QUOTE(prakeiksmas @ 2009 10 17, 13:48)
su vyru kartais viskas gerai kartais rejames.Mes pastaruosius metus jis labai keistas telefono nepaleidzia is ranku ir tikrai zinau kad susirasyneja su kita mergina ja vadina pupa ir panasiai karta prisigeres su ja kalbejosi vonioje ir galia pokalbio pasake buckis tau (galvojo kad as negirdziu) as pati esu apkuni bet delto labai deprisuoju o dabar isvis valgyt nieko nevalgau nes sakau gal delto vyras susirado kita.siaip myletis mazai mylimes labai atsalo musu santikiai, Skaiciau jo zinutes tai jis raso kad mane paliks ir panasiai man i akys daznai sako kad iseis ir negriz.O as ji labai myliu kaip ir pradzioje draugystes visada istikima jam buvau.Bet ka gali zinoti as kasvakara verkiu neturiu su kuo pasikalbeti kam isilieti.jis daznai buna portale pazintisxxx o kaip as jo klausiu kas jam truksta tai jis neatsako 
Mamytes gal galit man patarti kaip man sulaikyti vyra prie saves nes tiek vaikas tiek as ji labai mylim. jios man karta pasake kad jis ta moteri myli taip kaip mane draugystes pradzioje.
Mamytes gal galit man patarti kaip man sulaikyti vyra prie saves nes tiek vaikas tiek as ji labai mylim. jios man karta pasake kad jis ta moteri myli taip kaip mane draugystes pradzioje.Nuskambės tikriausiai žiauriai, bet pradžioje nustokite savęs gailėtis. Gyvenimas dar prieš akis ir dar daug ką galima nuveikti, čia nėra dėl ko kas vakarą verkti. Vietoje ašarų siūlyčiau skirti laiko apmąstymams ir susidėlioti pliusus-minusus, perkainoti vertybes, išsikelti tikslus. Ne tikslą bet kokia kaina jį sulaikyti šeimoje (nors aš šeimą suprantu ne kaip fizinį buvimą vienuose namuose, o palaikymą, pagarbą, ėjimą koja kojon, rūpestį ir t.t., - tai, ko, kaip suprantu, šiuo metu jūsų namuose nėra). Apgalvokie jūsų akimis blogiausią variantą - na, jis įvykdė savo pažadus ir išėjo. (galima padaryti, kad labai pasigailėtų išėjęs, bet reikės daug dirbti). Ir ką? jis vienintelis šeimos maitintojas? Gal per gimdymą neįgijote profesijos? Tai vaikelis jau leidžia pradėti mokytis. Viskas pasiekiama, tereikia norėti išspręsti problemą. Pradžioje gal padėtų tėvai. Bet susigrąžinta savigarba verta tų pastangų. O dar pasvajokite apie saldų jausmą, kaip jis norėtų grįžti, įvertinęs, ko neteko. Niekas negali taip elgtis su savo moterimi, net jei ji pati leidžia. Toks vyras anaiptol ne lobis.. Pasvajokite, kokio vyro šalia savęs norėtumėte ir kokia moteris jį galėtų sudominti. O tada jau pirmyn į darbą siekti idealo. Užsiimkite savišvieta, būtinai prisiminkite apleistas drauges - baisu skaityti, kad neturite su kuo pasikalbėti, kam išsilieti. Užėmus savo laiką ir mintis įdomia veikla, kilogramai patys tirps be jokio sporto. Kiekvienas kad ir mažiausias perliptas laiptelis didins jūsų savos vertės pajautimą. Juk pagalvokite, rašote, kad norite sulaikyti vyrą - o ar norite kad jis liktų su jumis elgdamasis paniekinančiai, ar kad grįžtų ta pagarba, su kuria jis į jus žvelgė pažinties pradžioje? negaiškite laiko atsilygindama jam tuo pačiu ir laiką leisdama pažinčių svetainėse, - nemanau, kad tuo kažką pasiektumėte. Sufokusuokite dėmesį į save ir vaiką kiekvieną valandą praleiskite prasmingai, įdomiai. Nebebus kada liūdėti. Nekelkite ant auksčiausio laiptelio jo, - nenuvertinkite savęs. Gal ir vyro susidomėjimas atsiras, pastebėjus pasikeitusį jūsų elgesį ir sumažėjusį dėmesį jam, o gal pati įvertinsite, ar jis ir yra tas jūsų gyvenimo vyras, o gal tik gaištate laiką su juo, ir trypžiojate vietoje, vietoj to, kad judėtumėte link savo svajonių idealo. Juk tik pasakose princai įsimyli piemenes, gyvenime šalia savęs norime matyti lygiavertį partnerį, kuriuo dėl kažkokių savybių žavimės. Nežinau, ar šiaip pokalbis "kas tau negerai" kažką apčiuopiamo duos, jei jis nenori klausytis, o jūs ir pasakyti priekaištus teturite, - bus tik eilinis barnis. Geriau negąsdinkite riksmais vaiko. Jei negirdite vienas kito, nejaučiate, jei bendravimas pasiekė tokį lygį, gal laikas paieškoti kitų kelių. Pabandykite įsivaizduoti tą jo "pupą": tai tikriausiai nerūpestinga, dirbanti, bevaikė mergina, neklausianti, kuo dar galėtų įsitekti. Kuo galėtumėte būti už ją pranašesnė? Be to, kad vyras yra jūsų vaiko tėvas ir jį laiko pareigos? Ką turi ji ir ko neturite jūs? Bet neklauskite jo. Tiesiog pamirškite ašaras, paniurusį veidą, nustokite jį kaltinti ir versti jaustis kaltu. Tegu tikrai pajunta, kad namuose linksma ir gera, o ne suka žvilgsnį šalin. Juk niekam nemalonu bendrauti su paniurėliu, manančiu, kad visi kalti dėl jo nelaimių. Pasaulį imkite keisti nuo savęs. Ir gal po kurio laiko, atsisukusi atgal, pagalvosite, kiek laiko praleista veltui. Turiu pavyzdį: vieni pažįstami buvo ant skyrybų slenksčio; vyras sėkmingai siekė karjeros, jo žmona namie augino vaiką. Vyras lakstė po stažuotes, komandiruotes, ir smaginosi su meilužėmis, aiškindamasis, kad žmona, tūpčiodama apie vaiką ir puodus, suvištėjo ir tapo jam nuobodi, jiems sunku suprasti vienam kitą. Viskas pasikeitė, kai moteris nusprendė tęsti dėl nėštumo nutrauktus mokslus, vėliau susirado darbą - prasiplėtė akiratis, pažįstamų, problemų ratas, ir vyras vėl pamatė šalia savęs lygiavertę pašnekovę, besirūpinančia ne tik pietumis, bet ir savimi, savo išvaizda. Taigi, aukščiau nosį ir pasiraitokite rankoves ;-)
Ir neieškokite pateisinimų, dėl ko vyras susirado kitą - nutolimas neprasideda per vieną dieną, ir mylintis vyras vien dėl to, kad žmona priaugo kelis kg, kitos neskuba susirasti Ir su draugėm geriau ne širdgėlą liekit, o į kiną nueikit. Ieškokite gerų dalykų ir neužverkite geroms emocijoms durų. tada gal parirodys, kad ta vyro "pupa" nė jūsų nago galiuko neverta...
