,skirtingas vyrams ir moterims-aš čia,deja,niekuo dėta.Galit mėgint įrodinėt,kad yra kitaip...
QUOTE(lututė @ 2009 10 20, 13:30)
Nors ir baisiai tingiu burną aušint,bet dar atsakysiu.
bet nuo to,kad aš galvoju jau kitaip,padėtis iš esmės nepasikeis,ar ne? Diedas ir liks tuo lodarium,tik gal aš pati mažiau nervuosiuos.
Keisti situaciją-na,tarkim,trūksta kantrybė ir aš viską metus išvažiuoju-na,tarkim,kuo toliau nuo čia.Na,neminėsim,kiek moralinių,materialinių nuostolių patirsiu-velniop.Tempsiu kaip iki šiol viską pati.Tik mažiau nervuosios-vėlgi.
Tokios optimistinės retorikos galiu ir aš pavaryt,kiek tik lenda.Ir kokiu tik norit rakursu.Bet ji iš tikro skirsis nuo realybės kaip diena nuo nakties.
Pasikartosiu-nuo vaikystės yra išugdomas tam tikras gyvenimo vertybių,pareigų,elgesio stereotipas,skirtingas vyrams ir moterims-aš čia,deja,niekuo dėta.Galit mėgint įrodinėt,kad yra kitaip...
bet nuo to,kad aš galvoju jau kitaip,padėtis iš esmės nepasikeis,ar ne? Diedas ir liks tuo lodarium,tik gal aš pati mažiau nervuosiuos.
Keisti situaciją-na,tarkim,trūksta kantrybė ir aš viską metus išvažiuoju-na,tarkim,kuo toliau nuo čia.Na,neminėsim,kiek moralinių,materialinių nuostolių patirsiu-velniop.Tempsiu kaip iki šiol viską pati.Tik mažiau nervuosios-vėlgi.
Tokios optimistinės retorikos galiu ir aš pavaryt,kiek tik lenda.Ir kokiu tik norit rakursu.Bet ji iš tikro skirsis nuo realybės kaip diena nuo nakties.
Pasikartosiu-nuo vaikystės yra išugdomas tam tikras gyvenimo vertybių,pareigų,elgesio stereotipas,skirtingas vyrams ir moterims-aš čia,deja,niekuo dėta.Galit mėgint įrodinėt,kad yra kitaip...
Tingėti negarbinga, tingėti negražu...



Kodėl nepasikeis? Ir prie ko čia tas diedas? Jums gal jį į vyrus kaimynas iš penkto aukšto išrinko?

Ir prie ko čia retorika?


Anekdotas yra toks...
"Nieko nesakiau, kai tu prisivedei mergų, nieko nesakiau kai girtas išdaužei visus buto langus, nieko nesakiau kai nurovęs radiatorių užliejai visą namą, bet kai tu prišikai į kampą, prismaigstei ten degtukų ir pasakei, kad nuo šiol šis ežiukas gyvens su mumis, aš nebeištvėriau..."
Čia tik šiaip

QUOTE(Hmmm... @ 2009 10 20, 14:28)
nea,su jumoro jausmu pas jus viskas gerai

tikrai-tingiu-mano požiūris nuo šitų diskusijų vistiek nepasikeis,o kiekvienas kalba pagal savo patirtį-na taip,tiesiog neturiu sveikatos dabar draskytis,prispausta vargų,depresijų,etc,etc...
kodėl-diedas? Nes kai žmogus elgiasi tam tikru būdu,kaskart sugriauna pasitikėjimą-jis pamažu netenka pagarbos.Aišku-iš paskutiniųjų bandau kartais susidėliot iš gabaliukų,pateisint,rast gero-nesu visiška blogietė vyrų atžvilgiu,nors patirtis verčia į daugumą žiūrėt su užslėpta pašaipa...
Pati išsilepinau-pati ir srebiu...be to,dar galiu pasakyti,kad pagrindai visada gaunami iš šeimos-o jo šeima pagal mano aprašytą modelį-"jei jau jis vyras-jam viskas leistina kitaip"
Aš irgi keičiuosi-pamažu virstu ragana...nors visi sako,kad esu labai faaaina...nuobodu...

