rugsėja tikrai esi labaiiii stipri moteris lenkiuosi žemai, tu tokia kad atrodo net tankas tavęs nepajudins , labai sunku kad viskas taip gaunasi žmonem kurie tikrai būtų patys geriausi tėvai
QUOTE(vaivos juosta @ 2009 11 04, 19:25)
tavo šis nėštumas irgi užsibaigė kmuk? ne prienuose?
as lankiausi tik Kaune, nuvaziavau vizitui pas savo gine, sutapo kad tepliot-kraujuot pradejau ta pacia diena kaip ir vizitas, ji man ir iskviete greitaja ir palydejo iki masinos, nuveze i KMUK
QUOTE(Bona -pari @ 2009 11 04, 20:44)
rugsėja tikrai esi labaiiii stipri moteris lenkiuosi žemai, tu tokia kad atrodo net tankas tavęs nepajudins ,
zinotumet koks as skiedalas
, kiek prabliovus su dukryte , nesikelus is lovos, nevalgius , nesiprausus, tiesiog gulejus ir ziurejus i viena taska ... na negaliu daugiau skriaust taip savo paciu artimiausiu ir brangiausiu zmoguciu
Labas rytas,
nusprendžiau pasisakyt apie gydytojus. Visą gyvenimą buvau jų pusėje, bandžiau teisinti, kad darbas jų sunkus, kad algos mažos, kad pavargsta nabagėliai... Iki kol nesusidūriau iš taip arti ir taip skaudžiai...
Ir galiu tiek pasakyt (man rodos, jau gal ir rašiau kažkur): baigėsi jiems visiems katino dienos su manim bendraujant. Baigėsi mano mandagybės, ačiū, prašau, atsiprašau. Baigėsi tas kažkoks nejaukumas, kad atėjus pas gydytoją tu jam trukdai. Baigėsi baimė, kad išvarys iš kabineto, jei ką nors ne taip pasakysi. Baigėsi dvejonės, klausti ar neklausti, kas neaišku, nes gal skuba jis, gal pavargęs, gal durnai paklausiu. Visa tai baigėsi.
Nuo šiol viskas yra kitaip. Yra akių draskymas, kai akis drasko man. Yra skundai, kai lieku kuo nors nepatenkinta. Yra paruošti ir panaudojami atsakymai į visokius neprofesionalius komentarus ir bambėjimus. Yra durų trankymas, kai susiduriu su abejingumu. Yra lipama pro langą, kai mane išmeta per duris.
Nes jei jie dirba tokį darbą, turi jį dirbti iš tikrųjų, o ne vaidinti svarbius, bet neįvertintus.
Tarp kitko, pastebėjau, kad visus medikus, kurie ima bambėt, kad jiems mažai moka ir pan., nuginkluoja frazė "aš sumokėt galiu, pasakykit, kiek". Lieka be žado...
Beje, tai rašydama neturiu galvoj tų gydytojų, kurie dirba nepamiršę Hipokrato priesaikos (o tokių teko sutikti, ačiū Dievui, labai nemažai ir tikiuosi dar sutikti).
Prakalbą baigiau.
nusprendžiau pasisakyt apie gydytojus. Visą gyvenimą buvau jų pusėje, bandžiau teisinti, kad darbas jų sunkus, kad algos mažos, kad pavargsta nabagėliai... Iki kol nesusidūriau iš taip arti ir taip skaudžiai...
Ir galiu tiek pasakyt (man rodos, jau gal ir rašiau kažkur): baigėsi jiems visiems katino dienos su manim bendraujant. Baigėsi mano mandagybės, ačiū, prašau, atsiprašau. Baigėsi tas kažkoks nejaukumas, kad atėjus pas gydytoją tu jam trukdai. Baigėsi baimė, kad išvarys iš kabineto, jei ką nors ne taip pasakysi. Baigėsi dvejonės, klausti ar neklausti, kas neaišku, nes gal skuba jis, gal pavargęs, gal durnai paklausiu. Visa tai baigėsi.
