QUOTE(Vicious Vici @ 2009 11 13, 15:06)
aš tiesiog matydavau tobulą vaizdą, pagal užduotą temą, bet aš niekaip jo negalėjau perkelti į popierių, nes aš tik labai gražiai kopijuodavau, kai kažkas pastatyta panosėje, o iš galvos vaizdo niekaip nieko nenupiešdavau
Va tame ir buvo mūsų vaikystės auklėjimo spragos, ar greičiau netgi mūsų talentų žudymas... Jau vos pramokusio laikyti pieštuką (ar kitą priemonę) vaiko buvo reikalaujama tobulai nukopijuoti, atlikti taip kaip reikia, - kitokių variantų būti negali. O apie piešimą ar kokį kitą kūrimą "iš galvos" nė kalbos negali būti...
Dažnai pamenu savo mokytoją, kuri į mano fantazijas ir kūrybinį polėkį nuolat nukirsdavo "taip nebūna!", "taip negalima!"...
Tikiu, kad toks auklėjimas/"lavinimas" pražudė daug tikrai talentingų žmonių gebėjimus.
Bet jei vaikui duodi laisvą valią kurti ir daryti ką tik sugalvoja - jie pridaro nuostabiausių dalykų (žinoma kiek negrabių ir kreivokų suaugusiųjų akimis žiūrint).
Nežinau kiek mamų iš šio forumo leistų savo sūneliams išardyti (!) kelias mašinėles, pasirankioti (greičiausiai tėčio) varžtų ir kurti naują automobilinį šedevrą, o dar kur baimė, kad išsiterlios iki ausų ir dar viską aplinkui išmozos sidabriniais dažais??? Na ir t.t. ir pan...
Kažkur buvau skaičiusi, kad jau nuo pusės metų vaikui verta duoti liesti, surinkti kuo daugiau smulkių daikčiukų (žinoma, prižiūrint, kad jų nedėtų į burną), skalbinių segtukus segioti į skiautę audinio ar dėžutės kraštelį, kad lavėtų smulkioji motorika. Lavėja rankytės, nors keistai skamba, bet tuo pačiu lavinami ir vaiko kalbos centrai.
Taigi, jeigu mama su vaiku nuo pusės metų taip drąsiai užsiiminėjo, vaikas tikrai gali turėti išmiklintus pirštelius bei labai gražiai ir raiškiai kalbėti (p.s. šitą faktą galiu paliudyti su dviem savo vaikais - tiek visko pridaro ir prikuria, kad tik stebėtis belieka, gaila kad man nė į galvą nešaudavo jų kūrinių nufotografuoti).
