Angelų mamos

#49
QUOTE(Egle C @ 2009 10 21, 16:18)


Anksti dar man apie tai galvot...


tai normalu... dauguma mūsų praėjo tas stadijas - nenoras, baimės... mes iškart po netekties tiesiog vos ne prisiekėm, kad daugiau vaikų neturėsim... paskui sekė laikotarpis, kai mintys buvo tik apie naują lelių...paskui vėl tarpas - nenorim...,
ir kai pastojau vėl, pati baimių neturėjau. tik aplinkinių veiduos perskaitydavau - " ir jie nebijo blink.gif ????????"
Atsakyti
#50
QUOTE(Egle C @ 2009 10 21, 17:18)
Kartais atrodo, kad noriu kūdikio, noriu juo rūpintis, matyti, kaip jis auga, nusišypso, sėdi ir t.t., bet po to suvokiu, kad noriu, jog tas kūdikis būtų ji, mano mirusi dukrytė.


Va todel ir as bijojau pastoti.. Be galo dziaugiuos, kad netyciukas.. Ir jau dabar be galo mylim ji.. Is pradziu buvo sunku susitaikyti su mintimi, kad laukiuosi ne savo mergyciu dar karta, o kito vaikelio.. Bet labai greitai tas mintis isstume laukimo dziaugsmas, kad turesim dar viena vaikiuka.. Jog musu vyresneliui neteks augti vienam.. Tik tiek, kad turbut baime isliks visa nestuma iki vaikelis neatsidurs man ant ranku verysad.gif
Atsakyti
#51
man ieva pirmas dvi dienas tiek buvo panaši į vaivutę...... doh.gif tiesiog durnėjau gulėdama ir žiūrėdama... ateidavo mano gydytojas, ir guosdavo, ramindavo, bardavo....
Atsakyti
#52
QUOTE(Egle C @ 2009 10 21, 16:18)
O aš kol kas nenoriu net galvot apie pastojimą.

Kartais atrodo, kad noriu kūdikio, noriu juo rūpintis, matyti, kaip jis auga, nusišypso, sėdi ir t.t., bet po to suvokiu, kad noriu, jog tas kūdikis būtų ji, mano mirusi dukrytė.

Bijau, kad nemokėsiu to kito kūdikio mylėti. Bijau, kad jame norėsiu matyti dukrą. Bijau, kad suvokusi, jog jis - tai ne ji, neįkrisčiau į bedugnę. Visko bijau.

Anksti dar man apie tai galvot...



Suprantu... Bet matau kad turi sunaiteli, jis tau paguoda, nesakau kad nuo to tau lengviau, bet turi savaji vaikuti. O mums tai buvo pirmagime...

QUOTE(antuke @ 2009 10 21, 16:29)
Labutis,
skaiciau tavo istorija ir be galo uzjauciu... ir be galo liudna, kad vis atsiranda nauju netekciu..
Del pastojimo, tai pirmas gydytojo zodis po mano nelaimingo gimdymo buvo: Lauksim griztancios po metu sioje gimdykloje.. Anot mano gydytojo, net ir po nelaimes pas moteri turetu buti noras pastoti kuo greiciau.. O as nenorejau.. Ir turbut dar ilgai buciau bijojus ir svarscius, bet kad sesytes mums atsiunte broliuka netyciuka, kuris gims vasari.. Labai laukiam jo, nors baimes visokios kamuoja.. Va ir vakar, galvojau isprotesiu is baimes, net jau i ligonine norejau ruostis - atrode, kad mazai juda pilvelyje kudikelis.. aciu dievui, viskas gerai.. judam ir krutam, augam toliau..
Siaip viskas mums gerai, tik kad as kiek persalusi.. Stengiuos gydytis arbatelemis ir medumi..


Sveikateles jums.


QUOTE(vaivos juosta @ 2009 10 21, 16:31)
tai normalu... dauguma mūsų praėjo tas stadijas - nenoras, baimės... mes iškart po netekties tiesiog vos ne prisiekėm, kad daugiau vaikų neturėsim... paskui sekė laikotarpis, kai mintys buvo tik apie naują lelių...paskui vėl tarpas - nenorim...,
ir kai pastojau vėl, pati baimių neturėjau. tik aplinkinių veiduos perskaitydavau - " ir jie nebijo  blink.gif ????????"



del baimes tai aisku baisiausia... vaiksciot 9 menesius ir galvot ar nepasikartos... baisu, net zodziu nerandu
Atsakyti
#53
QUOTE(*Aniri* @ 2009 10 21, 17:07)
O mums tai buvo pirmagime...