Nuo šiol viskas yra kitaip. Yra akių draskymas, kai akis drasko man. Yra skundai, kai lieku kuo nors nepatenkinta. Yra paruošti ir panaudojami atsakymai į visokius neprofesionalius komentarus ir bambėjimus. Yra durų trankymas, kai susiduriu su abejingumu. Yra lipama pro langą, kai mane išmeta per duris.
Nes jei jie dirba tokį darbą, turi jį dirbti iš tikrųjų, o ne vaidinti svarbius, bet neįvertintus.
Tarp kitko, pastebėjau, kad visus medikus, kurie ima bambėt, kad jiems mažai moka ir pan., nuginkluoja frazė "aš sumokėt galiu, pasakykit, kiek". Lieka be žado...
Beje, tai rašydama neturiu galvoj tų gydytojų, kurie dirba nepamiršę Hipokrato priesaikos (o tokių teko sutikti, ačiū Dievui, labai nemažai ir tikiuosi dar sutikti).
Prakalbą baigiau.
labas rytas 
pas mus ziema,visur balta 
mes vezem Urtyte sverti, matuoti.... ir sokas. priaugo tik 400gr . sako megink misinuko duot ir ivest tirsta maista, bet ji nuo bet kokio buteliuko sukasi ir rekia. mano pieno kaloringumas lygus 0. o man jau paranoja- aha, vaikas nyksta, kazkas negerai, atrodo ir kvepuoja ne taip... nu zodziu viskas, kas baisiausia .
nieko taip nebijau, kad tik netektu jos angelams atiduot.
nepergyvenk taip,juk vaikuciai valgydami tik mamos pienuka visada maziau priauga,bent man taip gydytoja sake,svarbiausia kad ji gerai jaucias
turesit manekene
gerai parasyta
pas mus ziema,visur balta QUOTE(kristulee @ 2009 11 04, 21:21)
mes vezem Urtyte sverti, matuoti.... ir sokas. priaugo tik 400gr
. sako megink misinuko duot ir ivest tirsta maista, bet ji nuo bet kokio buteliuko sukasi ir rekia. mano pieno kaloringumas lygus 0. o man jau paranoja- aha, vaikas nyksta, kazkas negerai, atrodo ir kvepuoja ne taip... nu zodziu viskas, kas baisiausia . nieko taip nebijau, kad tik netektu jos angelams atiduot.
nepergyvenk taip,juk vaikuciai valgydami tik mamos pienuka visada maziau priauga,bent man taip gydytoja sake,svarbiausia kad ji gerai jaucias
turesit manekene QUOTE(Egle C @ 2009 11 05, 09:12)
Labas rytas,
nusprendžiau pasisakyt apie gydytojus. Visą gyvenimą buvau jų pusėje, bandžiau teisinti, kad darbas jų sunkus, kad algos mažos, kad pavargsta nabagėliai... Iki kol nesusidūriau iš taip arti ir taip skaudžiai...
Ir galiu tiek pasakyt (man rodos, jau gal ir rašiau kažkur): baigėsi jiems visiems katino dienos su manim bendraujant. Baigėsi mano mandagybės, ačiū, prašau, atsiprašau. Baigėsi tas kažkoks nejaukumas, kad atėjus pas gydytoją tu jam trukdai. Baigėsi baimė, kad išvarys iš kabineto, jei ką nors ne taip pasakysi. Baigėsi dvejonės, klausti ar neklausti, kas neaišku, nes gal skuba jis, gal pavargęs, gal durnai paklausiu. Visa tai baigėsi.
Nuo šiol viskas yra kitaip. Yra akių draskymas, kai akis drasko man. Yra skundai, kai lieku kuo nors nepatenkinta. Yra paruošti ir panaudojami atsakymai į visokius neprofesionalius komentarus ir bambėjimus. Yra durų trankymas, kai susiduriu su abejingumu. Yra lipama pro langą, kai mane išmeta per duris.
Nes jei jie dirba tokį darbą, turi jį dirbti iš tikrųjų, o ne vaidinti svarbius, bet neįvertintus.
