nors kiekvienos kūnas individualus, bet kažkiek galima suskaičiuoti.
Va neseniai skaičiau, kad nėštumo metu pykina 75proc nėščiųjų.
Gal kada kas suskaičiuos ir kiek plyšusių/kerpamų būna
Papildyta:
beje, čia radau tokį straipsnelį, apie pliusus ir minusus kirpimo.
http://www.sveikamoteris.lt/lt/duk/26
Gal kam pravers
Smulkiom raidėm ir pacituosiu, jei netyčia dingtų tas puslapis:
Tavo vaikas Eglė Čepavičienė
Kirpti ar nekirpti?
Daugelis mamų pasakodamos apie gimdymą dažnai draugei pasiguodžia - ,,mane siuvo, ,,aš suplyšau, ,,mane kirpo. Kas tai yra, nutuokia ne viena mama. Tačiau kiekviena yra įsitikinusi, jog kirpo ją be reikalo. Kodėl per gimdymą kerpama tarpvietė, ir gal galima to išvengti? apie tai pasakoja gydytoja akušerė ginekologė Ingrida Kravčenkienė.
Dažniausia komplikacija
Viena dažniausių gimdymo komplikacijų tarpvietės plyšimai. Taip atsitinka dėl to, kad neretai gimdyvių yra per siauras įėjimas į makštį. O gimdant, prieš pat pasirodant kūdikio galvutei, audiniai daugiau išsitempti negali, todėl jie plyšta. Kad šito neįvyktų gydytojas tarpvietę prakerpa.
Kodėl kerpa, o gal neplyš? Įsitikinusi nereta mama. Pasak Ingridos Kravčenkienės, gydytojas prakerpa tik tada, kai mato, kad labai stipriai įsitempia audiniai. Medicinos personalas tam yra šalia gimdyvės, kad jai padėtų. Medikai yra mokomi, kaip išvengti didelių tarpvietės plyšimų. Beje, jie tai turi numatyti iš anksto. Jei vaikučio galva yra didelė, tikimybė, kad moteriai teks suteikti pagalbą kerpant, padidėja.
Gydytoja prisimena, kad dar ne taip seniai iš tikrųjų beveik kiekviena gimdyvė dėl šventos ramybės buvo kerpama. Tačiau dabar to tikrai nėra. Tai priklauso nuo akušerės ir gydytojo profesionalumo. Kuo mažiau profesionalus medikas, tuo dažniau kerpama. Nes kerpant žymiai mažesnė komplikacijų rizika. Apsidrausdami įkerpa, nes susiūti tarpvietę nesudėtinga. Todėl labai svarbu, kad moteris pasirinktų ne tik gimdymo namus, kuriuose gimdys, bet ir gydytoją, kuriuo pasitiki.
Tai, kas geriau
O gal geriau, tegu tarpvietė plyšta, nei kirpti? Ingrida Kravčenkienė argumentuoja prilygindama siuviniui:,,kai ardome audinio siūles, tai visi žinome, kad lygiai perkirpus kraštai bus lygūs ir nesudėtinga bus juos iš naujo susiūti. Tuo tarpu nuplėštas kraštas apirsta ir ne visada būna lygus. Lygiai taip pat yra ir su moters organizmo minkštaisiais audiniais. Per gimdymą plyštant tarpvietei kartu gali plyšti raumuo, nervas. Be to, toks plyšimas nėra kontroliuojamas pradėjęs ,,iriasi dar toliau. Tuo tarpu tarpvietę prakirpus, pasidaro daugiau vietos pralįsti naujagimio galvutei, bet įkirpimo gylis nekinta, nes jis yra kontroliuojamas. Be to, kirpdamas gydytojas pasirenka ir mažiausiai rizikingą vietą kerpama į šoną 45 laipsnių kampu. (Kaip žinome, plyšimas gali būti visur.) Tai mažiausiai pavojinga vieta, nes nėra didžiųjų kraujo indų. Be to, ten yra didysis raumuo, kuris sulaiko tolimesnį plyšimą. Išvengiama kitų komplikacijų. Po gimdymo įkirptą vietą gydytojas gražiai susiūna. Žaizdos kraštai yra lygūs, todėl ji ir gyja greičiau. Tuo tarpu plyšimai gali būti įvairaus gylio. Gali būti net toks, kai plyšta tiesiosios žarnos sfinkterio žiedas. Nesuteikus laiku pagalbos moteris gali nukraujuoti. O tinkamai nesusiuvus ateity gali sunkiai sulaikyti dujas ir išmatas. Tai labai sunki komplikacija, kuri gresia toms, kurios bando laimę gimdančios namuose.