QUOTE(lututė @ 2009 10 20, 13:30)
Nors ir baisiai tingiu burną aušint,bet dar atsakysiu.Teisingai pastebėjot-nesam įgalioti priversti kitą keistis-nes mes tam nepajėgūs.Nenorės-nesikeis.O kam norėt,jei ir taip gerai?
Keisti asmeninį požiūrį ar situaciją...na,gerai.Tarkim,kad iki šiandien galvoju,kad mano diedas lodarius.O ryt-paukšt...oiii,koks darbštuolis,geruolis...bet nuo to,kad aš galvoju jau kitaip,padėtis iš esmės nepasikeis,ar ne? Diedas ir liks tuo lodarium,tik gal aš pati mažiau nervuosiuos.
Keisti situaciją-na,tarkim,trūksta kantrybė ir aš viską metus išvažiuoju-na,tarkim,kuo toliau nuo čia.Na,neminėsim,kiek moralinių,materialinių nuostolių patirsiu-velniop.Tempsiu kaip iki šiol viską pati.Tik mažiau nervuosios-vėlgi.
Tokios optimistinės retorikos galiu ir aš pavaryt,kiek tik lenda.Ir kokiu tik norit rakursu.Bet ji iš tikro skirsis nuo realybės kaip diena nuo nakties.
Apie daugelį moterų...taip,yra ir kam blogiau nei man-nepalyginamai blogiau.Net galvot nesinori...ir jei aš galvoju kitaip-tai nereiškia,kad kiti nemina jau pramintos vagos ir staiga ims galvoti kitaip...
Pasikartosiu-nuo vaikystės yra išugdomas tam tikras gyvenimo vertybių,pareigų,elgesio stereotipas,skirtingas vyrams ir moterims-aš čia,deja,niekuo dėta.Galit mėgint įrodinėt,kad yra kitaip...
Keisti asmeninį požiūrį ar situaciją...na,gerai.Tarkim,kad iki šiandien galvoju,kad mano diedas lodarius.O ryt-paukšt...oiii,koks darbštuolis,geruolis...bet nuo to,kad aš galvoju jau kitaip,padėtis iš esmės nepasikeis,ar ne? Diedas ir liks tuo lodarium,tik gal aš pati mažiau nervuosiuos.
Keisti situaciją-na,tarkim,trūksta kantrybė ir aš viską metus išvažiuoju-na,tarkim,kuo toliau nuo čia.Na,neminėsim,kiek moralinių,materialinių nuostolių patirsiu-velniop.Tempsiu kaip iki šiol viską pati.Tik mažiau nervuosios-vėlgi.
Tokios optimistinės retorikos galiu ir aš pavaryt,kiek tik lenda.Ir kokiu tik norit rakursu.Bet ji iš tikro skirsis nuo realybės kaip diena nuo nakties.
Apie daugelį moterų...taip,yra ir kam blogiau nei man-nepalyginamai blogiau.Net galvot nesinori...ir jei aš galvoju kitaip-tai nereiškia,kad kiti nemina jau pramintos vagos ir staiga ims galvoti kitaip...
Pasikartosiu-nuo vaikystės yra išugdomas tam tikras gyvenimo vertybių,pareigų,elgesio stereotipas,skirtingas vyrams ir moterims-aš čia,deja,niekuo dėta.Galit mėgint įrodinėt,kad yra kitaip...
ne, is tiesu - jusu situacija yra beviltiska. ir jums nera kitos iseities, tik kantriai nesti sita likimo skirta kryziu..
QUOTE(lututė @ 2009 10 20, 14:42)
Aš irgi keičiuosi-pamažu virstu ragana...
Nu ir kaip? Patinka?