Tarp kitko, pastebėjau, kad visus medikus, kurie ima bambėt, kad jiems mažai moka ir pan., nuginkluoja frazė "aš sumokėt galiu, pasakykit, kiek". Lieka be žado...
Beje, tai rašydama neturiu galvoj tų gydytojų, kurie dirba nepamiršę Hipokrato priesaikos (o tokių teko sutikti, ačiū Dievui, labai nemažai ir tikiuosi dar sutikti).
Prakalbą baigiau.
nusprendžiau pasisakyt apie gydytojus. Visą gyvenimą buvau jų pusėje, bandžiau teisinti, kad darbas jų sunkus, kad algos mažos, kad pavargsta nabagėliai... Iki kol nesusidūriau iš taip arti ir taip skaudžiai...
Ir galiu tiek pasakyt (man rodos, jau gal ir rašiau kažkur): baigėsi jiems visiems katino dienos su manim bendraujant. Baigėsi mano mandagybės, ačiū, prašau, atsiprašau. Baigėsi tas kažkoks nejaukumas, kad atėjus pas gydytoją tu jam trukdai. Baigėsi baimė, kad išvarys iš kabineto, jei ką nors ne taip pasakysi. Baigėsi dvejonės, klausti ar neklausti, kas neaišku, nes gal skuba jis, gal pavargęs, gal durnai paklausiu. Visa tai baigėsi.
Nuo šiol viskas yra kitaip. Yra akių draskymas, kai akis drasko man. Yra skundai, kai lieku kuo nors nepatenkinta. Yra paruošti ir panaudojami atsakymai į visokius neprofesionalius komentarus ir bambėjimus. Yra durų trankymas, kai susiduriu su abejingumu. Yra lipama pro langą, kai mane išmeta per duris.
Nes jei jie dirba tokį darbą, turi jį dirbti iš tikrųjų, o ne vaidinti svarbius, bet neįvertintus.
Tarp kitko, pastebėjau, kad visus medikus, kurie ima bambėt, kad jiems mažai moka ir pan., nuginkluoja frazė "aš sumokėt galiu, pasakykit, kiek". Lieka be žado...
Beje, tai rašydama neturiu galvoj tų gydytojų, kurie dirba nepamiršę Hipokrato priesaikos (o tokių teko sutikti, ačiū Dievui, labai nemažai ir tikiuosi dar sutikti).
Prakalbą baigiau.
gerai parasyta
Labas rytas
kas dėl primaitinimo tai gal pabandyk duoti klijukus... šeip pati visada buvau nusistačiusi prieš juos, bet kai čia su drauge pakalbejom pakeičiau nuomone, nes kruopos naturalesnis produktas nei tas dirbtinis mišinukas.. juo lab kad dauguma iš musu su tais klijukai užaugusios... o kas dėl buteliuko tai galima pabandyti duoti iš puodelio.. pati mačiau kaip ligoninėse naujagimei labai kražei laka iš jų...
ir nepanikuok gal but be reikalo... kaip dauguma musu iš čia sako, žiūrim kaip per padidinamaji stikla... aš net neturėdama dar tos angeliškosios praktikos pergyvendavau jei vaikas labai ramei miegodavo, vis eidavau tikrinti ar dar kvepuoja tokios jau tos mamos... musu darbas toks...
manau dauguma daktarų atbuko per savo netrumpus darbo metus, pasidarė bejausmei ir nebemoka elgtis su pacientais, o skundžiasi tie kurie daugiausei turi ir vis dar maža...
QUOTE(kristulee @ 2009 11 04, 21:21)
mes vezem Urtyte sverti, matuoti.... ir sokas. priaugo tik 400gr . sako megink misinuko duot ir ivest tirsta maista, bet ji nuo bet kokio buteliuko sukasi ir rekia. mano pieno kaloringumas lygus 0. o man jau paranoja- aha, vaikas nyksta, kazkas negerai, atrodo ir kvepuoja ne taip... nu zodziu viskas, kas baisiausia .
nieko taip nebijau, kad tik netektu jos angelams atiduot.