mus irgi gelbėjo vyresnėlė Miglė..... o kaip jums abiems dabar sunku ir baisu, galiu tik nujausti..... nelyginu skausmo, bet tau nors namuose nereikia laukti jos kažkur tariamų žodžių, eiti miegoti ir lovoje ieškoti JOS.... ar rasti žaisliukus... kaip kad Eglei, sandrynjai, rencei, žvelsai ir kitoms....
Bet aš tave pilnai suprantu, suprantu TAVO neapsakomą, nežmonišką, žvėrišką skausmą ir amžinai kylantį klausimą KODĖL?, KODĖL MAN?
Niekas tavęs nepaguos, niekas tavęs nenuramins, skausmas neišblės ir nereikia nei savęs raminti nei tokių patarimų klausyti, nes to nebus.
Pradžioje skausmas ir ilgesys dar daugiau didės, pasiruošk, bus be proto sunku, brangioji, be proto....
Atsakyti
#54
QUOTE(vaivos juosta @ 2009 10 21, 17:34)
mus irgi gelbėjo vyresnėlė Miglė..... o kaip jums abiems dabar sunku ir baisu, galiu tik nujausti..... nelyginu skausmo, bet tau nors namuose nereikia laukti jos kažkur tariamų žodžių, eiti miegoti ir lovoje ieškoti JOS.... ar rasti žaisliukus... kaip kad Eglei, sandrynjai, rencei, žvelsai ir kitoms....
Bet aš tave pilnai suprantu, suprantu TAVO neapsakomą, nežmonišką, žvėrišką skausmą ir amžinai kylantį klausimą KODĖL?, KODĖL MAN?
Niekas tavęs nepaguos, niekas tavęs nenuramins, skausmas neišblės ir nereikia nei savęs raminti nei tokių patarimų klausyti, nes to nebus.
Pradžioje skausmas ir ilgesys dar daugiau didės, pasiruošk, bus be proto sunku, brangioji, be proto....


As tikrai nenorejau savo zodziai izeisti kazkurios is mergyciu. Suprantu kad kiekvienos tai isgyvenusios skausmas yra begalinis. Juk tai musu vaikuciai, kelinti jie bebutu.
dar atsiprasau kad inesiau liudnu nuotaiku i bureli, tesiog manau buryje lengviau nei po viena... tikiuosi kad lengviau...
Atsakyti
#55
QUOTE(SiguteS @ 2009 10 21, 13:42)
Sveikos mamytes smile.gif
Savigrauza, manau kiekvienos tam tikro gedejimo etapo yra "draugas"...as tarkim nesigrauziu jau ir nieko negrauziu, nieko nekaltinu, neturiu absoliuciai jokio pykcio siuo klausimu...turiu tik begalini ilgesi, atiduota sirdi, beprotiska meile savo angeliukams, grazius atsiminimus apie tai kokia laiminga buvau juos nesiodama, pamatydama ju garbaneles wub.gif  wub.gif ir kasvakara uzmigdau juos visus tris-savo spinduleli ir zvaigdeles ir zinau kad taip bus tol kol busiu as wub.gif

Kaip aš tau pavydžiu...ir kaip man pasiekti tokią savijautą?...

QUOTE(*Aniri* @ 2009 10 21, 14:07)
Sveikos mergytes,
Pamaciau kad yra tokia temele, bet vis nedrysdavau parasyt... Bet kadangi beprotiskai sunku but vienai tai nutariau parasyt jums. Tikiuosi priimsit mane.

Sveikutė, ateik, kalbėk, verk, džiaukis, kai tau to reikės...visada esi laukiama, kaip ir visos kitos

QUOTE(vaivos juosta @ 2009 10 21, 17:34)
mus irgi gelbėjo vyresnėlė Miglė..... o kaip jums abiems dabar sunku ir baisu, galiu tik nujausti..... nelyginu skausmo, bet tau nors namuose nereikia laukti jos kažkur tariamų žodžių, eiti miegoti ir lovoje ieškoti JOS.... ar rasti žaisliukus... kaip kad Eglei, sandrynjai, rencei, žvelsai ir kitoms....
Bet aš tave pilnai suprantu, suprantu TAVO neapsakomą, nežmonišką, žvėrišką skausmą ir amžinai kylantį klausimą KODĖL?, KODĖL MAN?
Niekas tavęs nepaguos, niekas tavęs nenuramins, skausmas neišblės ir nereikia nei savęs raminti nei tokių patarimų klausyti, nes to nebus.
Pradžioje skausmas ir ilgesys dar daugiau didės, pasiruošk, bus be proto sunku, brangioji, be proto....