"Pakirpkit moteriai sparnus... ir ji vis tiek skraidys... ... ... ant šluotos..."
(nepamenu kieno žodžiai

nesišaipykit panos
Viską pati puikiai suprantu.Ir tema ne apie mane.
Ir šiaip jau diedai-pasenęs modelis-užtat dievulis ir sukūrė moterį.O anie gamyboj-nes pigesni
Kaip zapas ir mersas


Ir šiaip jau diedai-pasenęs modelis-užtat dievulis ir sukūrė moterį.O anie gamyboj-nes pigesni

Kaip zapas ir mersas

zuzu, kaip visada pirštu į akį.
Matau, kad sena pažįstama mane įsivaizduoja, kaip darboholikę, kurios parom nebūna namie. Taip nėra. Ir mano vyras vienas dukrytės neaugina. Jeigu laiku, per dieną namie praleidžiu tiek pat laiko, kaip ir darbe (miego neskaičiuoju). Namie, būdamas su dukryte jis beveik nieko nedaro, tik sėdi prie PC ir žaidžia. Va, penktadienį pamiršo mažei pakeisti sauskelnytes( o gal tiesiog netiko naujos rūšies sauskelnės), dar dabar pašutimas neužgijęs ir man jis kaip peiliu į širdį, o manęs nebuvo 4 valandas tądien
O šiandien grįžus iš darbo, gavau pietus
Tačiau puikiai žinau, kad tai viena puiki diena, o dienų daug... Dažniausiai po darbo mano vyras toliau sėdi prie PC, o aš verdu, tvarkau, gaminu, apsipirkinėju... Ir jau esu beprotiškai pavargus. Naktį, jeigu reikia prie dukrytės keliuosi taip pat aš.
Kai skaitau zuzu mintis, atrodo, kad ji geriausiai supranta tame čia reikalas. Mano vyras puikus žmogus, bet... su juo jaučiuosi kaip turėdama dar vieną vaiką. Ir aš pavargau juo rūpintis, man atsibodo vienai "arti". Ar aš kalbėjau su juo? Taip kalbėjau šimtus kartų ir grasinau skyrybomis, ir verkiau, ir ko tik nedariau, rezultatas apvalus 0 + visai nuvėsę mano jausmai.
O dar ir tas bendradarbis... Siūlo jis man šį savaitgalį pasiimti dukriuką ir važiuoti prasiblaškyt po darbų. Ką man iš vis galvot?
Matau, kad sena pažįstama mane įsivaizduoja, kaip darboholikę, kurios parom nebūna namie. Taip nėra. Ir mano vyras vienas dukrytės neaugina. Jeigu laiku, per dieną namie praleidžiu tiek pat laiko, kaip ir darbe (miego neskaičiuoju). Namie, būdamas su dukryte jis beveik nieko nedaro, tik sėdi prie PC ir žaidžia. Va, penktadienį pamiršo mažei pakeisti sauskelnytes( o gal tiesiog netiko naujos rūšies sauskelnės), dar dabar pašutimas neužgijęs ir man jis kaip peiliu į širdį, o manęs nebuvo 4 valandas tądien