. sako megink misinuko duot ir ivest tirsta maista, bet ji nuo bet kokio buteliuko sukasi ir rekia. mano pieno kaloringumas lygus 0. o man jau paranoja- aha, vaikas nyksta, kazkas negerai, atrodo ir kvepuoja ne taip... nu zodziu viskas, kas baisiausia . nieko taip nebijau, kad tik netektu jos angelams atiduot.
kas dėl primaitinimo tai gal pabandyk duoti klijukus... šeip pati visada buvau nusistačiusi prieš juos, bet kai čia su drauge pakalbejom pakeičiau nuomone, nes kruopos naturalesnis produktas nei tas dirbtinis mišinukas.. juo lab kad dauguma iš musu su tais klijukai užaugusios... o kas dėl buteliuko tai galima pabandyti duoti iš puodelio.. pati mačiau kaip ligoninėse naujagimei labai kražei laka iš jų...
ir nepanikuok gal but be reikalo... kaip dauguma musu iš čia sako, žiūrim kaip per padidinamaji stikla... aš net neturėdama dar tos angeliškosios praktikos pergyvendavau jei vaikas labai ramei miegodavo, vis eidavau tikrinti ar dar kvepuoja
tokios jau tos mamos... musu darbas toks...QUOTE(Egle C @ 2009 11 05, 09:12)
Labas rytas,
nusprendžiau pasisakyt apie gydytojus. Visą gyvenimą buvau jų pusėje, bandžiau teisinti, kad darbas jų sunkus, kad algos mažos, kad pavargsta nabagėliai... Iki kol nesusidūriau iš taip arti ir taip skaudžiai...
Ir galiu tiek pasakyt (man rodos, jau gal ir rašiau kažkur): baigėsi jiems visiems katino dienos su manim bendraujant. Baigėsi mano mandagybės, ačiū, prašau, atsiprašau. Baigėsi tas kažkoks nejaukumas, kad atėjus pas gydytoją tu jam trukdai. Baigėsi baimė, kad išvarys iš kabineto, jei ką nors ne taip pasakysi. Baigėsi dvejonės, klausti ar neklausti, kas neaišku, nes gal skuba jis, gal pavargęs, gal durnai paklausiu. Visa tai baigėsi.
Nuo šiol viskas yra kitaip. Yra akių draskymas, kai akis drasko man. Yra skundai, kai lieku kuo nors nepatenkinta. Yra paruošti ir panaudojami atsakymai į visokius neprofesionalius komentarus ir bambėjimus. Yra durų trankymas, kai susiduriu su abejingumu. Yra lipama pro langą, kai mane išmeta per duris.
Nes jei jie dirba tokį darbą, turi jį dirbti iš tikrųjų, o ne vaidinti svarbius, bet neįvertintus.
Tarp kitko, pastebėjau, kad visus medikus, kurie ima bambėt, kad jiems mažai moka ir pan., nuginkluoja frazė "aš sumokėt galiu, pasakykit, kiek". Lieka be žado...
Beje, tai rašydama neturiu galvoj tų gydytojų, kurie dirba nepamiršę Hipokrato priesaikos (o tokių teko sutikti, ačiū Dievui, labai nemažai ir tikiuosi dar sutikti).
Prakalbą baigiau.
nusprendžiau pasisakyt apie gydytojus. Visą gyvenimą buvau jų pusėje, bandžiau teisinti, kad darbas jų sunkus, kad algos mažos, kad pavargsta nabagėliai... Iki kol nesusidūriau iš taip arti ir taip skaudžiai...
Ir galiu tiek pasakyt (man rodos, jau gal ir rašiau kažkur): baigėsi jiems visiems katino dienos su manim bendraujant. Baigėsi mano mandagybės, ačiū, prašau, atsiprašau. Baigėsi tas kažkoks nejaukumas, kad atėjus pas gydytoją tu jam trukdai. Baigėsi baimė, kad išvarys iš kabineto, jei ką nors ne taip pasakysi. Baigėsi dvejonės, klausti ar neklausti, kas neaišku, nes gal skuba jis, gal pavargęs, gal durnai paklausiu. Visa tai baigėsi.
