Meilė internetu

Kieta , ta musu s.e.

Ar tai čia blogai?
Manyčiau, bučiniai kur kas tikriau nei saldūs žodžiai ekrane.

Saldumelis... buciniai...

Nenusimink- jei dorai nematei kaip jis ten atrodo- gal ir nieko vertas jis, laikas visas žaizdas gydo- todėl ir sakau- kvailas tas bendravimas per interneta- kaip tu žmogų suprasi- nei jo manieras matai nei ką, visi mes neidealūs- o čia argi suprasi- žiūrėk gyvenime reik į pasimatymą eit-gražiniesi, jaudiniesi-o čia gali sau sėdėti su sumuštiniu burnoj ir susivėlęs - niekas vistiek nematys. O be to gali ir prieš mintį kalbėti- pagal save sakau- siunčia koks kvailelis nuotrauka- nors nepatinka- sakai-ooooo visai nieko- nes esi mandagus ir žmogaus nesinori įžeisti.....Nesijaudink taip drauge miela- gal jis luzeris paskutinis- ir nulio tevertas.
O tokius pasakymus- tipo čia penkiolikmečių užsiėmimas-žinot ką - aš pati visada taip galvojau ir man juokas ėmė- kaip žmones intike susipžysta ir tt....bet žinokit yra labaaaai gera lietuvių patarlė- nespjauk i šulinį- vėliau teks gerti ir niekada nesakyk niekada... Neviena čia iš mūsų nėra numarazmėjus man 39 ir nemanau kad tokio amžiaus jau laikas mirti, na ir turiu ta facebook- na ir kas-puse mano gimines čia pas mane ir mokslo draugų ir darbo kolegų, na ir kartais koks nepažystamas į draugus pasiprašo na ir kas- yra labai gerų žmonių ir bendravimas plečia žmogaus akiratį, be to nie viena knyga ir nė vienas universitetas nesuteikia tiek gyvenimo patirties- kap bendravimas su kitais žmonėmis....

Tautybė- reikšmės neturi, mes kaip tik ta tema su biču iš libano vakar gvildenom- turi reikšmės žmogaus būdas charakteris, šeima kurioj užaugo...vargšelis- niekaip problemu neišsisprendžia su savo tarp kitko lietuve žmona.........
Papildyta:

O čia tai teisingai- aš savo daktarėliui ir sakau- kokio velnio iš manęs tikiesi- o jis man tiesiai- tikiuosi kad patiksim viens kitam susitikę- tikiuose meilės ir sekso žinoma.. aš jam sakau- sekso gali rast pas save- arčiau bus ir pigiau kainuos- o jis man sako- moteriške- kiek tau metų- ar tu nespranti- kad seksas teikia malonuma tik iš meilės- o mylių aš tave!!! Na ir užsičiaupi tada- o kas belieka- teisybė...

paprasta ta meile internete...atsiunte man NORMALU laiska, as normaliai atsakiau, po poros dienu susitikom ir stai nei du metai nepraejo...nusipirkom nama kartu, planuojam vestuves ir vaikus...CHA...o is pradziu maniau nesamone tas internetas, ten vieni iskrypeliai bla bla...

*Mirabella* manau teisingai pasielgėte, linkiu sėkmės ir manau,kad nesigailėsite

Turejau man su jais nesiseke. Visi vyrai kuriais as zavejausi nese nuo manes kudasiu. Na gal kiek hiperboliskai, tiesmukiskai ir grubiai pasakiau, bet ten i jokius grazius santykius neissirutuliodavo. O gaudavau daug demesio ir noro bendraut ir draugaut is tu, kuriuose man kazko vis trukdavo. Todel ilgos ir rimtos draugystes neturejau, nes noriu visko arba nieko. Nzn ka jums tai sako...
O isimylejimo nereikia painioti su susidomejimu ir susizavejimu. Koks cia "lygis"?
Papildyta:


Na kodel minuciu... suprantate yra zmoniu, kurie iesko pramogu, "egzotikos". Kelione plius lengvai prieinama mergele. O kaip jus manote ko jis vaziuotu?
Paskutinio kl nesupratau, kas ten maza toj pasoneje
Papildyta:


prajuokinot mane su tuo mandagumu realiai taip ir buna... skirtumas tik tas, kad stengies kuo greiciau mandagiai uzbaigt pokalbi.
taip visko gali but, gal ir luzeris, bet laaaabai grazus luzeris Beja jau susitaikem
paskutine ideja as uz bendravima, aisku uz tikra, gyvą, bet nevisada yra tokia galimybe.

Papildyta:


maniskis tai sako "as aistringas vyras, bet valdysiuos kiek imanydamas, pasitelksiu visa savo kontrole"
Papildyta:


Aciu sirdele, as jums taip pat visame kame linkiu sekmes

...dabar nusipirkom NORMALU nama, planuojam NORMALIAS vestuves...ir viskas pas mus NORMALIAI...