Kai skaitau zuzu mintis, atrodo, kad ji geriausiai supranta tame čia reikalas. Mano vyras puikus žmogus, bet... su juo jaučiuosi kaip turėdama dar vieną vaiką. Ir aš pavargau juo rūpintis, man atsibodo vienai "arti". Ar aš kalbėjau su juo? Taip kalbėjau šimtus kartų ir grasinau skyrybomis, ir verkiau, ir ko tik nedariau, rezultatas apvalus 0 + visai nuvėsę mano jausmai.
O dar ir tas bendradarbis... Siūlo jis man šį savaitgalį pasiimti dukriuką ir važiuoti prasiblaškyt po darbų. Ką man iš vis galvot?
QUOTE(Karaliuke @ 2009 10 20, 16:48)
zuzu, kaip visada pirštu į akį.
Matau, kad sena pažįstama mane įsivaizduoja, kaip darboholikę, kurios parom nebūna namie. Taip nėra. Ir mano vyras vienas dukrytės neaugina. Jeigu laiku, per dieną namie praleidžiu tiek pat laiko, kaip ir darbe (miego neskaičiuoju). Namie, būdamas su dukryte jis beveik nieko nedaro, tik sėdi prie PC ir žaidžia. Va, penktadienį pamiršo mažei pakeisti sauskelnytes( o gal tiesiog netiko naujos rūšies sauskelnės), dar dabar pašutimas neužgijęs ir man jis kaip peiliu į širdį, o manęs nebuvo 4 valandas tądien
O šiandien grįžus iš darbo, gavau pietus
Tačiau puikiai žinau, kad tai viena puiki diena, o dienų daug... Dažniausiai po darbo mano vyras toliau sėdi prie PC, o aš verdu, tvarkau, gaminu, apsipirkinėju... Ir jau esu beprotiškai pavargus. Naktį, jeigu reikia prie dukrytės keliuosi taip pat aš.
Kai skaitau zuzu mintis, atrodo, kad ji geriausiai supranta tame čia reikalas. Mano vyras puikus žmogus, bet... su juo jaučiuosi kaip turėdama dar vieną vaiką. Ir aš pavargau juo rūpintis, man atsibodo vienai "arti". Ar aš kalbėjau su juo? Taip kalbėjau šimtus kartų ir grasinau skyrybomis, ir verkiau, ir ko tik nedariau, rezultatas apvalus 0 + visai nuvėsę mano jausmai.
O dar ir tas bendradarbis... Siūlo jis man šį savaitgalį pasiimti dukriuką ir važiuoti prasiblaškyt po darbų. Ką man iš vis galvot?
Matau, kad sena pažįstama mane įsivaizduoja, kaip darboholikę, kurios parom nebūna namie. Taip nėra. Ir mano vyras vienas dukrytės neaugina. Jeigu laiku, per dieną namie praleidžiu tiek pat laiko, kaip ir darbe (miego neskaičiuoju). Namie, būdamas su dukryte jis beveik nieko nedaro, tik sėdi prie PC ir žaidžia. Va, penktadienį pamiršo mažei pakeisti sauskelnytes( o gal tiesiog netiko naujos rūšies sauskelnės), dar dabar pašutimas neužgijęs ir man jis kaip peiliu į širdį, o manęs nebuvo 4 valandas tądien


Kai skaitau zuzu mintis, atrodo, kad ji geriausiai supranta tame čia reikalas. Mano vyras puikus žmogus, bet... su juo jaučiuosi kaip turėdama dar vieną vaiką. Ir aš pavargau juo rūpintis, man atsibodo vienai "arti". Ar aš kalbėjau su juo? Taip kalbėjau šimtus kartų ir grasinau skyrybomis, ir verkiau, ir ko tik nedariau, rezultatas apvalus 0 + visai nuvėsę mano jausmai.
O dar ir tas bendradarbis... Siūlo jis man šį savaitgalį pasiimti dukriuką ir važiuoti prasiblaškyt po darbų. Ką man iš vis galvot?
Jus labai jau pasitikit tuo savo bendradarbiu> Ar manot, kad jis su jumis nori sukurti seima, kartu auginti jusu dukra?
QUOTE(Karaliuke @ 2009 10 20, 15:48)
zuzu, kaip visada pirštu į akį.
Matau, kad sena pažįstama mane įsivaizduoja, kaip darboholikę, kurios parom nebūna namie. Taip nėra. Ir mano vyras vienas dukrytės neaugina. Jeigu laiku, per dieną namie praleidžiu tiek pat laiko, kaip ir darbe (miego neskaičiuoju). Namie, būdamas su dukryte jis beveik nieko nedaro, tik sėdi prie PC ir žaidžia. Va, penktadienį pamiršo mažei pakeisti sauskelnytes( o gal tiesiog netiko naujos rūšies sauskelnės), dar dabar pašutimas neužgijęs ir man jis kaip peiliu į širdį, o manęs nebuvo 4 valandas tądien
O šiandien grįžus iš darbo, gavau pietus
Tačiau puikiai žinau, kad tai viena puiki diena, o dienų daug... Dažniausiai po darbo mano vyras toliau sėdi prie PC, o aš verdu, tvarkau, gaminu, apsipirkinėju... Ir jau esu beprotiškai pavargus. Naktį, jeigu reikia prie dukrytės keliuosi taip pat aš.
Kai skaitau zuzu mintis, atrodo, kad ji geriausiai supranta tame čia reikalas. Mano vyras puikus žmogus, bet... su juo jaučiuosi kaip turėdama dar vieną vaiką. Ir aš pavargau juo rūpintis, man atsibodo vienai "arti". Ar aš kalbėjau su juo? Taip kalbėjau šimtus kartų ir grasinau skyrybomis, ir verkiau, ir ko tik nedariau, rezultatas apvalus 0 + visai nuvėsę mano jausmai.
O dar ir tas bendradarbis... Siūlo jis man šį savaitgalį pasiimti dukriuką ir važiuoti prasiblaškyt po darbų. Ką man iš vis galvot?
Matau, kad sena pažįstama mane įsivaizduoja, kaip darboholikę, kurios parom nebūna namie. Taip nėra. Ir mano vyras vienas dukrytės neaugina. Jeigu laiku, per dieną namie praleidžiu tiek pat laiko, kaip ir darbe (miego neskaičiuoju). Namie, būdamas su dukryte jis beveik nieko nedaro, tik sėdi prie PC ir žaidžia. Va, penktadienį pamiršo mažei pakeisti sauskelnytes( o gal tiesiog netiko naujos rūšies sauskelnės), dar dabar pašutimas neužgijęs ir man jis kaip peiliu į širdį, o manęs nebuvo 4 valandas tądien