Nuo šiol viskas yra kitaip. Yra akių draskymas, kai akis drasko man. Yra skundai, kai lieku kuo nors nepatenkinta. Yra paruošti ir panaudojami atsakymai į visokius neprofesionalius komentarus ir bambėjimus. Yra durų trankymas, kai susiduriu su abejingumu. Yra lipama pro langą, kai mane išmeta per duris.
Nes jei jie dirba tokį darbą, turi jį dirbti iš tikrųjų, o ne vaidinti svarbius, bet neįvertintus.
Tarp kitko, pastebėjau, kad visus medikus, kurie ima bambėt, kad jiems mažai moka ir pan., nuginkluoja frazė "aš sumokėt galiu, pasakykit, kiek". Lieka be žado...
Beje, tai rašydama neturiu galvoj tų gydytojų, kurie dirba nepamiršę Hipokrato priesaikos (o tokių teko sutikti, ačiū Dievui, labai nemažai ir tikiuosi dar sutikti).
Prakalbą baigiau.
manau dauguma daktarų atbuko per savo netrumpus darbo metus, pasidarė bejausmei ir nebemoka elgtis su pacientais, o skundžiasi tie kurie daugiausei turi ir vis dar maža...
QUOTE(Egle C @ 2009 11 05, 09:12)
Labas rytas,
nusprendžiau pasisakyt apie gydytojus. Visą gyvenimą buvau jų pusėje, bandžiau teisinti, kad darbas jų sunkus, kad algos mažos, kad pavargsta nabagėliai... Iki kol nesusidūriau iš taip arti ir taip skaudžiai...
Prakalbą baigiau.
nusprendžiau pasisakyt apie gydytojus. Visą gyvenimą buvau jų pusėje, bandžiau teisinti, kad darbas jų sunkus, kad algos mažos, kad pavargsta nabagėliai... Iki kol nesusidūriau iš taip arti ir taip skaudžiai...
Prakalbą baigiau.
taip jau yra kol netenka susidurti
arogancijos niekada nepateisinsiu nors ir algos mažos juk pardavėjam ar kokiom valytojom ir mažos o ju darbas ir nera legvas 
gerai kad dar yra ir labai geru ir žmoniškų gydytoju tiems tikrai galima ir padėkoti 
matau EgleC kad tau sunki diena šiandien
nepasiduok blogom mintim Papildyta:
QUOTE(rugsėjė @ 2009 11 04, 21:58)
zinotumet koks as skiedalas , kiek prabliovus su dukryte , nesikelus is lovos, nevalgius , nesiprausus, tiesiog gulejus ir ziurejus i viena taska ... na negaliu daugiau skriaust taip savo paciu artimiausiu ir brangiausiu zmoguciu
, kiek prabliovus su dukryte , nesikelus is lovos, nevalgius , nesiprausus, tiesiog gulejus ir ziurejus i viena taska ... na negaliu daugiau skriaust taip savo paciu artimiausiu ir brangiausiu zmoguciuman visada atrodei tikrai labai stipri
nors jaučiau kad rašai ne ta ka norėtum tikrai išrėkti
QUOTE(Bona -pari @ 2009 11 05, 10:54)
matau EgleC kad tau sunki diena šiandien
Ne ne, tiesiog esu karingai nusiteikusi.
Ruošiuosi susitikimui su ligoninės vadovybe... Be kovos jie manęs nepaims.
QUOTE(Egle C @ 2009 11 05, 10:58)
Ne ne, tiesiog esu karingai nusiteikusi.
Ruošiuosi susitikimui su ligoninės vadovybe... Be kovos jie manęs nepaims.
Ruošiuosi susitikimui su ligoninės vadovybe... Be kovos jie manęs nepaims.