Ir mūsų vyresnėlė yra mūsų paguoda, mūsų džiaugsmas
Beje, sūnelio dar visi drabužiai stalčiuose, žaislai savo vietose... nu negaliu, negaliu net pajudinti jų iš vietos...kada gi visa tai baigsis? pratrūkau, bliaunu jau kelinta diena...vis dar laukiu jo, ieškau jo akių tarp kitų vaikų, jo veido, dar laukiu jo mielo:"mamyte..."
Atsakyti
#56
QUOTE(*Aniri* @ 2009 10 21, 17:48)
As tikrai nenorejau savo zodziai izeisti kazkurios is mergyciu. Suprantu kad kiekvienos tai isgyvenusios skausmas yra begalinis. Juk tai musu vaikuciai, kelinti jie bebutu.
dar atsiprasau kad inesiau liudnu nuotaiku i bureli, tesiog manau buryje lengviau nei po viena... tikiuosi kad lengviau...

Nieko tu neįžeidei, mieloji 4u.gif . Čia visokių patirčių turinčios mamos - ir tokios, kurios laidojo negimusius vaikelius, ir tokios, kurių stebuklėliai gyveno dvi dienas, savaitę, metus, tris ar dar daugiau... visos kaip viena... kaip geras tvirtas kumštis.. drauge liūdesy, drauge džiaugsme, drauge suskumba patarimą, paguodos žodį parašyt..
tu tikrai teisi - lengviau, kai žinai, jog ne vienas esi... nes visuomenėj gali pasijaust kartais kaip raupsatasis, kaip iš kitos planetos... nes esi Ta, kuri palaidojo savo vaiką... sutiksi visko dar - ir skaudžių žvilgsnių, ir bereikalingos užuojautos... ir tinkamą žodį išgirsi.. visko dar bus, visko....
Atsakyti
#57
Sveikos...
Na ir tokiu oru tokios niūrios akimirkos ir prisiminimai...
O aš šiandien visa laiminga ir atsidžiaugti negaliu...sužinojau savo tyrimo rezultatus...viskas ok thumbup.gif Tik dabar nerimas kol nejaučiu bum sėjimų tai atrodo kad kažkas netaip...tiek kad svoris auga ir pilvas daugiau atsikiša...
VJ šiandien planavau į svečius pas tave ateiti, bet kad labai galvą skaudėjo tai atidėjau kitai kuriai dienelei... mirksiukas.gif
Mano mažoji jau beveik pasveikus...o apetitas koks žvėriškas atsirado bigsmile.gif tai dabar ką visą savaitę nevalgė tai atsigriebs... biggrin.gif
Nuo lapkričio pradėsim į lopšiuką eiti, tai daugiau stradalinu negu mergaitė, kažkaip gaila, bet noriu kad priprastų su vaikais būt kolektyve...tikiuosi kad viskas bus gerai...
Atsakyti
#58
QUOTE(Tina*** @ 2009 10 21, 19:25)

VJ šiandien planavau į svečius pas tave ateiti, bet kad labai galvą skaudėjo tai atidėjau kitai kuriai dienelei... mirksiukas.gif
Mano mažoji jau beveik pasveikus...
Nuo lapkričio pradėsim į lopšiuką eiti, t


oiiii, mes šiandien piktos - skiepas žiauriai veikia doh.gif - žviegimas nerealus, nerami labai.... žvakutę įdėjau, negerėja...

smagu, kad sveikstat. ir normalu, kad dėl daržo nerimauji. gali dabar kelias dienas pasibandyt po kokia pora valandų.

smagu ir dėl rezultatų iš ginės 4u.gif .

vdap[r šiandien irgi buvo, ar ne?
Atsakyti
#59
QUOTE(vaivos juosta @ 2009 10 21, 19:32)
oiiii, mes šiandien piktos - skiepas žiauriai veikia  doh.gif  - žviegimas nerealus, nerami labai.... žvakutę įdėjau, negerėja...

smagu, kad sveikstat. ir normalu, kad dėl daržo nerimauji. gali dabar kelias dienas pasibandyt po kokia pora valandų.

smagu ir dėl rezultatų iš ginės  4u.gif .

vdap[r šiandien irgi buvo, ar ne?

o tai aš dabar jei vesiu tai man nereiks mokėti jei ji nevalgys... g.gif
Jo vdapr šiandien varė į Kauną...lauksim pačios pasakojimų...
Dieve kaip man gaila kai skiepina tuos vaikučius...aš tai negalėdavau laikyti...mano vyras laikydavo o aš nusisukus bliaudavau... blush2.gif
Atsakyti
#60
QUOTE(Tina*** @ 2009 10 21, 19:39)
o tai aš dabar jei vesiu tai man nereiks mokėti jei ji nevalgys... g.gif

usisukus bliaudavau... blush2.gif


nereikės, manyčiau.

aš kadangi viena varau, tai man ir laikyt pačiai tenka...
Atsakyti