Gimdome galiūnus
Ar iš anksto moteris gali žinoti, kad jai teks kirpti tarpvietę? Ingrida Kravčenkienė sako, kad kiekvienai moteriai skirtingai. Todėl iš anksto sunku tai numatyti. Tačiau viena tendencija aiški. Dabar gimdome didelius naujagimius. Juk dažniausiai vaisiaus svoris viršija 3 kg. O mūsų dubuo ir minkštieji audiniai yra riboto paslankumo. Moteris ,,sukurta gimdyti vaisių, kuris svertų nuo 2 iki 3 kg. Tačiau retai tokie ,,mažuliukai gimsta. Kaip tik dėl to yra sunku pagimdyti nesuplyšus. Buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad net jei neplyšta tarpvietė, moteris vis vien gali patirti mikrotraumų. Dažnai tarpvietėje esančios raumeninės skaidulos besitempdamos įplyšta. Kartais net ir sugiję palieka nepageidaujamų pasekmių. Tokioms moterims galimos dažnesnės komplikacijos, kaip gimdos nusileidimas, makšties ir tiesiosios žarnos sienelių pasislinkimai. Ką tai reiškia? O gi tai, kad moteris gali blogiau sulaikyti šlapimą, dujas, išmatas. Pavyzdžiui, čiaudėdama ar kosėdama pajunta, kad išsiskiria šlapimo lašeliai. Būtent šie požymiai rodo, kad per gimdymą moteriai nebuvo laiku kirpta tarpvietė. Tad kas yra geriau? Kita vertus, moteris, kuriai per gimdymą nebuvo kirpta tarpvietė, greičiau atsigauna. Ji gali sėdėti, nėra žaizdos ir pan. Tačiau, ar ateity nebus mūsų jau minėtų bėdų niekas nežino. Dėl to medikai iki šiol nesutaria, kirpti tarpvietę ar nekirpti?
Sportuojam
Pasitaiko atvejų, kai kirpti yra būtina. Tačiau jau mūsų minėtu atveju, kai tarpvietė nebuvo kirpta, bet galėjo išsitampyti raumenys, gydytoja Ingrida Kravčenkienė pataria daryti šiuos raumenų stiprinimo pratimus. Šitaip galima išvengti nepageidaujamų reiškinių ateityje. Pratimus, skirtus mažajam dubeniui, rekomenduojama daryti keletą kartų per dieną po penkiolika minučių.
1.Pratimas: Atsigulame ant nugaros, sulenkiame kojas per kelius, pakėlus dubenį iškvepiame orą ir trumpam sustingstam (suskaičiuojam iki trijų). Nusileidžiam. Tai reikėtų pakartoti keturis kartus po 50 per dieną.
2.Pratimas: Atsigulus ant nugaros vieną koją užkeliame ant kitos ir keliame dubenį. Galima ir kitaip: sulenktas kojas keliame į viršų kartu keldamos ir dubenį.
3.Pratimas: Atsigulus ant nugaros kojas pakeliame 20-30 laipsnių kampu nuo žemės, po to jas keliame iki stataus kampo. Pakartojame. Šį pratimą per dieną rekomenduojama kartoti penkis kartus po dvidešimt.
4.Pratimas: Sėdint ant kieto pagrindo arba stovint stipriai sutraukiame išangę (lyg norėdamos sustabdyti tuštinimąsi) ir skaičiuojame iki dešimties. Atsipalaiduojame. Po to vėl sutraukiame. Šį pratimą reikėtų daryti kasdien po 30 kartų.
5,pratimas: žirklės kojomis. Gulim ant nugaros, kojos 30 laipsnių kampu nuo grindų, kryžiuojam kojas, kerpam 20 kartų, pakartojam 3 kartus.
6,pratimas:dviratis. Gulim ant nugaros,pakeliam sulenktas kojas ir minam pedalus. Svarbu, kad šlaunys atsilenktų nuo pilvo buku kampu, t.y. toliau nuo savęs.
Tai nėra lengva, tačiau šiuos pratimus gali daryti kiekviena pati pagimdžiusi moteris, praėjus savaitei po gimdymo. Nereikia jokio papildomo pasiruošimo. Tiesiog atsikėlus ryte dar gulint lovoje, pradėkite mankštintis. Jei buvo atlikta cezario pjūvio operacija, prieš imdamasi sportuoti, būtinai pasitarkite su gydytoju. Tiesa, mūsų rekomenduojamą pratimų krūvį atliks tik keletą mėnesių pasitreniravusi mamytė. Todėl nenusiminkite, jei iš pradžių padarysite tik jų dalį. Gydytoja sako, kad baigti mankštintis reikėtų tada, kai pajusite lengvą raumenų skausmą.
Kaip gydyti tarpvietę:
Negalima 2 savaites sėdėti tiesiai (nebent ant šono).
Būtina švariai (geriau be muilo) apsiplauti 2-3 kartus per dieną ir nešioti medvilnines kelnaites.
Po gimdymo į makštį negalima kišti jokių tamponų (naudotis tik įklotais).
Paprastai žaizda susiuvama siūlais, kurie patys ištirpsta, todėl ypatingos priežiūros nereikia.
Pasitarkite su savo gydytoju, kai kurioms moterims, kad greičiau gytų patartina pasitepti ,,Betadinu.