šaunuolė
QUOTE(Bona -pari @ 2009 11 05, 09:54)
man visada atrodei tikrai labai stipri nors jaučiau kad rašai ne ta ka norėtum tikrai išrėkti
nors jaučiau kad rašai ne ta ka norėtum tikrai išrėkti stipri gal buna ekstremaliose situacijose, tada kada reikia ir kai rimta padetis, stipri del vaiko, del seimos... bet tikrai kai viskas atlegsta isbliaunu viska, dazniausiai viena ir nesiguodziu, kam guostis? tam kad dar labiau saves gailet? na jei gailet saves, vadinasi lyst i depresijas, "degraduot"...
esu labai jautri, vien nuo minties kad svetimas vaikas gali papult i vaiku namus ir jei zinau, kad as atiduodama paskutinius marskinius padesiu- taip ir padarysiu.
gal buvau jautri... gyvenimas siektiek pamoke kad del nieku neverta grauztis, kad ir smulkmenos teikia daug dziaugsmo, na noriu pasiimt kiek galiu visko geriausiu... tik tiek
kokiu fotkiu parveze tevai
, veliau ikelsiu
man turbūt kiaulių gripas... kada gi jausiuos normaliai... nusibodo, galvos nepakeliu...
Labas pleputes
As manau, kad leptelejo koks gydytojas "ypatinga frazyte" tai leptelejo, nu kas Jums jis toks? Juk kiek draugai ar patys artimiausi lepteli fraziu po netekties. Jeigu net tie kurie atrodo (pabreziu atrodo) supranta ir tai izeidzia ir iskaudina nu kaip kitas to neisjaustes gali zinot ka pasakyt plius angeliuku mamytes yra jautrios daugelio sakiniu atzvilgiu. Ir visos nesem, ir visos mokejom, ir visos lindom i uodega gydytojams, o tai nepadejo...nes taip reikejo, aisku nesuprantam kam to reikejo ir kas nusprende ta "reikala" 
Esu isitikinusi, kad visiems atseiketa po lygiai
aisku, atsiminimu labai blogu yra ir ne vienas, ir kai atsimenu, kuomet paprasiau reanimacijoj, kad pakviestu jei jau ims sirdele stot nakti suneliui, nesvarbu kelinta val bebutu, sulaukiau atsakymo "nu o koks skirtumas" ir aisku pagalvoju, nu bl...bl...neduok Die tai mamai (moteriai) toki skausma... 
Neleidziu sau galvot, nes jei tik pradedu, tai...ilgesys tas smaugiantis ir dziaugsmas kad turejau Juos ir kartais paziuriu Ju nuotraukytes, tokie grazuoliai gavos
As manau, kad leptelejo koks gydytojas "ypatinga frazyte" tai leptelejo, nu kas Jums jis toks? Juk kiek draugai ar patys artimiausi lepteli fraziu po netekties. Jeigu net tie kurie atrodo (pabreziu atrodo) supranta ir tai izeidzia ir iskaudina
nu kaip kitas to neisjaustes gali zinot ka pasakyt plius angeliuku mamytes yra jautrios daugelio sakiniu atzvilgiu. Ir visos nesem, ir visos mokejom, ir visos lindom i uodega gydytojams, o tai nepadejo...nes taip reikejo, aisku nesuprantam kam to reikejo ir kas nusprende ta "reikala" Esu isitikinusi, kad visiems atseiketa po lygiai
aisku, atsiminimu labai blogu yra ir ne vienas, ir kai atsimenu, kuomet paprasiau reanimacijoj, kad pakviestu jei jau ims sirdele stot nakti suneliui, nesvarbu kelinta val bebutu, sulaukiau atsakymo "nu o koks skirtumas" ir aisku pagalvoju, nu bl...bl...neduok Die tai mamai (moteriai) toki skausma... Neleidziu sau galvot, nes jei tik pradedu, tai...ilgesys tas smaugiantis
ir dziaugsmas kad turejau Juos ir kartais paziuriu Ju nuotraukytes, tokie grazuoliai gavos
ziema buna gerai, ziema buna kaledos...
jachu
mano staltiese laukia kaledu...
kam kavytes , kam arbatos
gi sakiau kad butinai pasigirsiu kai tik galesiu
jachu
mano staltiese laukia kaledu...kam kavytes , kam arbatos
gi sakiau kad butinai pasigirsiu kai tik galesiu