Kai skaitau zuzu mintis, atrodo, kad ji geriausiai supranta tame čia reikalas. Mano vyras puikus žmogus, bet... su juo jaučiuosi kaip turėdama dar vieną vaiką. Ir aš pavargau juo rūpintis, man atsibodo vienai "arti". Ar aš kalbėjau su juo? Taip kalbėjau šimtus kartų ir grasinau skyrybomis, ir verkiau, ir ko tik nedariau, rezultatas apvalus 0 + visai nuvėsę mano jausmai.
O dar ir tas bendradarbis... Siūlo jis man šį savaitgalį pasiimti dukriuką ir važiuoti prasiblaškyt po darbų. Ką man iš vis galvot?




QUOTE(lututė @ 2009 10 20, 09:09)
O
Visa bėda-neteisingas auklėjimas nuo vaikystės ir apskritai patriarchalinė visuomenė,kuri auklėja berniukus kaip papuola,o mergaites-būti patarnautojomis ir poreikių tenkintojomis.Neteisingas požiūrio formavimas,išlygos skirtingoms lytims-pvz.,moteris,turinti daug vyrų-kekšė(pagražinau),o vyras-na,donžuanas,užkariautojas.Rasim begalę tokių pavyzdžių,ir kol daugumas moterų neatsikratys stereotipų-gyvensim kaip gyvenę.Ir man dėl to labai liūdna.
Visa bėda-neteisingas auklėjimas nuo vaikystės ir apskritai patriarchalinė visuomenė,kuri auklėja berniukus kaip papuola,o mergaites-būti patarnautojomis ir poreikių tenkintojomis.Neteisingas požiūrio formavimas,išlygos skirtingoms lytims-pvz.,moteris,turinti daug vyrų-kekšė(pagražinau),o vyras-na,donžuanas,užkariautojas.Rasim begalę tokių pavyzdžių,ir kol daugumas moterų neatsikratys stereotipų-gyvensim kaip gyvenę.Ir man dėl to labai liūdna.
taip...pasiskaitykit dviguba moralė tema... už gražaus (iš esmės gero) teiginio " moteris santykiuose vaidina pagrindinę rolę" slypi daug iškraipymų ir iškrypimų: jei šeimoj kas nutinka, pamirštamas JIS, atsisukama į JĄ: JI -begėdė, egoistė, vaikai išėjo gyvent pas tėvą, tai ji ragana vadinas... ji susirado kitą mylimąjį -tai ji nedoroji; ji mokosi-tai ji savimyla/savanaudė; ji pietų negamina-tai ji badu šeimą marina...ir tt.