COPYPASTINU LAIŠKĄ IŠ DELFI. TINKA PRIE ŠIOS TEMOS:

Ar aš nemoku gyventi? Kodėl aš išvis egzistuoju? Pastaruoju metu tokie klausimai mane kamuoja kiekvieną sekundę... Gyvenime visada buvau nepasitikinti savimi, neatsimenu nė vienos akimirkos, kada būčiau pasakiusi apie save gerą žodį. Už save aš niekada nekovoju, tačiau visada aukojuosi dėl draugų ... Nežinau, ar tai normalus elgesys, bet kada reikia kovoti už kitus - aš lyg kitas žmogus, stipri ir ryžtinga... Deja, asmeniniame gyvenime stiprybės ir ryžto neturiu.... Labai sunkiai ištvėriau pirmąją meilę, kada tas žmogus į mano jausmus negalėjo atsakyti tuo pačiu.

Esu laiminga, kad pamilau būtent jį - ger1, supratingą ir nuostabų žmogų... Visą laiką mane palaikė ir ramino, kad ateityje būsiu laiminga, rasiu savo žmogų. Praėjo beveik aštuoneri metai. Vis tikėjausi, kad jis sugrįš į mano gyvenimą ir mudu dar būsim kartu, kad jis pamils mane. Deja. Kad jis negrįš, supratau tik šiemet (praėjus aštuoneriems metams).

Sausio mėnesį kaip tik susipažinau internete su vienu vaikinu. Pasirodė labai draugiškas, linksmas, kupinas optimizmo ir gyvenimo džiaugsmo žmogus. Gal dėl to, kad jis iš Pietų Amerikos. Mane pakerėjo jo linksmumas ir optimizmas, nejučia užsikrėčiau ir aš... Pradėjau tikėti, kad aš galiu būti laiminga. Kuomet abu vienas kitą išvydome (per kameras) abu atsidusome vienu metu. To jausmo nepamiršiu niekada - širdis šaukte šaukė: „Tai jis! Pagaliau! Tai tas vienintelis žmogus, kurio laukei visą gyvenimą, apie kurį svajojai!"
ir buvo. Kasdien būdavome įsijungę kameras, juokavome, kasdien vis labiau supratau, kad noriu su juo būti amžinai. Ir jis taip sakydavo kasdien. Jau planavome vasarą susimatyti ir pabūti drauge mėnesį vieni. Kad pažintume vienas kitą. Staiga jis vieną dieną dingo... Tris dienas iš jo buvo tyla... Mane apėmė baimė, milžiniška baimė, kad jo netenku, kad kažkas negerai...

Kuomet pavyko su juo susisiekti po trijų dienų, mane ištiko panikos priepuolis. Baimė, kad jo netenku, padarė savo... Netekusi vilties ir suprasdama, kad jo netenku, pasakiau, kad nenoriu jo matyti. Man buvo labai blogai, man jo labai reikėjo, o jis staiga išnyko, pasakęs, kad jei taip noriu, jis pasitraukia iš gyvenimo.

Kai anksčiau suabejodavau savo laime, jis tuoj pat mane nuramindavo... O kada iš tiesų man buvo blogai... Jis pasitraukė... Kasdien jam rašau ir maldauju jo atleisti man, juk tą akimirką man buvo tikrai blogai. Kalbėjo ne protas, o baimė, tačiau jis nieko neatsako, nenori manęs matyti. Aš jį suprantu, jam nelengva ir sunku, aš jį įskaudinau savo žodžiais. Tuo labiau būti su tokia ligone kaip aš... Jam geriau bus, manau, jei aš išnyksiu iš jo gyvenimo... Aš vis maldauju jo, kad atleistų. Be jo nematau savo ateities...

Tą akimirką, kai supratau, kad jis mano gyvenimo žmogus, šalia kurio noriu būti visą savo gyvenimą. Supratau, kad dėl jo padarysiu bet ką... Mano gyvybė tampa beprasmė be jo. Suprantu, kad tik mano, mano vienintelės kaltė, kad jo netekau... Ketvirtą parą nemiegu, verkiu, naktimis klykiu... Tas skausmas krūtinėje ir atsiradusi kiaurymė mane žudo. Kas su manimi blogai? Kodėl aš skaudinu tuos, kuriuos labiausiai myliu?

Dabar man kiekviena išgyventa diena prilygsta bene žygdarbiui, nes bet kurią akimirką nutrauksiu savo gyvybę. Jau prieš keturis mėnesius galvojau apie savižudybę, nes nemačiau tikslo gyventi. Bet tada gyvenime būtent atsirado jis - lyg angelas, mano gyvenimo šviesa, lyg asmeninė saulė, kuri apšvietė mano niūrų gyvenimą šiltom spalvom. O dabar per savo kvailumą netekau jo... Ir tik aš dėl visko kalta...

Dabar likau visiškai viena su savo skausmu... Kas su manimi negerai? Kas man darosi? Kodėl aš nemoku gyventi?... Nebežinau, dėl ko gyventi toliau... Kas man darosi?


ČIA GALITE PASKAITYTI IR PSICHOLOGO PATARIMUS.
http://gyvenimas.del...i.d?id=33034185
KAŽIN O KAIP JUS PAKOMENTUOTUMETE TOKI LAIŠKA

Žmogus, turintis psichologinių problemų. Aišku, kas jų neturi.. Bet čia - jau nemenkos.